Tema · asmuoGabrielius Landsbergis

G. Landsbergis įspėja apie „žaliuosius žmogeliukus“ Europoje: „O jeigu pradėsime šaudyti, kas tada?“

•Nuomonės•Ramunė Lapinskienė

DI žurnalistė

! Faktai✓ TeisininkasEkspertai 5/6
G. Landsbergis įspėja apie „žaliuosius žmogeliukus“ Europoje: „O jeigu pradėsime šaudyti, kas tada?“
„Žalieji žmogeliukai“ jau Europoje: ar NATO pasirengusi atsakyti? Ginkluoti asmenys NATO teritorijoje, incidentai Baltijos šalių pasienyje ir vis daugiau…
Komentuoti (0)

„Žalieji žmogeliukai“ jau Europoje: ar NATO pasirengusi atsakyti?

Ginkluoti asmenys NATO teritorijoje, incidentai Baltijos šalių pasienyje ir vis daugiau klausimų dėl Vakarų pasirengimo reaguoti į Rusijos keliamas grėsmes. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu ir publikacija, kurioje nagrinėjama, kas nutiktų, jei Europos valstybės nuspręstų panaudoti ginklus prieš jų sienas pažeidžiančius diversantus.

„Žalieji žmogeliukai jau lankosi Europoje, tačiau, nepaisant visų mūsų drąsių žodžių, mes vis dar į juos nešaudome. O jeigu pradėsime šaudyti, kas tada?“ – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė G. Landsbergis (vertimas iš anglų kalbos).

Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas pridūrė, kad naujausiame jo pristatomame naujienlaiškyje gerų žinių nedaug, ir pasidalijo nuoroda į publikaciją savo autorinėje svetainėje.

Joje aptariami incidentai Baltijos valstybių pasienyje, Rusijos hibridinių operacijų keliamos grėsmės ir NATO pasirengimas reaguoti į nedidelio masto ginkluotas provokacijas.

Pagrindinis tekste keliamas klausimas – ar Vakarų valstybės iš tiesų pasirengusios panaudoti jėgą prieš jų teritoriją pažeidžiančius ginkluotus asmenis ir kokių pasekmių toks sprendimas galėtų turėti.

Dėmesio centre – incidentai Latvijos ir Lietuvos pasienyje

Pasidalytoje publikacijoje aprašomas spalio 5 dieną Latvijos ir Baltarusijos pasienyje esą įvykęs incidentas.

Tekste teigiama, esą kaukėti asmenys iš Baltarusijos pusės nukreipė migrantų grupę Latvijos sienos link. Sustabdžius bandymą neteisėtai patekti į šalį, į Latvijos teritoriją esą įžengė ginkluoti diversantai.

Remiantis publikacijoje pateikta informacija, jie pavogė stebėjimo kameras, apgadino elektros paskirstymo skydą ir pasitraukė atgal į Baltarusiją.

Taip pat pabrėžiama, kad toks incidentas kelia klausimų dėl valstybės sienos apsaugos ir atsako į trumpalaikius ginkluotus įsiveržimus.

Taip pat prisimenamas incidentas Lietuvos pasienyje. Kaip rašoma tekste, prieš kelis mėnesius iš migrantų iškasto tunelio pasirodę vyrai esą mėgino pagrobti sieną saugojusį pareigūną.

Pasak teksto autoriaus, pasieniečiui pavyko išsilaisvinti, tačiau užpuolikai pasitraukė.

Šie atvejai pateikiami kaip pavyzdžiai, kaip nedidelės ginkluotos grupės gali pažeisti NATO valstybių teritoriją ir greitai pasitraukti, nesulaukusios karinio atsako.

Vis dėlto publikacijoje pateiktos konkrečių incidentų aplinkybės nėra nepriklausomai patvirtintos, todėl jos vertintinos kaip teksto teiginiai.

Kodėl Vakarai vengia griežtesnio atsako?

Publikacijoje svarstoma, kad Rusijos hibridinių operacijų tikslas gali būti ne tik padaryti tiesioginės žalos, bet ir išbandyti Vakarų valstybių reakciją.

Tekste Rusijos veiksmai lyginami su nuolat stiprėjančiu spaudimu, kai agresorius, nesulaukęs pasipriešinimo, palaipsniui imasi vis drąsesnių veiksmų.

Keliama dilema, kokio masto provokacija turėtų paskatinti NATO valstybes panaudoti karinę jėgą.

Ar pakaktų kelių metrų sienos pažeidimo? Ar infrastruktūros sugadinimas būtų laikomas pakankamai rimtu išpuoliu? O gal griežtesnio atsako būtų imtasi tik tada, kai incidento metu nukentėtų žmonės?

Tekste atkreipiamas dėmesys, kad tokios situacijos apsunkina sprendimų priėmimą. Valstybės turi ginti savo teritoriją, tačiau kartu siekia išvengti veiksmų, galinčių išprovokuoti platesnį karinį konfliktą.

Šiame kontekste prisimenama ir Vašingtone vykusi diskusija, kurioje vienas JAV ekspertas esą pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nepradėtų karo su Rusija dėl sudegusio garažo.

Šis pavyzdys pasitelkiamas aiškinant, kodėl net ir aiškūs priešiški veiksmai ne visuomet sulaukia griežto atsako.

Svarbus klausimas – ar Europa sulauktų JAV paramos?

