<h2>Dėmesys aplinkosaugai ir augantys ribojimai verčia keisti automobilius</h2>
<p>Automobilis šiandien jau seniai nebėra prabangos ar turto demonstravimo ženklas, tai kasdieniame gyvenime būtinas įrankis, padedantis ne tik judėti iš taško A į tašką B, tačiau ir žymiai greičiau sutvarkyti reikalus savo mieste: nuvežti vaikus į mokyklą ar darželį, nuvykti į darbą patiems, apsilankyti sporto klube ar prekybos centre.</p>
<p>Vis tik, taip kaip negalime ginčytis su automobilių svarba šiuolaikinio žmogaus gyvenime, sunku pasiginčyti ir su pertekliniu jų naudojimu. Net pažvelgę pro savo namų langą galime pastebėti, jog kai kurie kaimynai, na o gal ir mes patys, net į parduotuvę kitapus kelio važiuojame savo transporto priemone. O tokių žmonių tikrai daug: taip išauga ne tik kamščiai keliuose, tačiau ir oro tarša, kuri pastaruoju metu tapo aktuali, bet kartu ir politiškai populiari tema diskusijoms.</p>
<p>Šiose diskusijose dažnu įtampos tašku tampa vis garsesni raginimai uždrausti dyzelinius variklius miestuose ir net kai kuriuose svarbiausiuose susisiekimo mazguose. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad maždaug trys milijonai mirčių kiekvienais metais yra susijusios su oro tarša, o didžiausiuose miestuose, milžiniškas automobilių srautas oro kokybės tikrai negerina[1].</p>
<p>Europos Komisija skaičiuoja, kad vien automobilių išmetamas CO2 bendrame transporto taršos debesyje sudaro 73,3 proc. Europos Sąjungos (ES) strateginiuose dokumentuose numatyta 2025 metais automobilių ir furgonų CO2 emisijas mažinti 15 proc., o 2030-aisiais – 31 proc[2].</p>
<p>Dyzelinių automobilių populiarumas augti pradėjo maždaug XX a. aštuntajame dešimtmetyje, o aukštos populiarumo pozicijos, nepaisant kritikos dėl taršos, išsilaiko iki šiol. Nors vidutiniškai skaičiuojama, kad Europos Sąjungos šalyse kas antra nuperkama transporto priemonė yra su dyzeliniu varikliu, statistika rodo, jog pirmaujančiose senojo žemyno šalyse dyzelinių automobilių procentas gerokai viršija benzininius[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nabeel-syed-jk3-uhdwjcs-unsplash.jpg" alt="Automobiliai" /></p>
<h2>Didieji pasaulio miestai siekia visiškai uždrausti dyzelines transporto priemones</h2>
<p>Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, dar 2018-ais ES valstybėse (išskyrus Maltą) parduota 15 158 874 automobiliai, kai tuo tarpu 2017-aisiais – 15 136 590 automobilių: atitinkamai dyzelinių automobilių procentinė dalis buvo 35,9% ir 44%, tad jų paklausa per metus sumažėjo 18,3%.</p>
<p>Dyzelinių automobilių populiarumas jau kurį laiką mažėją 20-yje iš 27 valstybių: tokia tendencija ypač pastebima Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje ir Beniliukso Sąjungos valstybėse[4].</p>
<p>Kita vertus, dyzeliniai automobiliai išsilaiko populiarumo viršūnėje Airijoje, Portugalijoje ir Italijoje bei užima daugiau kaip 50% rinkos; populiarūs jie ir Lietuvoje. Mažiausiai dyzelinės transporto priemonės paplitusios Nyderlanduose ir Norvegijoje. Jie užima mažiau negu 20% visų pardavimų.</p>
