Egiptas pateikė paraišką prisijungti prie BRICS
Rusijos ambasadorius Egipte skelbia, kad Kairas pateikė oficialų prašymą prisijungti prie BRICS šalių bloko, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR)[1]. Tai ambicingus tikslus sau keliantis naujas politinis darinys, kurio ilgalaikiai tikslai apima ir Vakarų įtakos globalioje pasaulinėje arenoje panaikinimą.
Rusijos ambasadorius Georgijus Borisenko teigia, kad Egiptas pateikė paraišką prisijungti prie BRICS. Rusų diplomato teigimu, prisijungimo galimybė Egipto valdžią labiausiai domina dėl prekybos galimybių ir šansų tarpusavio sandoriuose naudojamą dolerį pagaliau pakeisti nacionalinėmis valiutomis, o vėliau – galbūt sukurti ir atskirą, tik BRICS šalių ir jų partnerių naudojamą atsiskaitymo priemonę.
Egiptas jau kurį laiką buvo laikomas vienu iš realiausių pretendentų tapti naujausiu BRICS bloko nariu. Už šalies prekybos ryšius atsakinga ministerija dar šią savaitę patvirtino, kad Egiptas jau dabar pradeda procesus, kurie leis tarptautiniuose sandoriuose su Kinija, Rusija bei Indija atsisakyti JAV dolerio naudojimo[2].
„Tai dar nėra iki galo įgyvendinta, tačiau vyksta diskusijos, kad galėtume prekiauti tokių šalių kaip Indija, Rusija ar Kinija vietinėmis valiutomis“, – sakė Egipto pramonės ministras Ali Moselhy.
Egiptas jau anksčiau dalyvavo išplėstiniame BRICS partnerių bendradarbiavimo procese, kuriam taip pat priklauso Argentina, Bangladešas, Gabonas, Kongo Demokratinė Respublika, Indonezija, Iranas, Kazachstanas, Komorų salos, Kuba, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija.
O šių metų kovo mėnesį Egipto prezidentas Abdelis-Fattahas El-Sisi patvirtino savo vadovaujamos šalies prisijungimą prie BRICS bloko Naujojo plėtros banko (NDB). Šį žingsnį palankiai įvertino ir Egipto įstatymų leidėjai, akcentavę naujas galimybes ekonominės krizės ištiktai valstybei.
Egiptas susiduria su dešimtmečiais neregėta finansų krize
Egipto prisijungimas prie BRICS šalių bloko gali išgelbėti šios Šiaurės Afrikos valstybės ekonomiką. Šalies valdžia jau kurį laiką įvairiomis priemonėmis bando stabilizuoti savo ekonomiką, kuriai didžiausią smūgį sudavė praėjusių metų vasario 24 d. pradėta Rusijos invazija į Ukrainą.
Tai sukrėtė Egipto turizmo industriją, kuri rėmėsi būtent poilsiautojais iš Rusijos. Be to, ženkliai pakėlė žaliavų kainas. Be to, Egiptas yra vienas didžiausių kviečių importuotojų pasaulyje, dėl to, jo ekonomikai ir čia atsiliepė karas Ukrainoje: Ukraina yra viena didžiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje.
Nuo Rusijos invazijos Egipto valiuta nuvertėjo beveik perpus, o užsienio investuotojai iš Egipto iždo rinkų pasitraukė daugiau kaip 20 mlrd. dolerių. Egipto ekonomikos stabilumu suabejoję užsienio investuotojai, suskubo trauktis iš šalies, drauge su savimi pasiimdami apie 20 mlrd. dolerių[3]. Per pastaruosius metus Egipte, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, smarkiai išaugo ir infliacija.
Prie sienos priremta šalies vyriausybė ieško įvairių gelbėjimosi būdų ir siekia atrasti naujų investicinių galimybių tam, kad galėtų vykdyti užsienio skolos įsipareigojimus. Tuo tarpu patys egiptiečiai kenčia toliau ir laukia sėkmingų valdžios sprendimų.
Šalies vyriausybės vyriausybės duomenimis, maždaug trečdalis iš 105 mln. egiptiečių gyvena skurde, todėl daugelis egiptiečių priklauso nuo vyriausybės, kuri, teikdama valstybines subsidijas ir kitas panašias programas, užtikrina pagrindinių prekių įperkamumą[4].
