Dvigubi standartai: konservatorių ministro verslas neliečiamas, nors kiti yra žlugdomi

Visiems skirtingos taisyklės: kodėl prieš ministrą niekas neprotestuoja?

Energetikos ministrui konservatoriui Dainiui Kreiviui priklauso net 40 proc. įmonės „Catus“ akcijų. Ši įmonė valdo net 65 proc. statybinių medžiagų, remonto, apdailos bei sodo ir buities prekių parduotuvių tinklo „Moki veži“ akcijų, tačiau net ir sąsajos su ministru „Moki veži“ netrukdo prekiauti rusiškomis prekėmis. Tai netrukdo net ir aktyviems nuomonių formuotojams, kurie kitiems verslams, turintiems reikalų su Rusija, nuolat rengia viešus linčo teismus ir net žlugdo jų verslus ragindami pirkėjus boikotuoti tokių gamintojų prekes ar apgręždami klientus, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio verslų atžvilgiu.

Visa tai rodo, kokių kreivų veidrodžių karalystėje Lietuva gyvena. O galbūt karas Ukrainoje – tik priedanga naikinti neparankiems verslams? 

Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai taip pat iškilo klausimas – kodėl paaiškėjus skandalingai informacijai apie tai, kad „Moki veži" pardavinėja rusiškas prekes, prieš ministrą D. Kreivį protestuoti nestoja grupė nuomonės formuotojų, aktyviai spaudžiančių atsistatydinti Kauno miesto merą V. Matijošaitį?

Teisinasi, kad išparduoda likučius

Dviprasmišką situaciją pakomentavo „Moki-veži“ rinkodaros vadovė Laima Skirienė, kurios teigimu, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, įmonė nė nesvarstydama sustabdė rusiškų ir baltarusiškų prekių pirkimą. Anot jos, pagal tuo metu galiojančią sutartį, apmokėjimas už prekes jau buvo atliktas. O štai vasario 24 d. esą dar buvo likusios kelios pirkimo sutartys su Lietuvos ir Latvijos įmonėmis, tiekusiomis tinklui prekes iš Rusijos ir Baltarusijos^[1].

Tiesa, L. Skirienė atkreipia dėmesį, kad visų šių prekių išsiparduoti dar nepavyko – parduotuvėse galima rasti pavienius jų likučius. Pranešama, kad vasario pabaigoje tokios prekės sudarė apie 2–3 proc. ir tai daugiausiai buvo statybinės prekės, o dabar jų turėtų būti likę maždaug 0,1–0,2 proc.

Į tokį pareiškimą kaipmat sureagavo A. Veryga. Pasak jo, jeigu taikomos vienos žaidimo taisyklės, tai jos turi būti taikomos visiems be išimties. 

„Gal konservatoriai kokį mitingiuką, kaip prie Kauno savivaldybės malonėtumėt ir prie Energetikos ministerijos susiorganizuoti. Ar saviems galima? O gal jei jau reikalavot, kad trauktųsi Kauno meras, tai gal logiška būtų ir iš D. Kreivio to paties paprašyti“, – savo feisbuko paskyroje rašė parlamentaras.

Lygesni už lygius?

Tuo tarpu visuomenės aktyvistai ir nuomonės formuotojai, prasidėjus karui Ukrainoje aršiai kibę į prekybininkų, kurių lentynose dar galima rasti rusiškų prekių, atlapus, šiuo atveju tyli. Galima svarstyti, ar ažiotažo „Moki-veži“ išvengė todėl, kad vienas iš jos akcininkų sėdi ministro kėdėje ir toks akibrokštas paprasčiausiai būtų nenaudingas?

D. Kreivys taip ir liko sausas, o Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui kliuvo kaip reikiant. Paaiškėjus, kad jam ir jo šeimai priklausanti „Vičiūnų grupė“ nenutraukė ryšių su Rusija ir taip pat parduoda savo produkciją joje, buvo surengtas protestas^[2]. Protesto organizatorių teigimu, V. Matijošaitis ir jo šeima ne tik nenutraukė santykių su Rusija, bet ir melavo kauniečiams, kad veikla Rusijoje – stabdoma.

„<...>. Kaip paaiškėjo, jie toliau sėkmingai vykdo veiklą ir yra pasiruošę atsargų gamybai keliems mėnesiams į priekį“, – pareiškė protesto organizatoriai^[2].

