Donaldas Trumpas prieš skrydį į Pekiną sumenkino Kinijos vaidmenį Irano kare
Al Jazeera, AP ir Reuters praneša – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, išvykdamas iš Vašingtono į Pekiną, pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms nereikia Kinijos pagalbos siekiant užbaigti karą su Iranu. Trijų dienų valstybinio vizito metu jis susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, tačiau prieš išvykimą siuntė prieštaringus signalus dėl to, kokią vietą derybose užims Irano klausimas.
Kalbėdamas su žurnalistais antradienį, D. Trumpas sakė: „Nemanau, kad mums reikia kokios nors pagalbos dėl Irano.“ Jis taip pat pareiškė, kad JAV laimės karą „vienaip ar kitaip“.
Vizitas vyksta sudėtingu metu pačiam D. Trumpui. Jo reitingus smukdo užsitęsęs karas su Iranu ir išaugusi infliacija, kurią ekonomistai iš dalies sieja su pasaulinių energijos tiekimo grandinių sutrikimais.
Hormuzo sąsiaurio uždarymas sukėlė energijos kainų šuolį ir spaudimą pasaulio ekonomikai
Karas iš esmės uždarė Hormuzo sąsiaurį – strateginį jūrų kelią, per kurį anksčiau tekėjo maždaug penktadalis pasaulio naftos tiekimo. Dėl to regione įstrigo tanklaiviai, o energijos kainos šoktelėjo iki lygių, galinčių pakenkti pasaulio ekonomikos augimui.
Būtent ši krizė verčia Vašingtoną ieškoti būdų paveikti Pekiną, nors D. Trumpas viešai teigia, kad Kinijos pagalbos jam nereikia. Kinija išlieka svarbiausia Irano naftos pirkėja ir viso konflikto metu palaikė ryšius su Teheranu, vengdama tiesioginio įsitraukimo.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir iždo sekretorius Scottas Bessentas pastarosiomis dienomis viešai ragino Kiniją pasinaudoti savo ryšiais su Iranu ir padėti atkurti laivybą Hormuzo sąsiauryje.
Donaldas Trumpas dėl Irano siuntė prieštaringus signalus prieš pat išvykimą
Prieš lipdamas į „Air Force One“, D. Trumpas iš pradžių sakė, kad apie Iraną su Xi Jinpingu kalbės ilgai. „Mes apie tai ilgai kalbėsime. Manau, kad jis buvo gana geras, jei atvirai“, – pareiškė JAV prezidentas.
Tačiau vos po kelių minučių jis jau sumenkino šios temos svarbą. „Turime daug ką aptarti. Nesakyčiau, kad Iranas yra viena iš tų temų, jei atvirai, nes Iraną mes visiškai kontroliuojame“, – sakė D. Trumpas.
Šie pareiškimai rodo, kad Baltieji rūmai siekia išlaikyti kietą viešą laikyseną, bet tuo pačiu pripažįsta, jog Kinijos ekonominiai ryšiai su Iranu gali būti reikšmingi bandant sumažinti įtampą.
Prekyba, maistas, lėktuvai ir retieji metalai taps svarbiausiomis derybų temomis Pekine
D. Trumpas į Kiniją atvyksta trečiadienio vakarą. Po ceremoninio pasitikimo jis vyks į viešbutį, ketvirtadienį dalyvaus valstybiniame bankete, o penktadienį numatytas darbo pietų susitikimas su Xi Jinpingu. Po jo JAV prezidentas turėtų grįžti į Jungtines Valstijas.
Tai bus pirmasis tiesioginis D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas po 2025 metų spalį Busane, Pietų Korėjoje, vykusio Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo viršūnių susitikimo. Tai taip pat antrasis D. Trumpo vizitas Kinijoje prezidento pareigose ir pirmasis nuo antrosios kadencijos pradžios 2025 metų sausio 20 dieną.
