<p>Molėtų rajone įsikūręs egzotinius grybus auginantis šeimos ūkis „Pjaunu grybą“ veikia vos metus, tačiau jau ruošiasi plėtrai. Pasak jo direktorės Aurelijos Varnės, lietuviai labiausiai vertina miško grybus, o apie kultūrinius žino mažai, tačiau paragavę dažnai tampa nuolatiniais klientais. Be to ūkis pirkėjams siūlo ne tik šviežių ir džiovintų grybų, bet ir įvairių gaminių su jais. Savo produkcija šeima prekiauja internetu, jos narius taip pat galima dažnai sutikti įvairiose mugėse, miesto šventėse.</p>
<p><strong>– Kaip šis verslas gimė? Kodėl pasirinkote būtent grybus?</strong></p>
<p>– Verslo idėja gimė visiškai netikėtai mano broliui Audriui, kuris pirmojo karantino metu turėjo daugiau laisvo laiko, nes teko būti prastovose. Tuomet su šeima persikėlęs į mūsų sodybą Molėtų rajone, pradėjo eksperimentuoti su kreivabudėmis. Turime seną ūkinį pastatą, kurį Audrius jau daug metų kalbėjo, kad reikia kažkaip išnaudoti. Taip sugalvojo auginti grybus. Kai rožinės ir pilkšvosios kreivabudės užaugo, aš taip susižavėjau šia mintimi, kad paraginau auginti įvairesnių grybų. Dar tą patį rudenį įskiepijome valgomojo dantenio (shiitake) grybiena tūkstantį rąstelių ir pradėjome domėtis kitais gurmaniškais grybais, kaip karališkoji kreivabudė (eringi), tikrinis blizgutis (reishi), ar gericijus.</p>
<p>Grybai buvo pasirinkti neatsitiktinai – norėjome auginti tai, kas suteiktų naudos, kas būtų ekologiška, tvaru ir skanu. Nuo pat pradžių turime tikslą ne tik auginti grybus, bet ir gaminti produktus su grybais bei maisto papildus. Be to tai – labai tvarus verslas, nes atliekų praktiškai nelieka. Mama jau daug metų augina ir pardavinėja daržoves, tačiau ši sritis mūsų neviliojo.</p>
<p>Pavadinimą „Pjaunu grybą“ sugalvojau aš. Iš mūsų prieštaraujančių nebuvo, tačiau kūrybininkai, su kuriais dirbame, bandė atkalbėti teigdami, kad toks pavadinimas yra gana dviprasmiškas. Jis man atėjo į galvą labai natūraliai, nereikėjo kažkaip specialiai galvoti, kaip mes turime vadintis. Likome ištikimi pirminei idėjai ir tuo labai džiaugiamės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/grybai0101-1.jpg" alt="" /></p>
<p><strong>– Ką veikėte iki tol?</strong></p>
<p>– Esame trys akcininkai: aš, mano vyras Tomas ir brolis Audrius.</p>
<p>Audrius yra technologas-inžinierius, prisidėjęs prie tokių startuolių kaip „Millo ir „Deeper“, o dabar yra mūsų gamybos vadovas, atsakingas už techninių dalykų įgyvendinimą, sprendimus. Jis yra sukūręs grybienos įskiepijimo įrankius, dabar baigia kurti grybų auginimo namuose kupolą.</p>
<p>Tomas yra SEO ir rinkodaros ekspertas. Jis atsakingas už naujų produktų kūrimą, bendravimą su parneriais, verslo plėtrą.</p>
<p>Aš prieš tai dirbau komunikacijos srityje ir esu atsakinga už bendravimą su klientais, buhalteriją, komunikaciją, socialinius tinklus.</p>
<p>Taip pat mūsų nebūtų be jauniausiojo brolio Vaido, kuris kasdien rūpinasi auginamais grybais bei ruošia užsakymus.</p>
<p>Mama Violeta reguliariai važiuoja į sostinės ūkininkų turgus (ketvirtadienį būna Tymo turguje, šeštadienį – prie Akropolio, o sekmadienį – Naugarduko gatvės turguje), kur palaiko gyvą ir šiltą kontaktą su mūsų klientais. Taip pat mama prisideda prie grybų auginimo, jų skynimo ir džiovinimo.</p>
<p><strong>– Kaip sprendžiate, jei nuomonės nesutampa?</strong></p>
<p>– Nėra taip, kad dažnai ginčijamės ar dėl kažko stipriai nesutinkame – labai gerai visi sutariame. Jei nuomonės išsiskiria, visuomet diskutuojame, kalbamės ir priimame visiems priimtiną sprendimą.</p>
<p><strong>– Su kokiais sunkumais kurdami verslą susidūrėte? Ko išmokote?</strong></p>
<p>– Susidūrėme su labai daug. Viskas absoliučiai buvo ir yra nauja, po mažą žingsnelį keliaujame į priekį. Teko patiems pasigaminti klimatą kontroliuojančią įrangą, kuri ne kartą buvo sugedusi, tad nukentėjo derlius.</p>
<p>Lauke laikomus valgomojo dantenio grybiena įskiepytus rąstus nuolat puola paukščiai, įvairūs vabzdžiai, kurie bando „suvalgyti“ grybieną. Taip pat reikia nuolat prižiūrėti, kad neįsimestų pelėsis ar nepradėtų dominuoti parazitiniai grybai.</p>
<p>Daug iššūkių kelia ir tai, kad lietuviai dar mažai pažįsta ir domisi egzotiniais grybais, dauguma vertina tik baravykus ir voveraites. Taigi, turime nuolat pasakoti apie savo veiklą, apie pačius grybus ir jų naudą. Kolkas nėra lengva parduoti užauginamą produkciją.</p>