Ypač V. Matijošaitis užkliuvo komikui Olegui Šurajevui, kuris nevengė politiko išvadinti net ir ne itin korektiškais žodžiais. Visgi, D. Kreivys viso to išvengė. Ar todėl, kad jis konservatorius, o O. Šurajevas palaiko ryšius su D. Kreivio bose  premjere Ingrida Šimonyte?

Tačiau V. Matijošaitis ir jo šeimos verslas – ne vienintelė aktyvistų auka. Šie nusitaikė ir į degalines „Viada“ bei „Baltic Petroleum“. Tuo tarpu gyventojai skundžiasi, kad degalai brangsta ne dienom, bet valandom. Kaži, kaip jie dar labiau brangs, kai rinkoje liks vos keli ne rusiški tiekėjai? Ar tai nėra šaudymas sau patiems į kojas?

Uždaromas verslas – skurstantys gyventojai

Tačiau ar kas susimąstė, kad visos šalyje veikiančios įmonės kuria darbo vietas žmonėms, kurie moka mokesčius valstybei ir kasmet į jos biudžetą suneša milijardus eurų? Ar, jeigu, dalis įmonių, prekiaujančių „neleistina“ produkcija pasitrauks, bus lengviau? O kaip dėl bedarbių bangos – kas juos išlaikys?

Verslas jau skambina pavojaus varpais – nepaisant rusiškų prekių blokados, jau susiduriama ir su daugiau problemų: žaliavų tiekimo sutrikimais, kai kurių prekių deficitu. O čia dar ir šalį lydintys įmonių bankrotai... Ar Lietuva sparčiu tempu tik negarma į ekonominę duobę, iš kurios išbristi jau nebebus taip paprasta?

Juk prasidėjus karui Ukrainoje, savo veiklą stabdyti buvo priversta viena iš didžiausių bei moderniausių Europoje trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“, suteikusi darbo vietas daugiau kaip tūkstančiui gyventojų. Ši įmonė kas mėnesį į valstybės biudžetą sumokėdavo net po 2 mln. eurų.

Sankcijos „Lifosai“ reiškia sunkius laikus ir kitoms įmonėms, kurios teikė šiai trąšų gamintojai vienokias ar kitokias prekes ar paslaugas. Tad žala valstybei vien dėl šios įmonės veiklos stabdymo, tikėtina, neapsiribos tik 2 mln. eurų per mėnesį.

Tas pats galioja ir su kitomis boikotuojamomis įmonėmis, mat jos vienaip ar kitaip susijusios ir su kitais Lietuvos verslais. O šioms pasitraukus, ne tik užplūs didžiulė bedarbių banga, bet ir be tiekėjų likęs verslas bus priverstas kelti kainas.

Toje pačioje „Viadoje“ šiuo metu dirba 1 186 darbuotojai^[3], o vidutinis atlyginimas siekia 1 350,08 eurus. Tai reiškia, kad kas mėnesį į valstybės biudžetą įplaukia solidi suma. O jei visus šiuos darbuotojus tektų išlaikyti valstybei?

Jau dabar skaičiuojama, kad šalyje iš viso registruota 154 774 bedarbių, fiksuojamas 8,8 proc. nedarbas^[4]. 

O štai dalis kitų svarbių produktų gamintojų jau pareiškė arba neketinantys trauktis iš Rusijos arba tik dalinai pasitrauksiantys. Tai ir vakcinų gamintojai „Astra Zeneca“ ir „Pfizer“ (tačiau jų atsisakymas trauktis iš Rusijos neabejotinai Lietuvos valdžiai netaps priežastimi nebepirkti šių vakcinų), maisto bei kitų produktų gamintojai: „Mars“, „Nestle“, „Philip Morris“, „Siemens“, „Burger King“, „PepsiCo“, „Danone“, alaus gamintojai „Carlsberg“, kuriems Baltijos šalyse priklauso „Švyturys-Utenos alus“, „Aldaris“ ir „Saku“ įmonės, automobilių gamintojas „Renault“ ir kt.^[5].

Retorinis klausimas – kodėl tuomet nedraudžiama vakcinuotis, jei vakcinų gamintojai ir toliau palaiko santykius su Rusija? Kodėl jau kalbama apie ketvirtąją dozę?

Kodėl protestų ir žlugdymo taikiniu pasirinkti tik keli konkretūs verslai ir neboikotuojama prieš kitus verslus Lietuvoje, kurie nenutraukė savo ryšių su Rusija? Ar taip yra todėl, kad kažkam tiesiog taip naudinga? Kas galima saviems, to negalima svetimiems?