Nevykti į Davosą nutaręs E. Muskas kritikuoja renginį, o Pasaulio ekonomikos forumo atstovai teigia, kad jo net nekvietė
Tviterio savininkas Elonas Muskas Šveicarijoje vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą pavadino „nerinkta pasaulio vyriausybe“. Tai buvo jo atsakas į viešojoje erdvėje išplitusį klipą, kuriame Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas Klausas Švabas aptaria, kaip galima pasitikėti naujuoju „Pasaulinio bendradarbiavimo kaimu“ metaversle, kai pasaulyje pasitikėjimas politinėmis institucijomis yra rekordiškai žemas[1].
E. Muskas tuomet pasidalino savo pastebėjimu.
„Pasaulio ekonomikos forumas vis labiau tampa nerinkta pasaulio vyriausybe, kurios žmonės niekada neprašė ir kurios nenori“, – tviteryje rašė garsusis milijardierius.
Toks jo komentaras pasirodė po to, kai forumo tvariojo investavimo (ESG) kriterijus jis pavadino „šėtoniškais“ ir pareiškė, kad atsisakė dalyvauti renginyje, nes jis yra „nuobodus“. Tiesa, vėliau Pasaulio ekonomikos forumo atstovas spaudai Janas Zopfas teigė, kad E. Muskas net nebuvo kviestas į šį forumą, o paskutinį kartą kvietimas atvykti į Davosą jam buvo išsiųstas 2015 m[2].
Vis dėlto, net ir be E. Musko šiais metais į Pasaulio ekonomikos forumo renginius atvyko daugiau kaip 600 vadovų, 51 valstybės vadovas, 56 finansų ministrai, 19 centrinių bankų vadovų, 30 prekybos ministrų ir 35 užsienio reikalų ministrai. Tokia grupelė elito ne tik siekia aptarti pačius opiausius šiandienos iššūkius, tačiau ir žvelgia į ateitį bei pateikia ne visada palankiai vertinamas įžvalgas.
Nuo klimato kaitos iki globalizacijos. Tokias kontraversiškas temas Pasaulio ekonomikos forumo dalyviai palietė, o dalies jų pasisakymai jau dabar gali būti vertinami kaip ypač skandalingi.
Klimato kaitos tema Davose skamba veidmainiškai, tačiau atrodo niekada neišsenkanti
Klimato kaita buvo pagrindinis šios savaitės kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo aspektas. Iš tiesų šiame renginyje tai yra nuolatinė tema, kurios diskusijų metų pasaulio elitas perspėja mus apie laukiančią niūrią ateitį. Tačiau šia tema ypač netikėtai prakalbo ir Baltųjų rūmų pasiuntinys klimato klausimais Džonas Keris, kuris gyrė forumo dalyvius už tai, kad jie „nežemiškomis pastangomis siekia išgelbėti planetą“.
„Kai pradedi apie tai galvoti, tai gana nepaprasta, kad mes – atrinkta žmonių grupė dėl to, kas mus palietė tam tikru gyvenimo momentu – galime sėdėti kambaryje, susirinkti ir kalbėtis apie planetos gelbėjimą.Turiu omenyje, kad galvoti apie planetos gelbėjimą yra beveik nežemiška. Jei tai pasakysite daugumai žmonių, dauguma pagalvos, kad esate tiesiog pamišęs, medžius apkabinęs kairysis liberalas, žinote, geradarys ar dar kas nors, ir jokio ryšio nebus. Bet iš tikrųjų mes esame būtent čia“, – teigė Dž. Keris[3].
Tikriausiai nereikia stebėtis, kad toks arogantiškas Dž. Kerio pareiškimas apie nepaprastus žmones ir planetos gelbėjimą supykdė daugelį. Respublikonų politinis strategas Jasonas D. Meisteris tokius žodžius pavadino „išrinktosios grupės“ veidmainyste.
„Ar kada nors susimąstėte, kodėl globalistinis elitas, toks kaip Barakas Obama ir Džonas Keris mėgsta leisti milijonus dvarams ant jūros kranto, pastatytiems per kelias pėdas nuo jūros lygio, jei jie taip nerimauja dėl klimato kaitos, sukeliančios poliarinių ledynų tirpimą ir dramatišką jūros lygio kilimą?“
Tuo tarpu konservatyvių pažiūrų autorius Dougas Powersas teigė, kad Dž. Keris ir jo kolegas yra „išrinktoji žmonių grupė, kurie yra psichotiški, iliuzijų turintys, narcizai, marksistiniai veidmainiai ir tie, kurie stengiasi praturtėti darydami visus kitus dar nelaimingesnius“.
Negana to, daugelis visuomenės veikėjų ir internautų pastebi ir tai, kad planetos gelbėjimu užsiimantis elitas į Šveicariją kasmet atvyksta privačiais lėktuvais, taip patys masiškai prisidedami prie aplinkos taršos. Dar likus kelioms dienoms iki sausio 16-20 d. vykstančios Pasaulio ekonomikos forumo metinio susitikimo, „Greenpeace“ įspėjo apie žalą, kurią daro daugybė privačių lėktuvų, skrendančių į Davosą ir iš jo[4].