<p>Plečiamės Vilniaus rajone, o ten irgi laukia daug iššūkių – nuo dokumentų tvarkymo, sklypo įrengimo ir modernios grybų fermos statybų.</p>
<p>Išmokome, kad nesėkmes reikia priimti natūraliai ir ramiai, iš jų pasimokyti, kad ateityje nekartoti tų pačių klaidų. Esu perfekcionistė, todėl man labai svarbu, kad viskas būtų mažų mažiausiai labai gerai, o dar geriau – tobulai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/grybai0102.jpg" alt="" /></p>
<p><strong>– Kokių investicijų reikėjo?</strong></p>
<p>– Tiesą pasakius, net jau turint ūkinį pastatą reikėjo daug investicijų jį tinkamai įrengti, jau nekalbant apie grybienos ir rąstų įsigijimą. Taip pat daug laiko ir lėšų investuojame į mokymąsi, žinių plėtimą.</p>
<p>Tolimesnė plėtra reikalauja dešimtis ar net šimtus kartų didesnių investicijų, nes kuriame naujus produktus, lietuvišką ir tarptautinį prekės ženklus, o tai labai brangiai kainuoja, nes viską stengiamės daryti profesionaliai. Ateityje norėtume turėti ir savo laboratoriją, todėl žadame kreiptis dėl Europos Sąjungos paramos.</p>
<p><strong>– Kaip grybai auginami? Kokių sąlygų jiems reikia?</strong></p>
<p>– Pirmojo derliaus nuo rąstų reikia laukti mažiausiai 1-2 metus, priklausomai nuo rąstų storio, nes nuo to priklauso, kaip greitai grybiena „kolonizuos“ medieną. Labai svarbu tinkamai paruošti rąstelius. Labiausiai tinka ąžuolas, tačiau jo gauti Lietuvoje neįmanoma, nes niekas nekerta jaunų medžių. Todėl naudojame juodalksnį ir beržą, kuris nukirstas žiemą ar ankstyvą pavasarį, kol nebėga sula, kad būtų kuo daugiau naudingų medžiagų. Geriausiai tinka 8-15 cm diametro rąsteliai, nes tuomet juos lengviau nešioti, o grybiena greičiau įsiveisia. Reikia išgręžti atitinkamo dydžio skyles (apie 50-80 skylių), į jas įskiepyti grybieną ir užpilti karštu vašku. Taip apsaugome grybieną nuo ją mėgstančių paukščių ir vabzdžių, taip pat nuo drėgmės praradimo.</p>
<p>Rąstus laikyti reikia pavėsyje ir nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Kai grybiena įsiveisia, bent 24 valandoms juos reikia merkti į šaltą vandenį, siekiant sukelti šoką, kad grybai pradėtų augti. Laikantis senųjų japonų tradicijų, rekomenduojama dar pastuksenti į rąsto galus, taip imituojant medžio kritimą. Taip grybas gauna signalą augti.</p>
<p>Ištisus metus grybus auginame specialiai įrengtoje patalpoje, užtikrinant reikiamą temperatūrą, drėgmę, ir apšvietimą. Vieniems grybams patinka daugiau šilumos ir drėgmės, o kitiems mažiau – priklauso nuo rūšies. Patalpoje auginame grybus ant medžio pjuvenų substrato. Tai yra visiškai ekologiška daržininkystė. Ant substrato auginamo derlius reikia laukti daug trumpiau nei ant rąstų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/grybai0103.jpg" alt="" /></p>
<p><strong>– Kiek grybų užauginate?</strong></p>
<p>– Galime užauginti iki pusės tonos grybų per mėnesį, tačiau tokio poreikio kol kas nėra.</p>
<p><strong>– Ar įmanoma užsiauginti grybų namuose, savo reikmėms? Kaip?</strong></p>
<p>– Įmanoma, tačiau tai ne visuomet paprasta ir reikia paeksperimentuoti. Svarbu užtikrinti pakankamai drėgmės, o daugelio namuose – jos tikrai nepakanka, todėl užauga mažai grybų, kurie būna apdžiūvę. Turintys sodybas gali nusipirkti grybienos užsienyje ir patys įskiepyti rąstus.</p>
<p><strong>– Kaip jūsų auginamus grybus paruošti?</strong></p>
<p>– Tai labai lengva, nes skirtingai nei miškuose augančių grybų, jų nereikia nei apvirti, nei kaip nors kitaip apdoroti – galima dėti tiesiai į keptuvę, įdėti druskos, pipirų, svogūnų ar česnako. Labai tinka ir čiobrelis ar rozmarinas, ypač su valgomaisiais danteniais. Galima pasigaminti ir ką nors įdomiau. Daug receptų galima rasti anglų kalba.</p>
<p><strong>– Papasakokite kokių produktų su grybais turite.</strong></p>
<p>– Be šviežių ir džiovintų grybų (šiuos galima įsigyti ir pjaustytus gabaliukais, ir susmulkintus į miltelius), šiuo metu siūlome įsigyti mūsų gaminamos kakavos su tikriniu blizgučiu, cinamonu ir kardamonu, juodojo karšto šokolado su vanile ir cinamonu, pieninio šokolado su juoduoju beržo grybu ir kadagio uogomis. Netrukus pradėsime prekiauti kava su grybais bei dar keliomis šokolado rūšimis. </p>
<p>Ateityje planuojame dar plėsti asortimentą, taip pat svajojame gaminti maisto papildus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dsc_03541_20.jpg" alt="" /></p>
