<h2>Valstybė savivaldybėms kompensuos visas su migrantais susijusias išlaidas</h2>
<p>Finansų ministrė Gintarė Skaistė, ketvirtadienį susitikusi su pasienio savivaldybių merais, pranešė, jog valstybė kompensuosianti visas su migrantų išlaikymu susijusias išlaidas, o šioje vietoje griežtų „lubų“ taip pat nebus. G. Skaistė pabrėžė, jog nors Lietuvoje migrantai ir nebus prabangiai apgyvendinami ir aptarnaujami, tačiau tas minimalus aptarnavimas vis tiek esą bus – turės būti užtikrinamos higienos priemonės, maistas ir teritorijų, kuriose apgyvendinami šie migrantai, apsauga.[1]</p>
<p>Ministrė taipogi pabrėžė, jog vientisas standartas visoms savivaldybėms dėl maisto pirkimo ir jo atvežimo nėra nustatytas, mat kiekvienoje savivaldybėje sąlygos tiekti maitinimą yra skirtingos, o kai kurios savivaldybės esą perka tiek maisto, tiek higieninių reikmenų atvežimo paslaugas kartu su maistu, todėl įkainiai gali būti didesni ir siekti daugiau nei 5,85 euro dienai vienam asmeniui, praneša „BNS“.</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/g-skaiste.jpg" alt="G. Skaistės pasisakymas" /></p>
<p>Ministrė po vizito Vydenių gyvenvietėje, Varėnos rajone, pranešė, kad neteisėtų migrantų apgyvendinimo sąlygos čia yra geros, o Lukašenkos kelionių pakete esą „nėra įskaičiuota papildomo komforto ar vaizdo į vandenyną“. G. Skaistės teigimu, valstybės tikslas yra užtikrinti minimalius pragyvenimo standartus, o ne sudaryti sąlygas, į kurias „jiems norėtųsi keliauti“.</p>
<p>Finansų ministrė pranešė, kad dėl migrantų išlaidų kompensavimo jau yra sutarta:</p>
<blockquote>
<p>Sutarėme, kad iš valstybės rezervo bus kompensuotos išlaidos, kurios susijusios su migrantų išlaikymu ir tikrai nebus taip, kad vietos bendruomenė nukenčia dėl to, kad pasirinkta viena ar kita teritorija gyventi šiems žmonėms, – savo paskyroje pažymėjo ministrė.</p>
</blockquote>
<h2>Lietuva gavo humanitarines siuntas migrantų apgyvendinimui</h2>
<p>Kovoti su nevaldomais neteisėtų migrantų srautais Lietuvai padeda ir ES valstybės, atsiuntusios humanitarines siuntas, skirtas palengvinti Lietuvos naštą apgyvendinant neteisėtus migrantus. Liepos 20 d. Lietuvą pasiekė humanitarinė siunta iš Švedijos, kurioje buvo: 80 lovų, 1 000 čiužinių, 75 vidinės LED lempos, 6 generatoriai. Pranešta, kad tai – nebuvo pilna siunta ir likusią dalį tikimasi gauti iki savaitės pabaigos. Vidaus reikalų ministerija pabrėžė jau ieškanti sprendimų dėl migrantų apgyvendinimo ir būtiniausių gyvenimo sąlygų išlaikymo šaltuoju metų sezonu.[2]</p>
<p>Liepos 22 d. Lietuvą jau pasiekė ir siunta iš Kroatijos. Vidaus reikalų ministerija pažymi, kad šioje siuntoje buvo 200 antklodžių, 200 čiužinių, 200 pagalvių, 200 miegmaišių, 10 žieminių palapinių ir 100 lovų. Pranešama, kad Lietuva Kroatijai taipogi buvo suteikusi pagalbą, kuomet šalį nusiaubė žemės drebėjimas. Tuomet iš valstybės rezervo kroatams buvo atsiųsta 300 miegmaišių bei skirta 100 tūkst. finansinė pagalba.[3]</p>
<p>Tuo pačiu metu gauta ir humanitarinė siunta iš kaimynės Estijos. Joje buvo 10 palapinių, 10 oro kondicionierių, 10 šildytuvų, 100 miegmaišių, 100 lovų, 100 kėdžių, 30 stalų ir 10 šviestuvų. Vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus teigimu, Estija Lietuvą remia ne tik daiktais, bet ir Estijos pareigūnai padeda saugoti Lietuvos sieną.[4]</p>
<p>Taip pat neliko abejinga ir Lenkija – atsiuntė Lietuvai siuntą su 100 pagalvių, 1 200 antklodžių, 10 stalų, 100 spintelių, 5 šildymo sistemos palapinėms (dyzelinės), 10 palapinių, 300 lovų, 100 taburečių bei 6 generatoriai. Iš Lenkijos taip pat tikimasi sulaukti ir diplomatinės, ekspertinės pagalbos, finansinės paramos ir pareigūnų, padėsiančių stiprinti Lietuvos ir visos ES išorinę sieną.[5]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/scania.jpg" alt="Humanitarinės siuntos Lietuvai" /></p>
<h2>Migrantų krizę padeda įveikti ir Raudonasis Kryžius</h2>
<p>Lietuvos Raudonasis kryžius kartu su Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis rengia kassavaitinius susitikimus, o liepos 16 d. vykusio susitikimo metu buvo aptartos galimybės plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir užtikrinti pažeidžiamų žmonių, kurių yra ir tarp migrantų, poreikius.</p>
<p>Pranešama, kad kassavaitinio susitikimo metu, Lietuvos Raudonasis Kryžius pateikė savo atliktų stebėjimų įžvalgas ir ataskaitas, į ką šiuo metu svarbiausia atkreipti dėmesį bei kam turi būti teikiamas prioritetas. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė teigė, jog toks formatas yra tinkamas būdas atsižvelgti į individualius atvejus:[6]</p>
<blockquote>Džiaugiuosi, kad radome reguliarų formatą dalytis informacija, planuotis veiklas ir greitai spręsti opiausias problemas. Net ir didėjant migrantų srautams, turime pasirūpinti pažeidžiamais žmonėmis – mamomis su vaikais, nelydimais nepilnamečiais, sergančiais asmenimis ir kitais, kuriems reikia skubios pagalbos, – pažymėjo K. Meidė.</blockquote>
<p>Nevyriausybinė organizacija taipogi pasidalino neteisėtus migrantus parėmusių įmonių sąrašu, tarp kurių ir „Revolut“, suteikusi finansinę paramą atvykėlių baziniams poreikiams patenkinti, „Devold“, atsiuntusią drabužių, „Tele2“, padovanojusi telekomunikacijų įrenginius ir SIM korteles migrantams, „Studio Moderna Lietuva“, suteikusi pagalbą pirmojo būtinumo daiktais, „Western Union Lietuva“, suteikusi finansinę paramą atvykėlių humanitariniams poreikiams užtikrinti bei „Yukon Advanced Optics Worldwide“, parėmusi besirūpinant pažeidžiamų atvykėlių baziniais poreikiais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/raudonasis-kryzius.jpg" alt="Raudonasis kryžius" /></p>
