E. Musko „Neuralink“ sėkmingai implantavo lustą į žmogaus smegenis

JAV pirmasis žmogus gavo „čipą“ į savo smegenis

Elono Musko neurotechnologijų įmonė „Neuralink“ padarė revoliuciją – pirmą kartą implantavo lustą į žmogaus smegenis. Apie ilgai lauktą pasiekimą sausio 30 d. socialiniame tinkle X pranešė pats E. Muskas.

„Neuralink“ implantą pirmasis žmogus gavo sausio 28 d. ir sėkmingai sveiksta. Pirmieji rezultatai atrodo daug žadantys, - pirmadienį socialiniame tinkle X rašė E. Muskas.

Smegenų Lustas leidžia mintimis valdyti įvairius prietaisus

Debiutinis „Neuralink“ produktas, pavadintas „Telepathy“, suteikia galimybę valdyti telefonus, kompiuterius bei praktiškai bet kokius kitus prietaisus tiesiog mintimis. Ši naujovė turi didžiulį potencialą, ypač asmenims, praradusiems galimybę valdyti galūnes arba turintiems galūnių implantus.

Muskas įsivaizduoja ateitį, kurioje bendravimo galimybės, panašios į mirusio Stepheno Hawkingo, galėtų pranokti greičiausiai rašančius mašinėle.

„Pirmieji naudotojai bus tie, kurie neteko galimybės naudotis galūnėmis. Įsivaizduokite, jei Stephenas Hawkingas galėtų mintimis spausdinti greičiau nei greičiausiai spausdinantis rašytojas. Toks yra tikslas“, - aiškino milijardierius.

Praėjusiais metais JAV Maisto ir vaistų agentūra leido bendrovei atlikti pirmuosius bandymus su žmonėmis, motyvuodama tuo, kad šis etapas labai svarbus siekiant padėti pacientams įveikti paralyžių ar kitas neurologines ligas. Musko 2016 m. liepą įkurta bendrovė, gavusi leidimą pradėti tyrimus su žmonėmis, nuo praėjusių metų rugsėjo aktyviai ieško savanorių klinikiniams šių smegenų implantų bandymams.

Pats Elonas Muskas savo socialiniame tinkle X (buvusiame Twitter) yra ne kartą sakęs, kad nekantriai laukia kada ir pats galėtų įsidėti šį implantą, nes jo manymu, tai atvers visiškai naujas galimybes žmonijos istorijoje. Sulaukęs klausimų kodėl to dar nepadarė, ekstravagantiškasis milijardierius mėgdavo skaitytojus paintriguoti sarkazmu „o iš kur žinote, kad nepadariau?“.

„Neuralink“ teigimu, šio tyrimo metu smegenų srityje, kuri kontroliuoja ketinimą judėti, robotas chirurgas operacijos metu įdės smegenų ir kompiuterio sąsajos implantą, kurio pradinis tikslas – suteikti žmonėms galimybę valdyti prietaisus mintimis.

Tikimasi, kad technologija priartins DI prie žmonių

E. Musko „Neuralink“ vizija apima ne tik pagalbines technologijas. Jis tiki, kad smegenų ir mikročipo sąsaja sumažins atotrūkį tarp žmonių ir dirbtinio intelekto. Ne vienoje laidoje savo technologiją pristatinėjęs inovatorius nuolatos pabrėždavo dirbtinio intelekto grėsmę žmonijai ir būtinybę valstybės institucijoms šią technologiją riboti. Jo manymu, tai gali būti ne tik nauda, bet ir grėsmė, kurią numatyti biurokratinis aparatas stipriai vėluoja.

Vienintelis būdas nugalėti neįveikiamą priešą - su juo susivienyti, – teigia milijardierius.

Analogų neturinčias inovacijas kurianti bendrovė nuolatos sulaukia įvairių tarnybų tikrinimų. Dar šį sausį „Reuters“ pranešė, kad bendrovė gavo baudą už tai, kad pažeidė JAV Transporto departamento taisykles dėl pavojingų medžiagų gabenimo.

Praėjusį birželį „Neuralink“ buvo vertinama maždaug 5 mlrd. dolerių, tačiau lapkričio pabaigoje keturi įstatymų leidėjai paprašė JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos ištirti, ar E. Muskas nesuklaidino investuotojų dėl savo technologijos saugumo, nes veterinariniai įrašai parodė, kad beždžionėms, turėjusioms šį implantą, vėliau pasireiškė paralyžius, traukuliai ir smegenų pabrinkimas.

Atsakydamas į šiuos kaltinimus rugsėjo 10 d. socialiniame tinkle X paskelbtame pranešime E. Muskas rašė: „nė viena beždžionė nemirė dėl „Neuralink“ implanto“. Jis pridūrė, kad bendrovė šiems tyrimams visada rinkosi tik mirtinai sergančias beždžiones, kad nesukeltų rizikos sveikosioms.

Kaip ir visos naujos technologijos, taip ir ši, susilaukė kontraversiškų nuomonių dėl saugumo, be to, nėra žinoma, kaip tai veiks ateityje ir ar apskritai esame pajėgūs suvaldyti šią, ką tik atsivėrusią, Pandoros skrynią.