<p>Vis tik, nors dyzelinės transporto priemonės ir lieka populiarios, vis dažniau pasirodo ir įvairūs ribojimai, uždraudžiantys šių transporto priemonių vairavimą tiek miestuose, tiek ir automagistralėse. Vokietijoje dar 2019-ais įsigaliojo įstatymas, draudžiantis senesnius dyzelinius automobilius Vokietijos vakaruose įsikūrusiuose Eseno ir Gelzenkircheno miestuose bei dalyje A40 autostrados. Vokietijoje dyzelinių automobilių eismas uždraustas ir 20 km ilgio A40 autostrados dalyje nuo Bochumo iki Miulheimo prie Rūro, kuri kerta Eseną[5].</p>
<p>Šis draudimas neleidžia minėtuose autostrados ruožuose važiuoti senesniais nei „Euro 5“ emisijos normą atitinkančiai automobiliais. Vėliau, riba pakeista ir važiuoti kelyje dabar gali tik „Euro 6“ standarto dyzeliniai automobiliai, t.y. pagaminti 2014 metais ir vėliau. Šie draudimai galioja ir turistams su kitose šalyse registruotais automobiliais.</p>
<p>Dar prieš keletą metų skandalingą nutarimą priėmė ir keturi pasaulio miestų milžinai: Paryžius, Meksikas, Madridas ir Atėnai. Kaip rašo BBC, nuo 2025-ųjų šie miestai įsipareigojo miesto gatvėse drausti važinėtis dyzeliniams automobiliams, o merai ir savivaldybės pažadėjo paramą perkantiems alternatyviais degalais varomus automobilius, taip pat žada raginti miestiečius daugiau vaikščioti ar važiuoti dviračiais.</p>
<p>Apribojimai Prancūzijos sostinėje įvesti ir nesulaukus 2025-ųjų: senesni nei 1997-ųjų metų dyzeliniai lengvieji ir komerciniai automobiliai mieste draudžiami. Taip pasirinkta sekti Japonijos sostinės Tokijo pavyzdžiui, kuriame dyzelinu varomų transporto priemonių apskritai jau nebėra[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/denys-nevozhai-7nrsvjvalna-unsplash-1.jpg" alt="Automobilių kamščiai" /></p>
<h2>Pokyčiai pasaulyje neišvengiamai palies ir Lietuvą</h2>
<p>Didieji pasaulio bei Europos miestai sparčiai veja dyzelinius automobilius iš savo gatvių, tad lieka tik laiko klausimas, kada tokiu pavyzdžiu paseks ir Lietuva. Norvegija, Belgija, Nyderlandai, Švedija, Danija, Didžioji Britanija, Indija, Prancūzija, Kanada, Ispanija ar JAV Kalifornijos valstija jau paskelbė konkrečias datas, kada savo teritorijoje iš dalies ar visiškai uždraus pardavinėti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais. Megapoliai Londonas, Roma ar Amsterdamas, pavyzdžiui, numatė tai padaryti iki 2030-ųjų.</p>
<p>Lietuvoje tokios kalbos, o ir apskritai, bet kokie su automobilių draudimais susiję pokyčiai, kelia aršias diskusijas. Štai, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketina rudenį pateikti įstatymų projektus, siūlančius didinti taršių automobilių apmokestinimą Lietuvoje[7].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vita-marija-murenaite-44eohicreko-unsplash.jpg" alt="Draudimai miestuose" /></p>
<p>Šalia jau egzistuojančio automobilio registracijos mokesčio gali atsirasti ir kasmetinis naudotojo mokestis, tačiau tikslių ir konkrečių planų, kuriuos jau dabar būtų galima pateikti visuomenei, vis dar nėra, nors galima naujoji tvarka galėtų įsigalioti jau kitų metų liepą.</p>
<p>Vis tik, akivaizdu, kad oro taršos problemos tokie mokesčiai nesumažins: dyzelinu ar benzinu, senas ar metais kitais naujesnis, automobilis orą vis tiek terš, tačiau gyventojai dar ir turės paploninti pinigines. Be kita ko, tokie įstatymai dar labiau didina ir socialinę atskirtį – o tai Lietuvoje atskira, tačiau itin opi problema.</p>
