Dvejopi standartai: protestai Gruzijoje – pilietiškumo pavyzdys, o Lietuvoje – chuliganizmo išraiška?

Protestai Gruzijoje tęsiasi: piliečių ir policijos susirėmimai dažnėja

Gruzijoje jau keletą dienų vykstantys masiniai protestai toliau nerimsta. Tūkstančiai žmonių toliau renkasi į mitingus tiek sostinėje Tbilisyje, tiek ir kituose šalies miestuose.

Neramumus iššaukė ministro pirmininko Iraklijaus Kobachidzės žinia apie tai, kad šalis ketveriems metams stabdo derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES).

Premjero pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Europos Parlamentas (EP) priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria atmetė spalio 26 dieną Sakartvele vykusių parlamento rinkimų rezultatus ir teigė, kad jų metu buvo padaryta „didelių pažeidimų“.

Rezoliucijoje raginama per metus surengti naujus rinkimus, kuriuos prižiūrėtų tarptautinė bendruomenė, o aukščiausiems Sakartvelo pareigūnams, įskaitant I. Kobachidzę, įvesti sankcijas.

Tai paskatino masinius piliečių protestus ir kartu – susidūrimus su policija, kuri, remiantis dalies užsienio žiniasklaidos pranešimais, nevengia prieš protestuotojus naudoti ir jėgos.

Vakarų šalys, taip pat ir Lietuva, smerkia jėgos panaudojimą prieš civilius ir pasisako už proeuropietišką Gruziją. Vis dėlto, dalis piliečių pastebėjo, kad įvykiai Gruzijoje dabar yra vertinami visiškai kitaip nei 2021 m. Lietuvoje vykusios „riaušės“ prie Seimo. Kodėl? 

Tbilisyje – vandens patrankos, guminės kulkos ir Molotovo kokteiliai

Gruzijos ministras pirmininkas I. Kobachidzė, iš valdančiosios partijos, ketvirtadienį pranešė, jog šalis iki 2028 m. pabaigos nesiderės dėl narystės ES. 

Ši buvusi sovietinė respublika 2023 m. gruodį kartu su Ukraina ir Moldova gavo ES šalies kandidatės statusą, tačiau santykiai su Bendrija ėmė sparčiai blogėti.

Valdančioji partija vis kritiškiau vertina Europą ir nori apriboti užsienio įtaką šalyje. Dėl to Briuselis įšaldė suartėjimą. Savo ruožtu opozicija su prezidente Salome Zurabišvili priešakyje, nori laikytis europietiško kurso ir kaltina vyriausybę pergalę rinkimuose pasiekus tik manipuliacijomis^[1].

Tokia įtampa valdžioje iššaukė piliečių pasipiktinimą. Nuo ketvirtadienio vakaro tūkstančiai žmonių renkasi į masinius protestus: būriuojasi prie parlamento, blokuoja eismą pagrindiniu sostinės keliu ir pan.

Siekdama sustabdyti chaosą, Gruzijos riaušių policija prieš demonstrantus naudoja ašarines dujas, gumines kulkas ir vandens patrankas, užsienio žiniasklaida skelbia apie sulaikytus ar sumuštus žmones.

Savo ruožtu demonstrantai toliau stato barikadas, jas padeginėja. Kai kurie demonstrantai į policiją paleido fejerverkus, akmenis, Molotovo kokteilius^[2].

Pranešama, kad šeštadienio vakarą vien sostinėje Tbilisyje policija už chuliganizmą sulaikė 107 asmenis. Pirmadienį vidaus reikalų ministerija pranešė, kad 21 policijos pareigūnas buvo sužeistas, buvo suimti iš viso 224 žmonės. 

Vidaus ministerija patikino, kad toliau imsis veiksmų prieš smurtaujančius demonstrantus, o Gruzijos tyrimo institucijos pradėjo tyrimą dėl piktnaudžiavimo valdžia naudojant smurtą prieš demonstrantus ir žiniasklaidos atstovus.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) patvirtino, kad „policija naudoja neadekvačią jėgą, o tai yra sunkus susirinkimų laisvės pažeidimas“.

Premjeras teigia, kad iš posto turi pasitraukti prezidentė

Reaguojant į šalyje vis plintančius protestus, ministras pirmininkas I. Kobachidzė sekmadienį pareikalavo, kad prezidentė S. Zurabišvili paliktų pareigas, kai gruodžio viduryje baigsis jos kadencija. S. Zurabišvili šeštadienį pareiškė, kad neketina trauktis.

 „Kol nebus naujų rinkimų ir parlamento, kuris rinks naują prezidentą pagal naujas taisykles, mano įgaliojimai tęsis“, – sakė ji.

