Prancūzijos prezidentas E. Macronas pagaliau pakomentavo M. Le Pen teismo nuosprendį
Trečiadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmą kartą viešai sureagavo į dešiniųjų lyderės Marine Le Pen nuteisimą dėl lėšų grobstymo ir jos uždraudimą kandidatuoti ateinančiuose prezidento rinkimuose. Ši istorija sukėlė nuomonių bangą visoje Europoje ir skandalą šalyje[1].
Tačiau iki šiol prezidentas tylėjo. Savaitinio ministrų susitikimo pradžioje E. Macronas[2], anot vyriausybės atstovės Sophie Primas, pabrėžė tris dalykus: „Teismų sistema yra nepriklausoma“, „grasinimai teisėjams yra visiškai nepriimtini ir netoleruotini“, o „įstatymas galioja visiems vienodai“. Jis taip pat pridūrė, kad „visi kaltinamieji turi teisę į teisinę gynybą“, citavo S. Primas.
Pirmadienį trijų teisėjų kolegija pripažino ji kalta dėl Europos Parlamento lėšų pasisavinimo ir skyrė jai ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, o kiti dveji metai bus atliekami namų arešto sąlygomis, skyrė 100 000 eurų baudą ir iš karto uždraudė jai ateinančius penkerius metus kandidatuoti į viešuosius postus.
Jei apeliacija nepakeis sprendimo, tai gali užkirsti kelią kandidatuoti 2027 m. prezidento rinkimuose. Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį pranešė, kad M. Le Pen apeliaciją nagrinės ir sprendimą paskelbs iki 2026 m. vasaros.
M. Le Pen nusikaltimai sukėlė audringas reakcijas
TF1 televizijos kanalui ji teigė: „Tai politinis sprendimas, skirtas užkirsti man kelią į 2027 m. rinkimus.“ Ji pavadino verdiktą „teisinės valstybės pažeidimu“ ir pridūrė: „Milijonai prancūzų yra pasipiktinę.“ M. Le Pen žada skųsti sprendimą ir reikalauja, kad procesas vyktų iki rinkimų kampanijos pradžios.
Jos šalininkai, įskaitant Nacionalinio sambūrio partijos protegą Jordaną Bardellą, X platformoje rašė: „Le Pen neteisingai pasmerkta, o Prancūzijos demokratija žlugdoma.“ Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas parėmė ją, paskelbdamas: „Je suis Marine!“
Kai kurie M. Le Pen oponentai taip pat išsakė abejones. Konservatorių įstatymų leidėjas Laurent’as Wauquiez’as teigė: „Šis verdiktas uždeda labai sunkią naštą mūsų demokratijai.“
Prancūzijoje bausmės paprastai sustabdomos apeliacijos metu, todėl sprendimas nedelsiant uždrausti kandidatuoti sukėlė diskusijų. Po nuosprendžio teisėjai sulaukė grasinimų, o vienam jų skirta policijos apsauga.
Sumaištis Prancūzijos politikoje
Teismo sprendimas sukrėtė Prancūzijos politiką, pašalindamas vieną pagrindinių E. Macrono įpėdinio kandidačių 2027 m. M. Le Pen, kuri 2017 ir 2022 m. rinkimuose liko antra, teigė TF1: „Tai lemtinga diena mūsų demokratijai.“
Ji pabrėžė: „30 metų kovojau už jus ir prieš neteisybę, ir toliau kovosiu.“ Nors kaltės fakto mažai kas ginčija, M. Le Pen tvirtino, kad draudimas kandidatuoti iki apeliacijos pabaigos yra „aiškiai skirtas man sustabdyti“. „Jei tai ne politinis sprendimas, tai kas tada?“ klausė ji.
Pirmadienį teisme M. Le Pen išėjo dar nesulaukusi nuosprendžio pabaigos. Teisėja pažymėjo, kad ji vadovavo „sistemai“, kuria partija grobstė ES lėšų, tačiau asmeninio pasipelnymo neįrodė. „Tai demokratijos apeitis“, sakė teisėja.
M. Le Pen, išgirdusi kaltinimus, purtė galvą ir galiausiai pasiėmusi rankinę išėjo, palikdama salę suglumusią. Bausmė kandidatuoti įsigaliojo iškart, tačiau namų areštas sustabdytas iki apeliacijos. Nacionaliniame susirinkime ji lieka parlamentare, nebent E. Macronas vėl paleistų parlamentą.
D. Trumpas viešai išreiškė palaikymą dešiniųjų atstovei M. Le Pen
Šis sprendimas susilaukė įvairių nuomonių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė paramą dešiniųjų Europos lyderei, palaikydamas Marine Le Pen po to, kai Prancūzijos prezidento rinkimų kandidatė buvo pripažinta kalta dėl lėšų grobstymo. M. Le Pen viltys tapti Prancūzijos prezidente 2027 m. žlugo.
„IŠLAISVINKITE MARINE LE PEN“, penktadienį platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas, teismo sprendimą pavadinęs „raganų medžiokle“. „Aš nepažįstu Marine Le Pen, bet vertinu, kaip sunkiai ji daug metų dirbo“, rašė D> Trumpas. „Ji patyrė pralaimėjimų, bet nenustojo eiti į priekį, o dabar, prieš pat tai, kas būtų didelė pergalė, jie prikibo prie jos dėl smulkaus kaltinimo, apie kurį ji tikriausiai net nežinojo, man tai atrodo kaip ‘buhalterinė’ klaida.“ „Tai labai blogai Prancūzijai ir didingai prancūzų tautai, nesvarbu, kurioje pusėje jie stovi“, pridūrė D. Trumpas.
M. Le Pen bylą nagrinėjusi teisėja Bénédicte de Perthuis teigė, kad politikės veiksmai buvo „rimtas ir ilgalaikis demokratinio gyvenimo taisyklių puolimas Europoje, o ypač Prancūzijoje“. Be draudimo kandidatuoti, jai skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurių dveji metai atidėti, bausmę atliekant namų arešto sąlygomis, ir 100 000 eurų (108 000 JAV dolerių) bauda.
D. Trumpas pirmadienį šią apkaltą pavadino „labai reikšmingu dalyku“, lygindamas jį su savo paties teisiniais rūpesčiais. Penktadienio komentarai buvo dar aštresni, nukreipti prieš Europos politikus. „Raganų medžioklė prieš Marine Le Pen yra dar vienas pavyzdys, kaip Europos kairieji naudoja teisinį karą, kad nutildytų laisvą žodį ir cenzūruotų savo politinį oponentą, šį kartą netgi pasiryžę tą oponentą įkalinti“, sakė D. Trumpas.
D. Trumpo nuomonę atkartojo ir jo pagrindinis patarėjas Elonas Muskas, kuris šią savaitę viešai pasmerkė M. Le Pen bausmę, platformoje „X“ rašydamas: „Kai radikalūs kairieji negali laimėti per demokratinius rinkimus, jie piktnaudžiauja teisine sistema, kad įkalintų savo oponentus.“ D. Trumpo administracija taip pat kritikavo tariamus išpuolius prieš kitus dešiniųjų politikus Europoje, įskaitant Rumunijos teismo sprendimą pakartoti prezidento rinkimus, kuriuose netikėtai laimėjo dešiniųjų kandidatas.
E. Muskas taip pat palaikė AfD, ragindamas vokiečius balsuoti už šią politinę grupę šių metų rinkimuose, taip pat remdamas anglų dešiniųjų veikėją Tommy Robinsoną. AfD beveik padvigubino savo balsų dalį ir apklausose užėmė antrą vietą, nusileisdama tik centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungai.
