JAV valstijos mokykla nusprendė naudotis „ChatGPT“, sprendžiant kurias knygas drausti mokyklose
Dirbtinis intelektas šiurpina savo inovacijomis ir naujovėmis, bet ne viena sritis jau pasinaudojo šia technologija. Nuo mokslo iki medicinos ekspertų, duag žmonių prisijaukino naują mokslo šaką savo naudai ir kuria kitokį pasaulį. Dabar tai liečia ir švietimo sektorių bei reguliavimą.
Turinys, kuris pasiekia vaikus ir jaunuolius ne visada pilnai reguliuojamas ir kontroliuojamas, tad valstijos JAV imasi priemonių. Reaguodami į naują Ajovos valstijos įstatymą, Mason Sičio pareigūnai, padedami „ChatGPT“ dirbtinio intelekto įrankio, iš mokyklų bibliotekų išima uždraustas knygas[1].
Neseniai priimtas teisės aktas, kuriam pritarė gubernatorė Kim Reynolds, priklauso respublikonų įstatymų leidėjų inicijuotoms švietimo reformoms. Jų teigimu, šios reformos yra būtinos siekiant apsaugoti mokinius nuo žalingo ir nepadoraus turinio. Tiksliau, Senato 496 byloje reikalaujama, kad mokyklų bibliotekų knygos būtų tin, pasak jų, tinkamos pagal amžių knygos. Jie nori, kad jose nebūtų jokių lytinio akto aprašymų ar vaizdų, kaip nurodyta Ajovos kodekso 702.17 straipsnyje.
Tačiau administratoriai mano, kad knygų uždraudimo užduotis yra sunki, todėl pasitelkia mašininį intelektą, kad ją atliktų per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį. Mokyklos apygardos kuratoriaus padėjėja Bridgette Exman pareiškime išreiškė nuomonę, kad nepraktiška skaityti ir filtruoti visas knygas pagal šiuos reikalavimus, todėl atliekant šią užduotį pasikliaujama dirbtiniu intelektu.
Ar dirbtinio intelekto įrankiai tinkami šiai užduočiai?
Apygarda paaiškino savo metodą: jie iš įvairių šaltinių sudarė pagrindinį knygų, kurias reikia peržiūrėti, sąrašą, daugiausia dėmesio skirdami su seksualiniu turiniu susijusiems iššūkiams. Tada pagrindinis sąrašas buvo peržiūrėtas naudojant dirbtinį intelektą, siekiant nustatyti, ar kuriame nors iš jų yra seksualinio pobūdžio vaizdinių, todėl 19 tekstų buvo pašalinti iš 7-12 mokyklų bibliotekų ir patalpinti į Administracinį centrą, kol bus duoti tolesni nurodymai. Mokytojai taip pat patikrins ir atskirų klasių kolekcijas[2].
Nuo „ChatGPT“ paleidimo vis dažniau pastebima tendencija dirbtinio intelekto asistentą peržengti jo galimybių ribas, todėl dėl automatizavimo šališkumo, polinkio pernelyg pasitikėti mašininiu vertinimu, priimami neteisingi rezultatai. Šiuo atveju šis šališkumas administratoriams pasitarnauja dvigubai, nes jie gali perkelti kaltę dirbtinio intelekto modeliui. Tačiau šios mašinos nėra pritaikytos priimti tokius sprendimus.
Dideli kalbos modeliai, tokie kaip dirbtinio intelekto asistentas ir įrankis „ChatGPT“, yra linkę sufabrikuoti informaciją ir pateikti prastas faktines gaires, ypač teisės, saugumo ar visuomenės sveikatos klausimais. Dirbtinio intelekto tyrėjas Simonas Willisonas pažymėjo, kad į klausimą, ar knygoje yra seksualinio turinio, galima tiksliai atsakyti tik išnagrinėjus visą tekstą, o DI įrankis tikriausiai nebuvo apmokytas. Net nuorodos į diskusijas apie knygos turinį negarantuoja tikslios informacijos.
