Edgaras Rinkevičius – pirmasis Latvijos prezidentas gėjus

Latvijos prezidentu tapo atvirai apie savo homoseksualumą kalbėjęs užsienio reikalų ministras

Mūsų kaimynai latviai turi naują prezidentą. Juo tapo Latvijoje populiarus politikas, ilgametis šalies užsienio reikalų ministras ir prieš keletą metų atvirai apie savo homoseksualumą prakalbęs Edgaras Rinkevičius^[1]. Latvijos parlamente – Saeimoje –vykusiame balsavimo jis surinko 52 balsus.

E. Rinkevičiaus kandidatūrą eiti vienas svarbiausių valstybės pareigų iškėlė premjeras Krišjanis Karinis, o oficialiai prisaikdintas jis bus liepos 8 d., kai baigsis dabartinio Latvijos vadovo Egilo Levito kadencija^[2]. 

Po jam sėkmingai pasibaigusio balsavimo parlamente E. Rinkevičius tviteryje neslėpė džiaugsmo ir paskelbė įrašą, kuriame pažadėjo „gerai tarnauti Latvijos žmonėms“.

49-erių metų E. Rinkevičius tikrai nėra naujokas Latvijoje politinėje padangėje. Be jau minėtų užsienio reikalų ministro pareigų, jis užėmė ir prezidento kanceliarijos vadovo postą, praėjusio amžiaus pabaigoje – ėjo Latvijos gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pareigas.

Dar anksčiau E. Rinkevičius anksčiau dirbo žurnalistu Latvijos radijuje, o pasukęs į politiką, greitai užsitarnavo žmonių simpatijas dėl savo griežtos pozicijos kaimyninės Rusijos atžvilgiu, o pastaruoju metu – dėl nenutrūkstamos paramos kariaujančiai Ukrainai.

Tačiau Latvijoje dažnai kalbama ne tik apie šio politiko ideologiją, tačiau ir apie asmeninį gyvenimą. Beveik prieš dešimtmetį, 2014 m., jis tapo pirmuoju Latvijos įstatymų leidėju, viešai paskelbusiu apie savo homoseksualumą. Jam tapus prezidentu, kartu jis tampa ir pirmuoju Baltijos šalių lyderiu, kuris atvirai yra gėjus.

Paskelbęs apie savo homoseksualumą, E. Rinkevičius tuomet taip pat užsiminė kad, norėtų prisidėti prie tos pačios lyties asmenų santykių statuso gerinimo, sakydamas, kad Latvijai reikia sukurti teisinį pagrindą visų rūšių partnerystėms.

Dabar, prabėgus beveik dešimtmečiui nuo tokių jo pareiškimų, E. Rinkevičius teigia, kad jo politikoje nėra ir nebus jokių paslėptų ideologijų šiuo klausimu.

„Nemanau, kad pasikeitė ar turėtų pasikeisti kažkas esminio žmonių požiūryje į mane ar kitus žmones. Atėjo laikas būti atviresniems ir sąžiningesniems. Bet patikėkite manimi, tokius sprendimus nėra lengva priimti ir jie gali užtrukti ilgai“, – vienai latvių radijo laidai teigė politikas, pripažindamas, kad vis dėlto sieks į viešumą kelti diskusijas dėl partnerystės Latvijoje registravimo^[3].

Kitose Europos valstybėse aukštas pareigas einantys homoseksualai nėra didelė staigmena. Šiai asmenų grupei priklauso ir Airijos premjeras Leo Varadkaras, Liuksemburgo premjeras Xavieras Bettelis ir Serbijos premjerė Ana Brnabic. 2022 m. San Marinas vienu iš dviejų savo valstybės vadovu išrinko homoseksualą Paolo Rondelli.

E. Rinkevičius – patyręs politikas, pasižymintis vakarietiškomis pažiūromis ir nevengiantis pasmerkti Rusijos

E. Rinkevičius balsavimą Latvijos parlamente laimėjo surinkęs 52 balsus iš 87 galimų. Dar prieš viską nulemiantį balsavimą dėl prezidento posto jis buvo laikomas stipriausiu kandidatu, o klausimų kėlė nebent tai, ar trys valdančiosios koalicijos partijos sutars dėl jo kandidatūros.

Nors kurį laiką buvo manoma, kad perrinkimo sieks dabartinis latvių lyderis E. Levitas, einantis šias pareigas nuo 2019 m., anksčiau jis netikėtai pareiškė, kad yra nusivylęs tuo, kad trys koalicinės vyriausybės partijos nesugeba susitarti dėl bendro kandidato ir teigė esant tokiai situacijai jis pats perrinkimo nesieks.