D. Trumpas siekia Pekine pasiekti ekonominę pergalę – pasirašyti susitarimus, pagal kuriuos Kinija pirktų daugiau JAV maisto produktų ir lėktuvų. Pats prezidentas pareiškė, kad su Xi Jinpingu apie prekybą kalbės „labiau nei apie bet ką kita“.
JAV ir Kinija bando stabilizuoti prekybinius santykius po tarifų karo
D. Trumpo administracija tikisi pradėti kurti naują prekybos tarybą su Kinija, kuri padėtų spręsti abiejų šalių nesutarimus. Šis mechanizmas galėtų sumažinti riziką, kad vėl įsiplieks prekybos karas.
Įtampa tarp Vašingtono ir Pekino sustiprėjo praėjusiais metais, kai D. Trumpas padidino muitus Kinijai. Pekinas atsakė sugriežtindamas retųjų žemių mineralų eksporto kontrolę. Šie mineralai yra kritiškai svarbūs JAV technologijų, gynybos ir dirbtinio intelekto sektoriams.
Praėjusių metų spalį šalys pasiekė vienų metų paliaubas prekybos kare, tačiau įtampa dėl technologijų, žaliavų ir strateginių tiekimo grandinių išlieka. Dėl šios priežasties Pekino vizitas laikomas svarbiu bandymu išvengti naujo ekonominio konflikto tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
Taivano klausimas išlieka viena jautriausių JAV ir Kinijos santykių temų
Derybose taip pat turėtų būti aptartas Taivano klausimas. Pekinas neigiamai vertina JAV planus parduoti ginklų savarankiškai valdomai salai, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi.
D. Trumpas pirmadienį žurnalistams sakė, kad su Xi Jinpingu aptars patvirtintą 11 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų paketą Taivanui. Šis klausimas išlieka vienu pagrindinių Vašingtono ir Pekino nesutarimų.
Taivanas taip pat tapo dar svarbesnis dėl puslaidininkių pramonės. Sala yra pasaulinė pažangiausių lustų gamybos lyderė, o JAV šiemet iš Taivano importuoja daugiau prekių nei iš Kinijos.
JAV spaudžia Kiniją dėl Irano, bet Pekinas atmeta vienašales sankcijas
Nors D. Trumpas teigia, kad Kinijos pagalbos dėl Irano jam nereikia, JAV pareigūnai pastarosiomis dienomis aktyviai spaudė Pekiną. Vašingtonas siekia, kad Kinija naudotų savo įtaką Teheranui ir padėtų atverti Hormuzo sąsiaurį.
JAV iždas taip pat paskelbė kelis sankcijų paketus Kinijos bendrovėms, kaltinamoms prekyba su Iranu pažeidžiant JAV ribojimus. Pekinas šias priemones pasmerkė ir nurodė savo įmonėms jų nepaisyti.
Įtampa paaštrėjo ir po pranešimų, kad Kinija galėjo ruoštis tiekti oro gynybos sistemas Teheranui. D. Trumpas tuomet grasino įvesti 50 proc. muitą Kinijai, tačiau vėliau grasinimą atšaukė, pareiškęs, kad gavo rašytinius Xi Jinpingo patikinimus, jog ginklai nebus tiekiami.
JAV ir Irano derybos įstrigo dėl branduolinės programos, Hormuzo ir reparacijų
Vašingtono ir Teherano taikos derybos šiuo metu yra aklavietėje. JAV reikalauja, kad Iranas nutrauktų branduolinę programą ir panaikintų apribojimus Hormuzo sąsiauryje.
Iranas atsako reikalaudamas karo reparacijų, JAV karinio jūrų laivyno blokados nutraukimo ir paliaubų visuose frontuose, įskaitant Libaną, kur JAV sąjungininkas Izraelis kovoja su Irano remiamu „Hezbollah“.
Pirmadienį D. Trumpas Irano sąlygas pavadino „šiukšlėmis“. Tuo pat metu jo vizitas Pekine rodo, kad Vašingtonui vis dėlto svarbu, kaip elgsis Kinija – pagrindinė Irano ekonominė partnerė ir svarbiausia šalies naftos pirkėja.