Atliktos analizės duomenimis, per 2022 m. Pasaulio ekonomikos forumą privačių lėktuvų, skrendančių į Davosą aptarnaujančius oro uostus ir iš jų, skaičius padvigubėjo. Per metinio susitikimo savaitę privačių lėktuvų skrydžių skaičius siekė 1 040. Šie skrydžiai prisidėjo prie 9 700 tonų CO2 emisijų, o tai prilygsta maždaug 350 000 vidutiniškai per savaitę išmetamų automobilių emisijoms. Tai reiškia, kad per susitikimo savaitę privačių reaktyvinių lėktuvų skrydžių išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo keturis kartus, palyginti su savaitėmis prieš ir po renginio.
Iš visų šių privačių lėktuvų, atvykusių į forumo renginius, dauguma buvo skirti būtent trumpiems skrydžiams. Apie 53 proc. jų skrido trumpesniais nei 750 km atstumais, o 38 proc. buvo itin trumpi skrydžiai, trumpesni nei 500 km. Trumpiausias užregistruotas skrydis buvo tik 21 km.
„Turtingieji ir galingieji plūsta į Davosą itin taršiais, socialiai nelygiaverčiais privačiais lėktuvais, kad už uždarų durų aptartų klimato ir nelygybės klausimus“, – savo ataskaitoje teigia „Greenpeace“.
Ragina atsisakyti krizinio požiūrio, bet toliau tęsia gąsdinimo retorika
Į Davosą susirinkęs pasaulio elitas kaip ir kasmet nevengia pateikti pačių niūriausių įžvalgų ir siekia įbauginti pasaulio gyventojus. Pavyzdžiui, vienos tarptautinių studijų mokyklos tarptautinių santykių profesorius Markusas Kornprobstas prabilo apie tai, kas mūsų laukia netolimoje ateityje.
„Iš esmės per daug paprasta sakyti, kad tai globalizacijos ar de-globalizacijos era. Tai tarpinė epocha. Iš tiesų gyvename tarpiniame amžiuje – važiuojame žemyn, kai už nugaros yra praėjusio amžiaus pasauliniai karai ir priekyje laukia visai šviežias pragaras“[5].
Tuo tarpu pats Pasaulio ekonomikos forumo prezidentas Borge Brende pridūrė, kad ekonominės, aplinkosaugos, socialinės ir geopolitinės krizės susilieja ir susipina, sukurdamos itin įvairialypę ir neaiškią ateitį.
Vis dėlto, dalis kritikų pažymi, kad didelė dalis globalių krizių yra siejamos būtent su pačiu Pasaulio ekonomikos forumu ar bent jau jame dalyvaujančių elitu ir jų sprendimais, iniciatyvomis, politika. Negana to, pasaulio galingiesiems gąsdinant apie už kampo tykančią naują krizę, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ciniškai siekia atsikratyti krizinio mąstymo ir toliau vaizduojant pačius niūriausius ateities scenarijus.
„Jei pasaulis nepradės veiksmingiau bendradarbiauti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, per ateinančius 10 metų tai lems tolesnį visuotinį atšilimą ir ekologinį suirimą“, – teigė K. Schwabas.
O tokią krizę Davose susirinkęs elitas net pavadino polikrize. Tai terminas, kurį 2016 m. pavartojo tuometinis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris; terminas dabar įvardijamas kaip pasaulinių nepaprastųjų situacijų darinys, apimantis ekonomikos sulėtėjimą ir didėjančią infliaciją, karą Ukrainoje ir kt. veiksnius[6].
Davosas tampa verslo konferencija
Nepaisant to, kad Pasaulio ekonomikos forume nuolat šmėžuoja pasaulio valstybių lyderiai ir yra gvildenamos aktualios geopolitinės problemos, kaip ir kasmet, taip ir šiemet Davosas labiau primena milžinišką verslo konferenciją. Šiais metais renginiuose nepasirodė net daugelio įtakingiausių pasaulio valstybių vadovai: vienintelis dalyvaujantis G-7 grupės vadovas yra Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Aukščiausio rango JAV prezidento administracijos pareigūnas yra darbo sekretorius Marty Walshas.
Kita vertus, didžiausių pasaulio verslo įmonių vadovų ir atstovų Davose netrūksta. Čia atvyko ir „Amazon“ vadovas Andy Jassy, „JPMorgan Chase“ vadovas Jamie Dimonas, „Microsoft“ vadovas Satya Nadellas, „Pfizer“ vadovas Albertas Bourla ir daugybė kitų. Daugelis jų net nedalyvauja viešose diskusijose; jie rengia privačius susitikimus su esamais ir būsimais klientais[7].
Pasaulio ekonomikos forumas kviečia, o technologijų milžinai atsišaukia. Iš dalies savo politika ir retorika forumas visuomet labiau panašėjo į pompastišką verslo partnerių susitikimą.
Jei politikai visuomet yra labiau kritikuojami ir vertinami dėl to, kad juos atstovauti šaliai išrinko piliečiai, tai milijardieriai verslininkai niekam neturi aiškintis, kad ir dėl veidmainystės, kai vykstant „klimato katastrofai“ skraido privačiais lėktuvais. Galbūt dėl didelės verslo atstovų sutelkties, o gal dėl augančios kritikos renginiui, dalis net vertina, kad Pasaulio ekonomikos forumas nebėra toks svarbus kaip anksčiau.
„Manau, kad Davosas tapo visiškai nesvarbus“, – teigia Rana Foroohar, „Financial Times“ apžvalgininkė.
