Seime vyksta kova: už G. Landsbergio kandidatūrą į eurokomisaro postą pasisako tik konservatoriai
Briuseliui, matyt, greitai įgris Lietuva iki „gyvo kaulo“, mat nepaisant nuolatinių vidaus kovų, dar ir eurokomisaro išsirinkti negali. Susiklostė situacija, kai valdančioji dauguma niekaip negali atsisakyti savo kandidato – konservatorių frakcijos karaliaus Gabrieliaus Landsbergio. Tačiau šios kandidatūros nepalaiko nei koaliciniai partneriai, nei pats prezidentas.
Ir, panašu, kad greitai susitarti nepavyks, nes derybos ėmė ir įstrigo – konservatorių netenkina kitas eurokomisaras, o visų kitų, panašu, kad netenkina G. Landsbergis. Tokia situacija, kaip aiškino politologė Rima Urbonaitė, galimai vis tiek veda į konservatorių pergalę, mat, tikėtina, guma bus tempiama iki pat paskutiniųjų akordų, kol galiausiai jau nebebus ir ką daugiau siūlyti, nes rinkti teks skubiai, kad neprisidaryti tarptautinės gėdos[1].
O valdančioji dauguma ir taip neturi, ko prarasti, tad jai negaila ir laikytis savo iki pat pabaigos. Pasak R. Urbonaitės, konservatoriai neturi nei prezidento, nei koalicijos partnerių paramos.
O štai Laisvės partija dar visai neseniai siūlė šiems suokalbį – remti G. Landsbergį išeinant „daryti“ tarptautinės karjeros mainais į palaikymą Civilinės partnerystės įstatymui. Tačiau šis susitarimas, panašu, žlugo kaip žlugo ir „laisviečių“ meilė valdančiajai daugumai.
Mišrios seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė taip pat pritarė, kad situacija atsidūrė aklavietėje ir pajudėti iš mirties taško – sunku[2].
Šalies vadovas pritartų bet kam kitam, tik ne G. Landsbergiui
Dar palyginus neseniai G. Landsbergiui ir G. Nausėdai atradus bendrų sąlyčio taškų ir atsiradus šiokiam tokiam abipusiam palaikymui, abejonės dėl galimos politikų draugystės, beveik išsklaidytos.
Politologės teigimu, prezidentas esą neleistų sau G. Landsbergio kandidatūrai tarti „taip“ ir laimintų bet kurį kitą kandidatą, tik ne garsųjį Lietuvos anūką.
Apie tai dar praėjusią savaitę prasitarė ir pats šalies vadovas, argumentuodamas, kad ekonomika sunkiai dera su Landsbergio domėjimosi sfera[3].
Pasak prezidento, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von Der Leyen išreiškusi savo pageidavimą, kad šalis į eurokomisarus dedikuotų ir vyrą, ir moterį.
„Šiai dienai jau norėčiau šį procesą (aut. past. – sprendimą dėl eurokomisaro) paspartinti, nes faktas jau įvykęs ir EK prezidento patvirtinta. Todėl labai norėčiau tarpusavyje susitarti, kokius kandidatus siūlome ir tą padaryti kaip galima greičiau“, – žurnalistams teigė prezidentas G. Nausėda[4].
Geresnių kandidatų už Landsbergius nei seime, nei Lietuvoje nėra
Taip įsitikinęs dažno Lietuvos karaliumi tituluojamo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Profesorius, pasklidusias kalbas apie negebėjimą išsirinkti eurokomisaro, kaipmat nugesino savo pasvarstymais.
Reaguodamas į prezidento sprendimą kol kas neatskleisti tinkamų kandidatų pavardžių, V. Landsbergis pasiūlė jam parodyti, kas gi būtų tinkamesnis kandidatas nei užsienio reikalų ministras G. Landsbergis[5].
Jau įvyko pirmosios eurokomisarų „portfeliukų“ dalybos
Tuo tarpu savo kaip Lietuvos deleguoto eurokomisaro karjerą jau baigęs Virginijus Sinkevičius dar liepos pradžioje ramino, kad drebėti dėl svarbiausių išdalintų „portfeliukų“ dar tikrai nėra ko[6].
Nacionalinio transliuotojo (LRT) liepos pradžioje kalbintas politikas patvirtinęs, jog derybos dėl eurokomisarų portfelių esą dar nėra prasidėjusios, tad laiko – dar yra.
Pasak V. Sinkevičiaus, derybos dėl portfelių įprastai prasideda po EK pirmininkės patvirtinimo Europos Parlamente. Tas buvo numatyta liepos 18-ajai, taigi, praėjo jau beveik pusė mėnesio, o pavardžių sąrašas – vis dar tuščias.
O štai realybė tokia, kad šiuo metu Europos Komisija turi patvirtinusi jau 24 eurokomisarus[7], o likusi „portfeliukų“ dalis jau liks tokioms kaip Lietuva. Tad net ir šį titulą išplėšus konservatoriui G. Landsbergiui, tikėtis įtakingiausio posto Komisijoje, tikriausiai, nebeverta.
