E. Muskas stebisi biurokratija JAV: turėjo ištirti „Starship“ raketų grėsmę rykliams

E. Muską vis dar stebina JAV biurokratinis mechanizmas – raketa netyčia gali pataikyti į ryklį?

„SpaceX“ ir „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas, kaip niekada arčiau priartėjęs prie Valstijų valdymo vairo, jau dabar vis dažniau prabyla apie net komišku tampantį čia veikiantį biurokratinį aparatą. Būtent prieš jį nublanksta ir visi Lietuvoje norėjusios įleisti šaknis „Teltonikos“ reikalai.

Štai į turtingiausiu pasaulio žmogumi tituluojamo E. Musko valdomą „SpaceX“ kreipėsi Nacionalinis jūrų žuvininkystės tyrimų institutas su prašymu atlikti tyrimą, ar „Starship“ nepataikytų į ryklį^[1].

„SpaceX“ atsakęs, kad tai – didelis vandenynas, tačiau tokią analizę atlikti sutiko. Tačiau tolesni instituto klausimai dar labiau nustebino po to, kai buvo paprašyta pateikti ryklio duomenis.

„Jie sako: ne, mes negalime jums pateikti ryklio duomenų. Na, tada mes esame šiek tiek aklavietėje. Kaip išspręsti šią ryklio tikimybės problemą? Jie sakė, kad galėtume atiduoti savo Vakarų divizijai, bet nepasitikime jais. Man atrodo, ar aš čia komedijos eskize?“, – svarstė E. Muskas.

Jis taip pat uždavė klausimą – kai žiūrima į Ramiojo vandenyno nuotrauką, kokioje paviršiaus dalyje matomas banginis?

„Turime atlikti banginių analizę, ir su banginiais taip pat viskas bus gerai“, – šmaikštavo E. Muskas.

JAV reguliavimo institucijose dirba šimtai tūkstančių darbuotojų

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu, tačiau dirbant tokiam didžiuliam kiekiui darbuotojų JAV valstybinėse institucijose, nenuostabu, kad reikia bent jau parodyti, kad dirbi. Tad ir tokie prašymai, kokie pasiekė E. Muską, atrodo nebe taip absurdiškai.

Vos respublikonui Donaldui Trumpui laimėjus JAV prezidento rinkimus, prie chaotiškos sistemos Amerikoje jau spėjo prisiliesti ir pirmosiomis savo įžvalgomis apie biurokratiją čia pasidalijęs E. Muskas.

Iš jo pasidalintų duomenų buvo matyti, kad vien 2020-aisiais valstijų biudžetas pasiekė beveik 70 mlrd. JAV dolerių sumą, tačiau ji irgi nenukeliavo „šiaip sau“ – išaugus biudžetui, kartu išaugo ir poreikis, kad reguliavimo institucijose dirbtų daugiau žmonių (2020 m. duomenimis, jų dirbo beveik 300 tūkst.).

E. Muskas taip pat pasidalinęs ir kitais sukrečiančiais duomenimis ir galimais pinigų plovimo valstijose mastais – vien per 2022-uosius Federalinė vyriausybės atskaitomybės tarnyba nustačiusi kone 250 mlrd. JAV dolerių netinkamų mokėjimų, atliktų pagal 82 programas, įskaitant 81 mlrd. USD iš „Medicaid“ ir 47 mlrd. USD iš „Medicare“.

Lietuva galėtų gyventi labai gerai, bet investicijoms trukdo biurokratinė liga

Pastaruoju metu žodis „biurokratija“ tautiečių lūpose skamba neįprastai dažnai, ir visai suprantama, nes vis dar neatslūgsta nusivylimo dėl netinkamų sąlygų verslui, banga.

„Teltonikai“ užsiminus apie neefektyvų lietuvišką biurokratinį aparatą, į dienos šviesą iškilo ir daugiau įmonių, kurių investicijas į šalį stabdo ne kas kitas, kaip popierizmas.

Biurokratija nurodoma kaip viena iš pagrindinių „Teltonikos“ stabdomo sostinėje plėtoto aukštųjų technologijų parko statybų priežastis. Pagrindinis grupės akcininkas Arvydas Paukštys neslėpė, kad tokį sprendimą iš esmės lėmė biurokratinės kliūtys, su kuriomis įmonei teko susidurti.

Tokios kliūtys jau keletą metų stabdo ir „Telia“ 10 mln. eurų vertės duomenų centro statybas Vilniuje, bendrovės „Enefit“ plėtotus elektromobilių viešojo įkrovimo plėtros projektus^[2].

Gana didelį botagą iš valstybės gavę ir vėjo jėgainių vystytojai, ko pasekoje, stringa jėgainių parkų statybos darbai, kurių investicinė vertė siekia daugiau nei 4 mlrd. eurų. Aiškinama, kad atsakingos institucijos nuolat atkeliančios ar vilkinančios sprendimų priėmimą, vystytojams sudarančios dirbtines kliūtis.

Kas be ko, tokios kliūtys iškyla ir nekilnojamojo turto sektoriaus atstovams, tiesa, dažniausiai – savivaldybių lygmeniu.

Šalto dušo gavusi „Teltonika“: paskutinis vinis buvo „Via Lietuva“ sprendimas

Apie stabdomą projektą prakalbęs A. Paukštys tvirtino, kad vinis į „Teltonikos“ karstą buvo kelių tarnybos „Via Lietuva“ sprendimas uždrausti tiesti elektros kabelius kelio apsaugos zonoje ir pasiūlyti tartis su privačiais sklypų savininkais.

„Aš sunkiai įsivaizduoju 7 kilometrų trasą – nuo Rudaminos iki Liepkalnio – susitarti su privačių sklypų savininkais. Manau, tai buvo paskutinė iliuzija, kuri išgaravo. Ir tiesiog pagalvojome, kad jeigu čia mūsų nenori ir nemyli, gal yra kokios kitos šalys, kurios priims tas investicijas“, – nusivylimo neslėpė A. Paukštys.

A. Paukštys laidoje „Dienos pjūvis“ prakalbo ir apie vis dar Lietuvoje gajas realijas, kai palankių sprendimų sulaukiama ne „už dyką“. Aiškindamas, kodėl iš karto nėjo pas ministrus ar aukščiausio rango politikus pranešti apie biurokratines kliūtis, stabdančias šimtus milijonų eurų kainuojančios lustų gamyklos komplekso statybas, „Teltonikos“ prezidentas atkirto neturintis konjako dėžučių ir nevaikščiosiantis pas „jokius politikus“^[3].

Verslininkas tik patikino, jog šimtus milijonų eurų investicijų reikalavęs projektas pradėjęs strigti po to, kai šis per prezidento rinkimus pinigais parėmė Gitaną Nausėdą.

Neteisybę valstybės sistemoje A. Paukštys pastebėjo ir kalbant apie valstybės politikų ir valdininkų požiūrį tiek į Lietuvos, tiek ir užsienio verslininkus. Anot jo, pastarieji vertinami labiau – jiems skiriamas specialus dėmesys ir mokesčių lengvatos, o vietiniams verslininkams – špyga.