ES biurokratų kova su vertybine Lenkijos pozicija baigta
Vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos (ES) organų Europos Komisija (EK) neseniai netikėtai nutraukė savo teisinius veiksmus prieš vieną iš Bendrijos narių – Lenkiją.
Teisiniai EK veiksmai prieš šią šalį buvo pradėti dėl pastarosios valdžios institucijų priimtų įstatymų, pavyzdžiui, prieš LGBTQ bendruomenę nukreiptų, galimai žmogaus teises pažeidžiančių nutarimų.
Dabar, EK nutraukus teisinius veiksmus, Lenkijos žmogaus teisių gynimo grupės išreiškė susirūpinimą dėl šio sprendimo; tuo tarpu LGTBQ naratyvo kritikai teigiamai įvertino šį žingsnį[1].
Žiniasklaidos duomenimis, EK pareigūnai jau prieš kelias savaites nutraukė pažeidimo nagrinėjimo procedūrą Lenkijos klausimu. Sprendimą pradėti veiksmus prieš Lenkiją komisija priėmė dar 2021 m. vasarą.
ES Lenkiją anksčiau kaltino homofobija
Kaltinimai Lenkijai buvo susiję su galimai homofobinėmis rezoliucijomis. Nuo 2019 m. jas priėmė daugiau nei 100 šalies vietos valdžios institucijų.
Komisija nurodė 2021 m. liepos 15 d. komunikate, jog pagal Lenkijos valdžios politiką taip yra pažeidžiamos ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos vertybės ir pagrindinės teisės, tiksliau, nediskriminavimo principas arba Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis. Negana to, pažeista ir daugiau nuostatų.
„Lenkija pažeidžia lojalaus bendradarbiavimo principą pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį, kuria valstybės narės įpareigojamos nuoširdžiai bendradarbiauti su Sąjungos institucijomis“, – pridedama EK komunikate[2].
Lenkija neatsakė į kaltinimus, ignoravo klausimus, kuriuos Komisija buvo pateikusi Lenkijos vyriausybei 2021 m. vasario mėnesį. Dabar demonstruojamas staigus EK pareigūnų nuomonės pokytis ne tik nustebino, tačiau ir rimtai įpykdė LGBTQ teisių gynimo organizacijas. Jų atstovai yra nepatenkinti, kad EK nusprendė nebesvarstyti šio Lenkijos valdžios tariamo nusižengimo klausimo.
„Tikimės, kad Komisija neužmerks akių prieš tai, kas vyksta Lenkijoje. Tikėjomės ir vis dar tikimės, kad ji pasinaudos visomis įmanomomis priemonėmis, kad derybos su Lenkija būtų atkaklios. Kol bus panaikinta naujausia prieš LGBTQ nukreipta rezoliucija“, – sakė Justyna Nakielska iš organizacijos „Kampanija prieš homofobiją“.
Lenkijos vyriausybė tikina, kad jų vykdoma politika nedarė jokios įtakos ES teisei.
„Tai buvo viešosios diskusijos elementas, kuris nei sukuria, nei daro įtaką galiojančiai teisei. Esminis šių rezoliucijų tikslas buvo pabrėžti konstitucijos saugomų tėvų teisių auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis) ir teikti savo vaikams moralinį ir religinį auklėjimą bei mokymą pagal savo įsitikinimus (Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalis) svarbą ir palaikymą. Šių Lenkijos Konstitucijos normų įgyvendinimas neturi įtakos nediskriminavimo principo taikymui“, – aiškina Lenkijos vyriausybė.
Įvairių aktyvistų ypač kritikuota, o šeimų bendruomenių ir asociacijų remta lenkų vyriausybės politika prieš LGBTQ naratyvą buvo pradėta po 2019 m. politiko Rafalo Trzaskowskio pristatytos idėjos.
Jis pažadėjo įvesti vadinamąją „LGBTQ+“ chartiją, o vienas jos elementų yra vadinamieji PSO standartai, t. y. pagrindas mokyti vaikus „lytinio švietimo“, į kurį įeina „mokymasis apie masturbaciją“ arba „mokymasis apie pasitenkinimą teikiantį seksą“.
Tai sukėlė platų visuomenės pasipiktinimą, po kurio daugybė vietos valdžios institucijų priėmė dviejų rūšių rezoliucijas: rezoliucijas, prieštaraujančias LGBTQ ideologijai ir Vietos valdžios institucijų šeimos teisių chartijas, tačiau jose visiškai nebuvo minima LGBTQ bendruomenė. Rezoliucijose, prieštaraujančiose LGBTQ ideologijai, kalbama tik apie šeimos vertybių gynimą nuo pavojingos „neomarksistinės ideologijos“.
Miestai ir miesteliai, kurie priėmė rezoliucijas, prieštaraujančias LGBTQ ideologijai, prie savo pavadinimų lentų pridėjo užrašus „Zona be LGBTQ“.
Miestai ir regionai nenori prarasti finansavimo
Kolbušovos rajono Podkarpatės vaivadijos taryba kiek anksčiau jau pati atšaukė prieš LGBTQ nukreiptą deklaraciją. Rajono seniūnas atskleidė, kad sprendimą lėmė ne pasikeitusios pažiūros, o tai, kad stojant į kovą su Bendrija būtų prarasti ES pinigai.
Tačiau dar 2019 m. rugpjūčio 22 d. rajonas didžiule balsų dauguma priėmė deklaraciją „dėl LGBT ideologijos valdymo vietos savivaldos bendruomenėje“[3]. Dokumente rašoma, kad apskrities taryba deklaraciją priėmė „vadovaudamasi bendruoju gėriu, rūpesčiu šeima ir pagarba Lenkijos Konstitucijos principams“.
„Kultūrinės revoliucijos Lenkijoje siekiantys radikalai kėsinasi į žodžio laisvę, vaikų nekaltumą, šeimos ir mokyklos autoritetą, verslininkų laisvę. Reikšdami nepritarimą šiam projektui, norime pabrėžti, kad mūsų pozicijos pagrindas yra ne nepagarba minėtų žmonių orumui, o rūpestis visos visuomenės bendruoju gėriu, ypač pagarba tėvų ir vaikų teisėms. Neleisime sau primesti perdėtų problemų ir dirbtinių konfliktų, kuriuos kelia LGBTQ ideologija. Siūlomos alternatyvios žmogaus vizijos nesiskaito su tiesa apie žmogaus prigimtį, o tik remiasi išgalvotomis ideologinėmis idėjomis. Jos ne tik visiškai svetimos Europos civilizacijai, bet ir, jei taptų socialinių normų pagrindu, keltų grėsmę mūsų žemynui“.
Vis gi, tokios pozicijos laikymasis ilgai netruko. Punktas dėl LGBTQ bendruomenę liečiančio dokumento panaikinimo į rajono darbotvarkę buvo įtrauktas paskutinę minutę, jau sesijos metu. Apie tai, kas turėjo įtakos sprendimui panaikinti dokumentą, vietos seniūnas kalba itin nenoriai ir užsimenta, kad vietos politika galėjo pakenkti gaunamam europiniam finansavimui.
Kolbušovos seniūnas Jozefas Kardysas pats pripažįsta, kad nei jo, nei kitų rajono pareigūnų pažiūros nepasikeitė, tačiau tiek jis, kaip seniūnas, tiek rajono taryba turi vadovautis jau anksčiau minėtu „bendruoju gėriu“.
„Pagrindinė priežastis yra finansinė. Jei norime vystyti rajoną, turime turėti tam pinigų“, – pabrėžia seniūnas.
