Drama Lietuvos studentų bendrabučiuose: kas gins translyčio kambarioką?

Apgyvendinant studentus, Lietuvos universitetų administracija atsižvelgs į jų lytines tapatybes

Su naujų mokslo metų skambučiu, dalį Lietuvos aukštųjų mokyklų užklupo dar negirdėtų klausimų lavina: pavyzdžiui, kuriuose bendrabučių kambariuose gyvens translyčiai asmenys ir kaip jie bus išskirstomi – su vaikinais ar merginomis? Į pamąstymus suskubo reaguoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT), tvirtinanti, esą prieš priimant sprendimą būtina atsižvelgti, kuriai lyčiai asmuo save priskiria^[1]. Juk tai – akivaizdžiai svarbiausia šio laikmečio dilema...

„Priėmimas į bendrabučius turėtų būti organizuojamas taip, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Rekomenduojame ne tik apgyvendinti žmogų pagal jo lytį, bet ir užtikrinti saugumą. Tiek konkretaus asmens, tiek ir visos universiteto bendruomenės“, – teigia Tarnybos lygių galimybių ekspertė Ieva Laugalytė.

Pastaroji mano, kad Lietuvoje translyčiai asmenys – labiausiai stigmatizuojama visuomenės dalis^[2]. Dėl šios priežasties ši „disciplina“ taps dar viena proga universitetams peržiūrėti nediskriminavimo strategijas. Tačiau ar kas nors pamąstė, kokia ateitis lauks kitų studentų?

Iš tiesų, jei bus nežmoniškai daug dėmesio skiriama „nepageidaujamo elgesio“ prevencijai bendrabučiuose – tiek, kiek ir kitose srityse, kuriant papildomus mechanizmus, neva padėsiančius įspėti apie bet kokios formos nepageidaujamo elgesio apraiškas, ar tai netaps diskriminacija, einančia į priešingą pusę? Kitaip tariant, kas gins translyčio kambarioką, kai už pirmąjį guldys galvą krūva teisinių reglamentų?

Jei ir toliau eisime tuo pačiu keliu, neabejojama, jog ekskursijų vaikams metu mergaites ir berniukus taipogi guldys į tą pačią lovą ir tai laikys norma. Tokių nutikimų pasaulyje jau yra fiksuojama. Laiko klausimas, kada šiuos atvejus regėsime Lietuvoje. 

Translyčių privilegijos kitiems studentams taps inkaru po kaklu, paminant jų teises

Tautiečiai stveriasi už galvų ir šmaikštauti šįsyk nesiryžta, siūlydami šią „problemą“ spręsti tinkamiausiai atrodančiu būdu: reabilituoti tuos, kurie liberalioje demokratijoje vadovaujasi dvigubais standartais^[3]. 

Tiesa ta, jog kai kurie žmonės miršta iš bado – ne tik plačiame pasaulyje, bet ir savuose kraštuose. Nepaisant to, ant pjedestalo iškeliami translyčių interesai, kurie, jei geriau pagalvotume, galėtų už savo lėšas išsinuomoti būstą (arba paprašyti finansinės pagalbos atitinkamoje organizacijoje); ne valstybė ir jų kambariokai turėtų būti tokio asmens minčių įkaitais – jie patys turėtų prisitaikyti prie visuomenės. Juk merginų ir vaikinų, kurie supranta savo lytį, teisės taipogi būtų pažeidžiamos, tačiau jų nuomonės niekas neklausia. Be to, neverta pamiršti, jog pasitaiko atvejų, kai agresoriumi tampa būtent translytis asmuo (šiuo atveju translytis kambariokas). 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jau spėjo visus pakviesti į tarptautinę trans konferenciją

Nuo tada, kai vieno šalies universiteto atstovai gavo translyčio asmens užklausą, prašančio vietos bendrabutyje, suskubta reaguoti, kadangi tokio atvejo dar nėra buvę.

„Įstatymai visų situacijų neapibrėžia, tad siūlytina vadovautis protingumo, sąžiningumo, teisėtumo, logikos ir žmogaus teisių užtikrinimo principais“, – tvirtino teisininkė Laima Vengalė-Dits.

„Translytis asmuo, kuris yra patvirtinęs savo lytį, turėtų būti traktuojamas kaip atitinkamos lyties asmuo, nes jis iš principo patvirtina savo lytinę tapatybę ir atskleidžia ją visuomenei. Todėl žmogus turėtų būti vertinamas taip, kaip jis save identifikuoja – translyte moterimi arba translyčiu vyru“, – sako ji. 