Preliminarių bandymų metu paaiškėjo, kad „ChatGPT“ nėra tinkama šiam vaidmeniui atlikti. Ekspertų atlikto galimų uždrausti knygų sąrašo tyrimo rezultatai buvo nenuoseklūs, o kai kurie net prieštaravo įgyvendintiems draudimams. Hipotetiškai, net jei į didžiausią „ChatGPT“ versiją būtų įvestas visas kiekvienos knygos tekstas, ji negalėtų išanalizuoti viso turinio iš karto, o jei ir išanalizuotų, rezultatas be žmogaus patikrinimo neturėtų būti laikomas patikimu.
Dr. Margaret Mitchell, vyriausioji mokslininkė etikos mokslų daktarė, atkreipė dėmesį į ironiją, kad švietimo pareigūnai, neturėdami žinių, kaip nustatyti knygų tinkamumą mokymo programoms, griebiasi sistemos, kuri nesupranta knygų ir nemąsto kritiškai. Mason Sičio bendruomenės mokyklų apygarda Ajovoje naudoja dirbtinį intelektą, kad nustatytų, kokias knygas, įskaitant Toni Morrison, Alice Walker ir Mayos Angelou kūrinius, reikia išimti iš mokyklų.
Naudoti DI tokioms užduotims yra geras būdas atsikratyti atsakomybės
Devyniolika knygų, laikomų JAV literatūros klasika bus išimtos iš leidžiamų kūrinių sąrašo. Nerimą keliantis generatyvinio dirbtinio intelekto ir respublikonų politinės kontrolės derinys nereiškia, kad mašinos perima cenzūrą. Tai įprastas šiuolaikinės reakcingos socialinės kontrolės ir nuolaidžiavimo biurokratijai manevras. Algoritmai jau seniai naudojami valdančiųjų planams vykdyti. Ne vienas asmuo piktinasi, kad dirbtinis intelektas imasi cenzūros ir taisyklių kūrimo, reguliavimo[3].
Tačiau tkrieji knygų draudimo kaltininkai yra respublikonai, o ne dirbtinis intelektas. Ajovos gubernatorės Kim Reynolds sankcionuotas įstatymas, kurio laikosi mokyklos rajonas, yra platesnės dešiniųjų darbotvarkės, nukreiptos prieš lyčių įvairovę, rasizmą ir pagrindinį reprodukcinį švietimą, dalis, kartu stiprinant konservatyvias šeimos vertybes. Apygardos superintendento pavaduotoja B. Eksman paaiškino, kad DI nepakeis tradicinių knygų draudimo procesų, ir pabrėžė, kad toliau bus taikomi seniai nusistovėję metodai, leidžiantys prisidėti tėvams.
„ChatGPT“ naudojimas šiuo atveju pabrėžia vyraujančią problemą: technologijos, suteikiančios politiniams veiksmams nešališkumo regimybę. Panašiai kaip policijos veiklos prognozavimo algoritmai atkartoja rasistinius kriminalizavimo modelius, taip ir Ajovos knygų draudimo atveju naudotas dirbtinio intelekto įrankis tik vykdė paprastą nurodymą, neatsižvelgdamas į kontekstą. Mokyklos apygarda buvo parengusi ilgą dažniausiai ginčijamų knygų sąrašą, daugelis iš kurių anksčiau buvo fundamentalistų respublikonų taikinys.
Todėl tai, kad dirbtinis intelektas atrinko knygas, kuriose nagrinėjamos tokios temos kaip baltųjų viršenybė, vergovė ir lyčių priespauda, vargu ar buvo netikėta. Tolesni B. Eksman komentarai atskleidžia tikrąją darbo dinamiką, kuri mažai susijusi su didžiule DI įtaka. Jos požiūris, vienu metu paniekinantis respublikonų teisės aktus ir noriai naudojantis technologiniais sutrumpinimais, kad įrodytų jų laikymąsi, atspindi mokyklos rajono nedrąsumo ir sąmokslo mišinį.
Nors „ChatGPT“ dalyvavimas gali įžiebti technologinės pražūties baimę, dėmesio sutelkimas į generatyvinį dirbtinį intelektą kaip visagalę jėgą tarnauja tik tokių technologijų milžinų, kaip „ChatGPT“ kūrėjai, interesams, įliejant milijonus į dirbtinio intelekto tyrimus kaip tariamą egzistencinę grėsmę. Toks dėmesys nekreipia dėmesio į tai, kaip dabartinės, dažnai ydingos ir netikslios dirbtinio intelekto priemonės jau daro žalą ir skatina žalingus valstybės veiksmus.
