Vyriausybė liaudį stebina savo siekiais, o valdininkai klimpsta į skandalus
Atgavusi nepriklausomybę mūsų tauta tikėjo, kad ištrūkę iš sovietinės priespaudos gniaužtų netrukus pradėsime gyventi kaip vakariečiai. Iki 2008 metų Lietuvos ūkis gana sparčiai plėtėsi, tačiau vėliau prasidėjo nuosmukis iš kurio niekaip nepavyksta išbristi iki šiol. Naujoji vyriausybė liaudį stebina siekiais įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, dekriminalizuoti narkotikus ir kitokiais akibrokštais, valdininkai ir mažesni valdininkėliai klimpsta į įvairaus masto lėšų grobstymo, neteisėtų statybų, nepotizmo, čekiukų ir t. t. skandalus, o eilinių Lietuvos piliečių gerovė niekam nerūpi. Akivaizdu, kad taip ir likome atsilikę toli nuo daugelio stiprių Vakarų pasaulio valstybių. Išskirtiniame interviu portalui 77.lt architektas inžinierius, VGTU Architektūros fakulteto docentas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas Žukauskas, apžvelgė politinę, socialinę, ekonominę bei kultūrinę Lietuvos padėtį pastarojo laikmečio kontekste.
Kokias opiausias problemas įžvelgiate valstybės valdyme ir kodėl Lietuvoje niekaip nepavyksta sukurti gerovės valstybės?
Būtų gerai, kad galėtume gyventi kaip skandinavai, švedai ar suomiai, bet pas mus tos gerovės valstybės kažkaip nepavyksta sukurti. Esmė yra tame, kad prezidentas Gitanas Nausėda kurdamas gerovės valstybę nesupranta kas tai yra ir kaip ją reikia sukurti. Žodžiai ir deklaracijos yra gražūs, bet apsiribojama tik lozungais.
Prezidentui dar liko vieneri metai iki kadencijos pabaigos, gal dar įmanoma per tiek laiko spėti kažką nuveikti.
Aš manau, kad prezidentas neranda savo vietos politiniame gyvenime, politinėje struktūroje ir blaškosi tarp tautos, kuri jį išrinko, ir tarp partijų, kurios nori jį savintis ir pan.
Tikiu, kad jis bus išrinktas ir antrai kadencijai ir tuomet galbūt jau imsis konkretesnių darbų.
Tai kaip gi išsirinkti tinkamą ir sąžiningai dirbančią valdžią? Atrodo patikime kandidatų pažadais, bet mūsų išrinktieji patekę į valdžią netrunka įsipainioti į skandalus arba nuvilia nesąžiningu darbu ir pamiršta rinkėjams duotus pažadus ir priesaikas.
Tauta renka valdžios atstovus ir išrinktieji turi būti atskaitingi tautai. Jokios partijos negali užimti tautos vietos, nes partijos tai yra žmonių grupės dirbančios visuomeniniais pagrindais. Jos turi dirbti tautai ir stengtis, kad tautos atstovams gyventi būtų gera.
Vyriausybė, Seimas taip pat mūsų išrinktieji. Todėl einant į Seimą ar Vyriausybę reikia vienintelio atsakymo į klausimą: „Kam tu ruošiesi dirbti“? O atsakymas labai paprastas – dirbti reikia Lietuvai. Toks lozungas yra vienintelis ir svarbiausias, kuris turi būti iškabintas kiekvieno valdininko kabinete. Išrinktieji turi dirbti ne grupei žmonių, ne partijai, ne bankams, bendrovėms, o Lietuvai ir jos žmonėms.
Pavyzdžiui konservatoriai į Vyriausybę komitetų pirmininkais, pavaduotojais ir pan. paskyrė visus lojalius partijos narius. Ir tai yra labai blogai. Bet deja tokių tikslų – dirbti Lietuvai ir jos žmonėms niekas nekelia ir dėl to, kalbant apie mūsų politinį gyvenimą, mes nuo 1990 metų gyvename švytuoklės principu – svyruojame tai į vieną pusę, tai į kitą. Į valdžią ateina tai valstiečiai, tai opozicija, bet visi jie ateina dirbti partiniu principu ir įtakingesni postai paskiriami lojaliems.
Kam turi dirbti išrinktieji yra parašyta Konstitucijoje. Tauta išrinko, tai tautai išrinktasis ir privalo būti atskaitingas. Jeigu nepavyksta dirbti vadovaujantis Konstitucijoje numatytais principais, valdininkas turėtų trauktis ir užleisti postą. Dirbdamas valstybės tarnyboje žmogus privalo dirbti tik tautai ir kitaip negali būti.