Prezidento rinkimai numatyti gruodžio 14 d. Valstybės vadovą, kuris daugiausiai atlieka reprezentacines užduotis, jau rinks ne tiesiogiai tauta, o rinkimų institucija, kurią sudarys parlamentarai ir vietos valdžios atstovai. 

S. Zurabišvili dėl kaltinimų rinkimų klastojimu naująjį parlamentą įvertino kaip antikonstitucinį ir Konstituciniame teisme užginčijo rinkimų rezultatus. Pasak teisės ekspertų, naujojo parlamento sprendimai yra negaliojantys, kol teismas nepriims sprendimo dėl Z. Zurabišvili skundo. 

Provakarietiškos S. Zurabišvili įpėdinę arba įpėdinį pirmą kartą rinks ne tiesiogiai žmonės, o 300 narių Rinkimų asamblėja, kurią sudarys 150 parlamentarų, taip pat vietos bei regionų atstovai.Nėra abejonių, kad dėl naujos rinkimų procedūros naujasis šalies vadovas bus ištikimas premjero partijai.

Lietuva smerkia policijos veiksmus prieš piliečius, rengia palaikymo protestą

O įvykius Gruzijoje atidžiai stebi likęs pasaulis, taip pat ir Lietuva, kuri įprastai plėtojo artimus ryšius su šia Kaukazo šalimi. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) diplomatai solidarizavosi su kolegomis Gruzijoje ir išreiškė palaikymą jų peticijai, kuria prieštaraujama šalies Vyriausybės sprendimams dėl įšaldytų stojimo derybų su ES.

Penktadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Gruzijos ambasadorę ir išreiškė nusivylimą dėl pastarųjų jos šalies sprendimų. Be to, per savaitgalį Gruzijos diplomatai JAV, Nyderlanduose, Bulgarijoje, Italijoje ir Lietuvoje atsistatydino. Sekmadienį telefonu su šalies vadove kalbėjęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva su nerimu stebi šios šalies Vyriausybės priimamus sprendimus.

„Tvirtai palaikome ir remiame Sakartvelo žmonių eurointegracijos siekį ir tvirtą įsipareigojimą laikytis demokratinių vertybių. Dabartiniai Vyriausybės sprendimai neatitinka šalies prezidentės ir didelės Sakartvelo visuomenės dalies lūkesčių. Smerkiame bet kokį jėgos naudojimą prieš Sakartvelo žmones bei jų sulaikymus ir raginame Vyriausybę nedelsiant juos nutraukti“, – pokalbio metu pabrėžė G. Nausėda.

Kaip pranešė Prezidentūra, pokalbio metu Lietuvos vadovas pakartojo, kad šių metų spalį vykę parlamento rinkimai nebuvo visiškai laisvi ir sąžiningi, todėl, anot jo, yra būtina atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl pažeidimų, spaudimo ir bauginimų rinkėjams. Taip pat G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva tvirtai palaiko EP raginimą surengti naujus parlamento rinkimus.

Laikinasis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, kad Baltijos valstybės bendrai sutarė įvesti nacionalines sankcijas tiems, kurie Gruzijoje malšino teisėtus protestus.

„Trys Baltijos valstybės drauge sutarė įvesti nacionalines sankcijas tiems, kurie malšino teisėtus protestus Sakartvele. Demokratijos priešininkai ir žmogaus teisių pažeidėjai mūsų šalyse nėra laukiami“, – sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ paskelbė G. Landsbergis. 

O Gruzijoje toliau tęsiantis protestams, pirmadienį prie šalies ambasados Vilniuje bus surengtas palaikymo mitingas. Kaip skelbia organizatoriai, susirinkusieji prie ambasados sieks paremti šios šalies žmonių kovą už teisę rinktis savo ateitį.

Užsienyje – griežta pasmerkimo reakcija

Gruzijos situacija sudomino ir Vakarų šalis. Dėl žinių apie galimą agresiją prieš civilius, JAV paskelbė, kad nutraukia savo strateginę partnerystę su šalimi. Apie tai pranešė JAV valstybės departamento atstovas Matthew‘as Milleris. Jis pasmerkė „neproporcingą jėgos naudojimą prieš kartvelus, kurie naudojasi savo teise protestuoti“^[3].

ES, pasak naujosios užsienio politikos įgaliotinės Kajos Kallas, gali įvesti sankcijas dėl pastarųjų įvykių. Jos teigimu, smurtas prieš taikius demonstrantus yra nepriimtinas, o vyriausybė turėtų gerbti kartvelų tautos valią bei konstituciją. Anot jos, su šalimis narėmis bus aptartos galimos pasekmės: kaip konkrečius pavyzdžius K. Kallas paminėjo sankcijas, taip pat vizų išdavimo ribojimus.