BRICS nestokoja ambicijų perimant pasaulio kontrolę iš Vakarų
Tuo tarpu BRICS šalys dėl Egipto prisijungimo taip pat įžvelgia sau naudos. Besiplečiantio ir didelių ambicijų nestokojančio bloko šalių užsienio reikalų ministrai birželio mėnesį susitiko Keiptaune, PAR. Šiame susitikime be bloko narių dalyvavo 12 kitų šalių, įskaitant to paties Egipto, o taip pat ir Irano, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) aukščiausio rango diplomatai[5].
Bloko planus ir galimybes aptarę diplomatai neslėpė, kad sieks išplėsti savo narių gretas, o daugelis ekspertų net prognozuoja, kad iki 2050 m. šis blokas dominuos pasaulio ekonomikoje. Jau dabar BRICS šalys apima maždaug 40 proc. viso pasaulio gyventojų ir beveik trečdalį pasaulio ekonomikos, o pastaruoju metu šios grupės narės pagal ekonomikos augimą aplenkė G-7 šalis.
PAR užsienio reikalų ministrė Naledi Pandor, kalbėdama apie besiformuojančios politinės grupės viziją teigė, kad drauge dirbančios valstybės siekia užtikrinti pasaulinę lyderystę „dėl geopolitinės įtampos, nelygybės ir visuotinio saugumo stokos priešiškame tapusiame pasaulyje“.
Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras sakė, kad susitikimas turi „pasiųsti tvirtą žinią, kad pasaulis yra daugiapolis, kad jis keičia pusiausvyrą ir kad senais būdais negalima spręsti naujų situacijų“.
Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira BRICS apibūdina kaip „nepakeičiamą mechanizmą kuriant daugiapolę pasaulio tvarką, atspindinčią besivystančių šalių galimybes ir poreikius“.
Jo kolega iš Kinijos, užsienio reikalų viceministras Ma Zhaoxu teigė, kad BRICS grupė ateityje galėtų būti išplėsta, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patikino, kad BRICS plėtros galimybėmis jau dabar domisi „daugiau nei tuzinas“ šalių.
Iš tiesų, prancūzų žiniasklaida skelbia, kad net Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paprašė PAR prezidento Cyrilo Ramaphososos pakviesti jį į rugpjūčio mėnesį numatomą BRICS vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą[6].
Skelbiama, kad oficialiai Eliziejaus rūmai šios žinios nepatvirtino, o ir PAR prezidento atstovas spaudai teigė apie E. Macrono prašymą nieko nežinąs. Tuo tarpu Maskva paprašė Paryžiaus pateikti paaiškinimą, ar yra norima užmegzti artimesnius bendradarbiavimo ryšius.
Dalis ekspertų mano, kad toks E. Macrono siekis užmegzti artimesnius ryšius su BRICS gali būti visiškai teisingas. Prancūzija yra viena didžiausių Europos šalių, o ir pats E. Macronas ne kartą padarė netikėtų pareiškimų, atskirdamas save nuo tam tikros amerikietiškos pasaulėžiūros: pavyzdžiui, pareiškė nematąs interesų Europai ginti Taivaną nuo potencialios Kinijos invazijos.
Itin laukiamas BRICS lyderių susitikimas gali baigtis V. Putino areštu
Tiesa, S. Lavrovo dalyvavimas BRICS susitikime Keiptaune nepraėjo be nesklandumų. Rusijos užsienio reikalų ministras buvo pasitiktas demonstrantų, kurie rankose laikė užrašus „vaikų žudikas“ – nuoroda į brutalią Kremliaus politiką, kai okupuotose Ukrainos teritorijose yra grobiami vaikai, kurie vėliau yra išvežami į Rusijos gilumą.
Tokia įtampa tik paskatino diskusijas dėl rugpjūčio mėnesį taip pat PAR vykti turinčio BRICS šalių vadovų susitikimo: į jį pakviestas yra ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau dėl jo dalyvavimo kyla daugybė klausimų.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra išdavęs Rusijos prezidento arešto orderį, o tai reiškia, kad V. Putinui atvykus į PAR, šalies teisėsauga privalėtų jį areštuoti. Manoma, PAR net gali atsisakyti rengti šių metų BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą vien dėl to ,kad išvengtų tarptautinio spaudimo areštuoti Rusijos prezidentą[7].
PAR, kaip Romos statuto, kuriuo grindžiamas TBT, šalis, privalėtų suimti V. Putiną ir išsiųsti jį į Hagos teismą. Tačiau Kinijai ir Indijai, jei jos būtų aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkės, tokia prievolė nebūtų taikoma. Todėl kai kurie PAR pareigūnai siūlė aukščiausiojo lygio susitikimą perduoti Pekinui.