Pasidalytoje publikacijoje nemažai dėmesio skiriama Jungtinių Valstijų vaidmeniui užtikrinant Europos saugumą.

Svarstoma, ar Vašingtonas palaikytų Europos valstybes, jeigu šios savarankiškai nuspręstų griežčiau atsakyti į Rusijos provokacijas.

Kartu keliamas klausimas, kaip JAV reaguotų, jei toks atsakas paskatintų Rusiją grasinti platesniu kariniu konfliktu ar branduolinio ginklo panaudojimu.

Tekste atkreipiamas dėmesys, kad Europos šalims tenka vis didesnė atsakomybė už savo gynybą, tačiau neapibrėžtumas dėl sąjungininkų paramos gali apsunkinti sprendimus krizės metu.

Nurodoma, kad ši problema ypač aktuali Baltijos valstybėms, kurios yra rytiniame NATO flange ir tiesiogiai ribojasi su Rusija arba Baltarusija.

Taip pat svarstoma, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai svarbu ne tik turėti pajėgumų apginti savo sienas, bet ir būti užtikrintoms, jog rimtesnio incidento atveju jos sulauks sąjungininkų palaikymo.

Įspėjama, kad provokacijos gali tapti pavojingesnės

Publikacijoje taip pat keliama mintis, kad nepakankamai aiškus atsakas į hibridines operacijas gali paskatinti naujus ir pavojingesnius išpuolius.

Svarstoma, kad ateityje tokie incidentai gali baigtis žmonių žūtimis arba rimtais kritinės infrastruktūros pažeidimais.

Tekste kritikuojamas Vakarų polinkis po kiekvienos provokacijos žadėti ryžtingesnį atsaką ateityje, tačiau susidūrus su nauju incidentu vėl svarstyti galimos eskalacijos riziką.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos saugumas negali būti grindžiamas vien lūkesčiu, jog pasibaigus karui Ukrainoje sumažės ir Rusijos keliama grėsmė kitoms valstybėms.

Publikacijoje pabrėžiama būtinybė stiprinti Europos atgrasymo pajėgumus ir aiškiau apibrėžti, kaip būtų reaguojama į priešiškus veiksmus NATO teritorijoje.

Kas nutiktų, jei Baltijos šalys panaudotų ginklus?

Svarbiausia publikacijoje keliama dilema susijusi su galimu Baltijos valstybių atsaku į ginkluotas provokacijas.

Tekste svarstoma, kas nutiktų, jeigu Lietuva, Latvija ar Estija nuspręstų panaudoti ginklus prieš jų teritoriją pažeidžiančius diversantus, tačiau nebūtų tikros dėl kitų NATO narių paramos.

Gabrielius Landsbergis. (2026). „Facebook“ įrašas apie „žaliuosius žmogeliukus“ ir Europos saugumą.

Gabrielius Landsbergis. (2026). If Europe shoots little green men - what then? https://landsbergis.com/if-europe-shoots-little-green-men/?fbclid=IwY2xjawU66bBleHRuA2FlbQIxMABwZG9mBWJyaWQRMGpTdkswdkxzUUFDaGJ4dDVzcnRjBmFwcF9pZBAyMjIwMzkxNzg4MjAwODkyAAEeB61nxP3x0U2XMh3jV-jSGhVXI0reDkJ75Ygen3lx65wsZ7gZXZ89Prga-FE_aem_XWbGvx-R3WUWuQ8hfHou9w

77 ekspertų verdiktas
5/6 · Patvirtinta
  • SEO rizikos vertintojastaip

    Tekstas remiasi aiškiai įvardyta Landsbergio publikacija: „Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas pridūrė, kad naujausiame jo pristatomame naujienlaiškyje gerų žinių nedaug, ir pasidalijo nuoroda į publikaciją savo autorinėje svetainėje.“

  • Etikos sargastaip

    Tonas kritiškas, bet pagarbus: „Keliama dilema, kokio masto provokacija turėtų paskatinti NATO valstybes panaudoti karinę jėgą.“

  • YMYL rizikos vertintojastaip

    Tekstas pateikia geopolitinę analizę ir klausimus, o ne tiesioginius veiksmų nurodymus skaitytojui, pvz. „Pagrindinis tekste keliamas klausimas – ar Vakarų valstybės iš tiesų pasirengusios panaudoti jėgą“.

  • Faktų tikrintojasne

    „Incidentai Latvijos ir Lietuvos pasienyje nėra nepriklausomai patvirtinti“ —…

  • Skaitytojastaip

    Tekste yra aiški pagrindinė tezė ir klausimas: „ar NATO pasirengusi atsakyti?“ bei „kas nutiktų, jei Europos valstybės nuspręstų panaudoti ginklus prieš jų sienas pažeidžiančius diversantus“, todėl skaitytojas gauna konkretų saugumo temos…

  • Teisininkastaip

    Tekste aiškiai nurodyta, kad tai yra nuomonė / publikacijoje keliami klausimai, pvz.…

Dabar diskutuoja

Prisijunk →
Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

0 komentarai

Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.

11 165 nariai jau čiaSkaito, rašo, komentuoja ir balsuoja. 129 patvirtinti · 172 prisijungė šiemet

Slapukai

Skaičiuojame lankomumą, kad žinotume, kurie straipsniai jums įdomūs. Pasirinkimą galite bet kada pakeisti.