Mano, kad Lietuvos užsienio politika yra žemo lygmens, o valdantieji demonstruoja nekompetenciją
Ką manote apie Lietuvos užsienio politiką, valstybės geopolitinę situaciją?
Dabartinė dauguma Vyriausybėje, Seime patys kuria problemas, sukelia krizines situacijas.
Mūsų užsienio politika yra visiškai žemo lygmens ir nenaudinga mūsų valstybei. Ar naudinga nutraukti santykius su Kinija? Ginklu pasipriešinti jai? Nesakau, kad kinams viską reikia atiduoti, jiems atsiverti, bet galima rasti sprendimų, kurie būtų naudingi Lietuvai.
10-20 metų buvo kuriami santykiai su Kinija, juos sureguliuoti nėra taip paprasta, bet per vieną kadenciją viską nubraukti, paskelbti sankcijas, nebendrauti – nėra racionalu. Kitos šalys tokių nepamatuotų sprendimų nepriima. Gali galvoti vienaip, bet jeigu reikia minkštinti tarpvalstybinius santykius, tai tą ir reikia daryti. Tuo tarpu pas mus viskas daroma atvirkščiai. Mūsų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis griežtai teigia, kad turime parodyti jėgą, bet tuo mes nieko nepasieksime. Norime būti ištikimi ir geri didžiajai Amerikai. Tai yra gerai, bet kiekviena valstybė turi turėti savo politiką ir veikti sau naudinga linkme, politiniais veiksmais skatinant tą naudą. O ką mes padarėme su Kinija? Sužlugdėme ekonomiką, eksportą… Kaip ten bebūtų, su Kinija palaikyti prekybinius ryšius nori visos valstybės ir net ta pati Amerika. Kinija yra pasaulio gamybos mašina, pigi darbo jėga.
Aš nekalbu apie Rusiją, Baltarusiją, šios šalys yra už raudonos ribos, mes su jomis ir neturime palaikyti ryšių, tai yra teroristinės ir kariaujančios valstybės. Bet tai nereiškia, kad mes turime nutraukti ekonominius santykius, nes patiriami nuostoliai yra nekompensuojami. Kaimynų negalime pasirinkti, bet palaikant užsienio santykius atsižvelgti į tai kas mums yra ekonomiškai naudinga, privalome.
Mūsų užsienio reikalų ministro pareiškimai tik sukelia juoką ir sarkastišką požiūrį į mūsų valstybę. Užsienio politika taip negali būti vykdoma.
Ar Lietuvoje nuolat vykstančios įvairios valstybės įstaigų reorganizacijos, centralizacijos, švietimo, sveikatos apsaugos, energetikos reformos kuria pridėtinę vertę mūsų valstybėje?
Kalbant apie Vyriausybės darbą, nesibaigiančios reorganizacijos, restruktūrizacijos yra neigiami dalykai. Švietimo sistemą reformos ne tobulina, ne kuria, bet griauna.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla jungiama prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Kas priklauso jūrai tą ir reikia palikti Klaipėdai.
Mūsų valstybėje reformos vyksta dėl reformų, todėl atėjusi nauja vyriausybė turės labai daug darbo iškuopti ir išvalyti sistemą, bei pastatyti ant kojų tai kas jau sužlugdyta.
Visa tai kas sugriauta atkurti įmanoma, jeigu į valdžią ateis tokie žmonės, kurie dirbs Lietuvai. Juk mes 50 metų gyvenome okupacijoje, bet nepaisant to mūsų žmonės dirbo Lietuvai, kovojo už lietuvių kalbą. Tuo tarpu dabar savo kalbą naikiname, bandydami parodyti save pasaulinio lygio reformatoriais.
Svarbu, kad valstybėje galiojantys įstatymai būtų naudingi mūsų žmonėms, o ne atvirkščiai. Sužlugdyti verslą, panaikinti viduriniąją klasę labai nesunku. Bet nė viena valstybė to nedaro. Valstybės pamatą ir kuria būtent vidurinioji gyventojų klasė.
Visa dabartinė mokesčių reforma yra pasijuokimas iš mūsų valstybės žmonių. Deja, valdantieji sako, kad tai yra teisingas kelias. Jau netgi Laisvės partijos atstovai ir liberalai sako, kad nebalsuos už tokius finansinius pakeitimus.
Aš matau visišką valdančiųjų nekompetenciją, kuri yra persmelkta dar ir arogancija visuomenės atžvilgiu.