O ekspertai jau spėlioja, kaip pasikeisti gali Latvijos politika po to, kai liepą šalies prezidentu oficialiai taps E. Rinkevičius. Dar būdamas užsienio reikalų ministru E. Rinkevičius vykdė provakarietišką ir proeuropietišką politinę darbotvarkę, tačiau kartu pabrėžė Latvijos, esančios pavojingai netoli Rusijos, saugumo svarbą. Pastaruoju metu, jis ne kartą ragino Vakarus dar labiau remti Ukrainą, skatino padėti šiai šaliai kuo greičiau įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.

Naujai išrinktas Latvijos prezidentas jau pareiškė, kad artimiausiomis dienomis pasitrauks iš politinio aljanso „Naujoji vienybė“. Tokį sprendimą jis teigia priėmęs dėl siekio užtikrinti politinį neutralumą ir visiems taikyti vienodą požiūrį. E. Rinkevičius taip pat pareiškė, kad artimiausiu metu bus paskelbta, kas jį pakeis užsienio reikalų ministro poste. Jis pats šias pareigas ėjo beveik 12 metų^[4].

Jo planai Latvijos vidaus politikoje kol kas aiškūs nėra, tačiau politikos apžvalgininkai yra linkę teigti, kad naujasis prezidentas ragins šalyje iš tiesų paskatins diskusijas dėl LGBTQ+ asmenų teisių.

Nepaisant Konstitucinio Teismo sprendimo, suteikiančio teises tos pačios lyties poroms, Latvijos parlamento įstatymo projektas, kuriuo būtų patvirtintos civilinės sąjungos, panašiai kaip ir Lietuvoje, šiuo metu yra įstrigęs parlamente.

Palyginimui, Latvijai kaimyninės Estijos įstatymų leidėjai netrukus pritars homoseksualių asmenų santuokų įteisinimui ir taps pirmąja tai padariusia buvusia sovietine respublika.

Kita vertus, kitaip nei kai kuriose kitose Europos ar pasaulio šalyse, Latvijoje tikroji valdžia priklauso ne prezidentui, bet ministrui pirmininkui. Latvijos prezidento postas iš esmės yra reprezentacinis: valstybės vadovas veikia kaip nuomonės formuotojas, lyderis įtampos laikotarpiu ir tautą vienijanti figūra.

Tiesa, prezidentas atstovauja Latviją užsienyje, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, pasirašo įstatymų projektus, skiria ministrą pirmininką ir, be kitų pareigų, turi teisę paleisti parlamentą.

Latvijoje išrinkus naują prezidentą, renkami parašai dėl parlamento paleidimo

O Latvijos politinės permainos nesibaigia naujo prezidento paskyrimu. Panašiai kaip ir Lietuvoje, taip ir mūsų kaimyninėje šalyje, jau netrukus gali būti paleistas parlamentas ir piliečiai gali būti kviečiami į naujus rinkimus.

Kaip Latvijos žiniasklaidai atskleidė politikas Ainaras Šlesersas, jo vadovaujama „Pirmoji Latvijos partija“ sieks rinkti parašus dėl referendumo dėl Saeimos paleidimo. Jo teigimu, tokią iniciatyvą paskatino nesutarimai valdančiojoje koalicijoje^[5].

A. Šleserso teigimu, dabartinė koalicija yra tiesiog „nepajėgi“ veikti ir atsovauti Latvijos piliečių interesus, o jos esmė tebuvo prezidento rinkimai, nes pastaruoju metu jokių reformų ar kitų veiksmų imamasi nebuvo.

A. Šlesersas sako, kad dabar vyriausybė gali tiesiog žlugti, o dėl to, būtina imtis veiksmų referendumui dėl parlamento paleidimo inicijuoti.

„Konsultuosimės su Vyriausiąja rinkimų komisija, ar galime rinkti parašus anksčiau nei lapkričio 1 dieną. Viena aišku, Saeimos nariams reikia naujo mandato, todėl reikalingi nauji rinkimai. Saeima savo neveiklumu nuvylė savo rinkėjus. Ji taip pat nesugeba plėtoti šalies ekonomikos. Dabar reikia keisti požiūrį“, – teigia politikas, kartu pridurdamas, kad prezidento rinkimų rezultatai jį nustebino.

Pats A. Šlesersas E. Rinkevičiaus pergalę vertina teigiamai, pabrėždamas, kad naujasis prezidentas yra profesionalus politikas, kitaip nei buvęs prezidentas E. Levitas, kuris, jo nuomone, „buvo nulis – nerangus ir savo veiksmuose, ir savo pareiškimuose“. Vis dėlto, jis abejoja dėl naujojo prezidento gyvenimo būdo bei vertybių, kurios gali nepatikti daliai Latvijos piliečių.

„Rinkevičius yra profesionalas, dėl to nėra jokių abejonių. Klausimas, ar Latvija buvo pasiruošusi tokiam prezidentui, ką žmonės mano apie jo seksualinę orientaciją ar palaiko tokias vertybes“, – pabrėžė latvių politikas.