Jungtinių Tautų (JT) specialioji pranešėja asociacijos teisės ir susirinkimų laisvės klausimais Gina Romero taip pat įspėjo apie „nerimą keliančius pranešimus“ apie policijos smurtą prieš protestuotojus ir paragino Gruzijos vyriausybę „gerbti teisę į taikių susirinkimų laisvę“. Prancūzija, Didžioji Britanija, Ukraina, Lenkija, Švedija taip pat išreiškė susirūpinimą.

Įvykiai Gruzijoje vertinami kitu kampu nei protestas prie Lietuvos Seimo

Vis dėlto, dalis piliečių atkreipia dėmesį į tai, kaip skirtingai vertinami dabartiniai protestai Gruzijoje ir Lietuvoje 2021 m. vykęs protestas prie Seimo. Skirtingas reakcijas demonstruoja tiek politikai, tiek pagrindinė žiniasklaida, o kai kurie piliečiai kvestionuoja, kodėl gi prieš vieną valdžią pasisakantys žmonės yra laikomi drąsiais taikiais protestuotojais, o prieš kitą – viešąją tvarką jaukiančiais riaušininkais?

Juk 2021 m. rugpjūčio 10 dieną prie Lietuvos parlamento taip pat buvo organizuotas masinis mitingas, kuriuo siekta išreikšti nepritarimą tuometinei valdžiai. Protesto organizatoriai ragino valdžią atsisakyti galimybių paso ir kitų privalomų priemonių, kurios, jų manymu, ribojo žmogaus teises.

Vis dėlto, įgavus pagreitį, suvaldyti mitingą tapo vis sunkiau, taip pat buvo pasitelktos ir policijos pajėgos. Vakare, kai Seimo nariai dar buvo pastate, protesto dalis peraugo į smurtinius veiksmus. Prie Seimo buvo blokuoti išėjimai, mėtomi akmenys, buteliai, dūminės bombos, o policija taip pat naudojo specialiąsias priemones, įskaitant ašarines dujas ir fizinę jėgą, kad išvaikytų protestuotojus.

Lietuvos politikai, įskaitant prezidentą G. Nausėdą ir premjerę Ingridą Šimonytę, pasmerkė smurtą ir pabrėžė, kad demokratinėje valstybėje problemos turi būti sprendžiamos taikiai. Visuomenės nuomonės išsiskyrė: vieni rėmė protestuotojų siekius ir netoleravo policijos smurto, kiti griežtai pasmerkė protestą. Tai buvo žymiai labiau poliarizuota reakcija nei dabar, reaguojant į protestus Gruzijoje.

Tai pastebėjo ir teisininkas Alvis Mozeris, atkreipęs dėmesį į tai, kad didžioji žiniasklaida protestus Gruzijoje šiuo metu yra linkusi pavaizduoti kuo geriau, vengiant bet kokios nuorodos į pačių protestuotojų netinkamą elgesį. Tai yra visiškai priešinga situacijai, kurią matėme Lietuvoje, kai protestuotojai buvo vadinami „riaušininkais“, o jų veiksmai buvo demonizuojami.

„Net ir tose keliose, tos pačios „teisingosios“ žiniasklaidos kruopščiai atrinktose nuotraukose galite patys pamatyti, ką jie laiko „visiškai taikiais demonstrantais“. Ta proga tik priminsiu, kad taip pat teisingasis Lietuvos teismas šiuo metu nagrinėja taip vadinamą riaušių prie Seimo bylą, kurioje kaltinimai riaušių organizavimu ir jų vykdymu yra pareikšti dešimtims Lietuvos žmonių. Kas šia tema domėjosi, puikiai žinote, kas iš tiesų, o ne tariamai 2021 m. rugpjūčio mėnesį vyko prie Seimo, kokias „riaušes“ tie žmonės ten sukėlė, o – svarbiausia – kaip tuos žmones tada vadino ir, kaip dabar vadina ne tik ta pati LRT, bet ir kiekvienas suskis, kuris šiandien kryžium gulasi kaip didžiausias Ukrainos mylėtojas ir kovotojas už „taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką“ bei „europietiškas vertybes“, – feisbuke rašo jis^[4].

Iš tiesų, juk dėl 2021 m. protesto prie Seimo net yra iškelta byla, kurioje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo mitinge, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims ir pan. Baudžiamąją bylą sudaro net 136 tomai, tad Lietuvoje kritika valdžiai taip pat nebuvo sutikta be pasekmių protestuotojams. Nors plačiai kalbama apie europines vertybes, taiką ir piliečių teises, kai situacija keičiasi ir yra kalbama apie įvykius pačioje Lietuvoje, matome kaip valdžios žodžiai prieštarauja realiems veiksmams.