Tam pačiam tikslui – papildoma iniciatyva.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba universitetų atstovus jau spėjo pakviesti į tarptautinę trans konferenciją, aptariant šių žmonių padėtį Lietuvoje^[4]. Tačiau kas gi likusiesiems atsakys, kodėl jiems reikia žinoti, koks translyčio asmens požiūris ir lytiniai polinkiai? Kodėl visa tai būtina afišuoti, netradicinius pasirinkimus įvardijant prioritetu?

Dukra mokyklos ekskursijos metu privalėjo miegoti su translyčiu

Vašingtono valstijos mokyklų apygardos lyčių politika spjauna tėvams į veidą.

Tėvai Joe ir Serena Wailes prabilo po to, kai jų dukra mokyklos ekskursijos praeitų metų birželio mėnesį privalėjo miegoti vienoje lovoje su translyčiu mokiniu, pastariesiems prieš Džefersono apygardos viešąsias mokyklas (Jefferson County Public Schools, JCPS) suskubant imtis atitinkamų veiksmų^[5].

2023 m. gruodžio 5 d. pranešime spaudai šeimai atstovaujanti krikščioniška teisinė organizacija „Laisvės gynimo aljansas“ teigė, kad Wailes dukra vyko į JCPS mokyklos finansuojamą kelionę su nakvyne į Filadelfiją ir Vašingtoną ir turėjo būti paskirta į vieną kambarį su trimis mergaitėmis.

Tėvų susirinkimų prieš kelionę metu jie buvo patikinti, kad mokiniai ir mokinės bus apgyvendinti ne tik skirtinguose viešbučio kambariuose, bet ir visiškai skirtinguose aukštuose. Tačiau Wailes dukra teigė, neva ji sužinojo, jog vienas iš mokinių, su kuriuo jai buvo paskirta gyventi viename kambaryje yra transseksualas – biologinis vyras, save identifikuojantis kaip moterį, – nes šis mokinys jai apie tai pasakė. Suprasdama, kad teks dalytis lova su mokiniu-vyru, ji pasišalino į vonios kambarį ir paskambino tėvui, o paskui motinai, kurie ją pasitiko viešbučio vestibiulyje.

„Mes mylime savo mokyklą, mylime mokytojus, tačiau mums nepatinka tokia rajono politika, neleidžianti mokiniams jaustis patogiai ir saugiai“, – neslėpė apmaudo ponia Wailes.

Ji pridūrė, esą ji ir dukra negalėjo su niekuo aptarti to, kas nutiko kelionėje, kadangi buvo liepta tai nuslėpti, neva apsaugant kitus mokinius, dalyvavusius kelionėje.

Vis dėlto, mokyklos politika numato, jog mokiniams, kurie identifikuojami kaip transseksualai, turėtų būti skiriama nakvynė su kitais mokiniais, kurie dalijasi mokinio lytine tapatybe, nuosekliai deklaruojama mokykloje, ir kad jokiomis aplinkybėmis iš mokinio, kuris identifikuojamas kaip priešingos lyties mokinys, neturėtų būti reikalaujama dalytis kambariu su tos pačios lyties mokiniais.

JCPS 11-metę mergaitę įstūmė į nepatogią, tačiau, kaip paaiškėjo, galimą išvengti situaciją. Ir atėmė iš jos tėvų galimybę pasinaudoti tėvų teisėmis ir prieš kelionę priimti geriausią sprendimą savo dukrai. 

Pabrėžiama, neva mokinio translytiškumo statusas nebuvo žinomas, kai buvo skirstomi kambariai, ir kai tik buvo sužinota jo translytiškumo tapatybė, kambarių paskirstymas buvo pakoreguotas. Tačiau kyla klausimų, ar visi mokytojai, darbuotojai, sargai ir kt. sutinka su šia beprotiška politika? Ar jie leidžia savo vaikams miegoti su priešingos lyties asmenimis ir meluoti apie tai? Tai galimai yra pavojus vaikams ir prievarta prieš juos.

Kitaip sakant, galima save identifikuoti taip, kaip geidžia širdis, tačiau kažin, ar kiti turi į šį žaidimą įsitraukti. Apskritai, kritinio požiūrio vedini, tokie žmonės įsitikinę, esą reikia iš anksto ruošti savo vaikus, jog jie suprastų, kiek melo ir propagandos yra šiame pasaulyje; kiek žmonių po storu dulkių sluoksniu užkloja savo gimtąsias šaknis, naikinant ne tik valstybingumą, bet ir identitetą. Ir tokių pavyzdžių, kaip matome, tik daugėja.