Balsuoti reikia už tuos, kurie norės sumažinti ubagų skaičių valstybėje
Ar Lietuvoje yra patikimų partijų, politinių jėgų, kuriomis dar būtų galima tikėti ir viltis, kad jie stengsis dirbti valstybės ir jos gyventojų labui?
Mes esame parlamentinė valstybė, o norint pakliūti į Parlamentą tėra beveik vienintelis kelias – per partijas. Tuo tarpu partijos turi savo programas ir jos automatiškai yra užprogramuotos dirbti savų žmonių labui, nes turi atiduoti grąžą rėmėjams, patikėtiniams dirbusiems per rinkimus ir pan.
Netgi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, laimėjusi daugumą turėjo galimybę nuveikti kažką naudingo. Ar jie tai padarė? Ne. Jie sugriovė visą miškininkystės sistemą, mūsų Lietuvos turtą pavertė komerciniu objektu, profesionalūs miškininkai neteko darbo ir pan.
Kiekviena partija atėjusi į valdžią nori parodyti save ir nei viena nepasako, kad mes dirbsime jums, sumažinsime skurdo lygį, stiprinsime viduriniąją gyventojų klasę, suteiksime didesnes galias valstybės įmonėms – uostui, geležinkeliui, miškų urėdijoms, energetikos įmonėms. Valstybės įmonės turi dirbti valstybei ir žmonėms, bet pas mus taip nevyksta.
Toks lietuvių mentalitetas. Iš kaimo patekęs į valdžią žmogus žiūri ne įstatymų gerovės, bet kaip čia pasitvarkius asmeninius savo šeimos reikaliukus. Tuomet rinkėjai lieka už borto ir niekam neberūpi jų gerovė. Toks matymas yra korumpuotas. Žinoma, yra baudžiamosios priemonės, pas mus veikia STT, FNTT, tačiau jie aiškinasi tuos nusikaltimus, kurie jiems yra nurodyti, bet ne tuos kuriuos reikėtų tirti.
Turbūt Lietuvai nelemta išsikapanoti iš provincialumo, korupcijos ir kitokių valstybės gerovę naikinančių pančių?
Yra Lietuvoje žmonių, kurie mąsto protingai. Jie išsilavinę ir nekorumpuoti, bet jie, deja, ne valdžioje. Tie protingi žmonės arba patys neina į valdžią arba ten jų nepriima.
Išeitis būtų visoms partijoms, išskyrus tris sudarančias daugumą, bandyti kurti aljansą. Galbūt tuomet pavyktų sukurti trečiąją jėgą už kurią būtų galima balsuoti. Bet tai turėtų būti kompetentingi žmonės, galintys dirbti tik Vyriausybėje arba tik valstybės tarnyboje, suprantantys įstatymus, gebantys juos analizuoti.
Partijų sąrašuose pirmumą turėtų turėti ne partijų pirmininkai ar pavaduotojai, o kompetentingi asmenys, kurie dirbtų atsakingai.
Po Nepriklausomybės atkūrimo mes visi buvome kupini euforijos, bet metai iš metų į valdžią ateinantys žmonės visą valstybės politiką pradėjo sukti sau naudinga linkme.
Geras pavyzdys yra Suomija. Tos tautos atstovams su motinos pienu yra perduota vienintelė tiesa, kad vogti gali, bet tu žinai, kad vagi iš savo vaikų, iš valstybės, kuri rūpinsis tavo vaikais. Todėl ir Suomija, ir kitos Skandinavijos valstybės laikosi įstatymų, tuo tarpu mes tik žiūrime ir stebimės, kaip jie gerai gyvena. Pas mus įstatymų yra daug, bet mes jų nesilaikome arba mokame juos apeiti.
Kokią matote Lietuvos viziją ateities perspektyvoje?
Būtų įdomu sužinoti, kaip mes gyvensime tolimoje ateityje. Mano ateities vizija greitai pasibaigs, bet man neramu dėl vaikų ir anūkų. Lietuvos piliečiams reikia dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už tuos, kurie nori dirbti Lietuvai. Ar tokių yra? Nežinau. Ar tokių bus 2026 metų rinkimuose? Nežinau. Bet jeigu atsiras norinčių dirbti Lietuvai, mažinti mūsų valstybėje ubagų skaičių, tai už juos ir reikia balsuoti. Turime tausoti savo kalbą, kultūrą, istoriją. Okupantai nenugalėjo mūsų, tai mes ir patys nesugriaukime ir nenaikinkime savo tautos. Europos Sąjungos svarba, globalizcijos nauda yra akivaizdi, bet turime prisiminti ir galvoti apie tai, kas yra naudinga Lietuvai.
