Dilbis: kur yra, iš kokių kaulų sudarytas ir kaip sukasi ranka

Dilbis – rankos dalis tarp alkūnės ir riešo, arba, kaip apibrėžia „Visuotinė lietuvių enciklopedija“, tarp žasto ir plaštakos. Jį sudaro du ilgieji kaulai: stipinkaulis (nykščio pusėje) ir alkūnkaulis (mažojo piršto pusėje), kuriuos per visą ilgį jungia tvirta tarpkaulinė plėvė. Aplink juos išsidėstę apie 20 raumenų, valdančių plaštaką ir pirštus, o pats dilbis gali apsukti delną beveik 180 laipsnių.

Lotyniškai dilbis vadinamas antebrachium, angliškai – forearm. Nors žodį girdime nuo mokyklos laikų, internete jo ieškoma labai dažnai, o dažniausias klausimas paprastas – kur dilbis yra. Atsakome, o kartu papasakojame, kodėl ši nedidelė rankos dalis yra tikras inžinerijos šedevras.

Dilbis yra žemiau alkūnės, o virš jos – žastas

Žmogaus ranka anatomijoje skirstoma į tris dalis. Nuo peties iki alkūnės tęsiasi žastas su vienu kaulu – žastikauliu. Nuo alkūnės iki riešo – dilbis su dviem kaulais. Toliau prasideda plaštaka: riešakauliai, delnakauliai ir pirštakauliai. Taigi, jei laikote ranką ištiesę delnu į viršų, dilbis yra visa vidurinė jos dalis – ta, ant kurios dažniausiai nešiojamas laikrodis ar apyrankė.

Žodžiai „dilbis“ ir „žastas“ dažnai painiojami, nes kasdienėje kalboje abu vadiname tiesiog ranka. Paprasčiausia įsiminti taip: žastas yra viršuje, prie peties, ten, kur raumuo „bicepsas“, o dilbis – apačioje, tarp alkūnės ir riešo. Kojoje dilbio atitikmuo yra blauzda: ji taip pat turi du kaulus – blauzdikaulį ir šeivikaulį.

Dilbio kaulai – stipinkaulis ir alkūnkaulis – yra skirtingos formos

Abu dilbio kaulai ilgi ir beveik lygiagretūs, tačiau jie tarsi „apversti“ vienas kito atžvilgiu. Alkūnkaulis prie alkūnės masyvus, o link riešo plonėja. Stipinkaulis – priešingai: viršuje siauras, su apvalia galva, o prie riešo išplatėja ir tampa pagrindine riešo sąnario atrama. Svarbiausi skirtumai:

Požymis	Stipinkaulis	Alkūnkaulis
Lotyniškai	radius	ulna
Padėtis	nykščio pusėje	mažojo piršto pusėje
Ilgis	trumpesnis	ilgesnis
Stambesnis galas	prie riešo	prie alkūnės
Ryšys su riešu	tiesiogiai jungiasi su riešakauliais	riešakaulius liečia ne tiesiogiai – tarp jų yra kremzlinis diskas
Kas prie jo tvirtinasi	dvigalvis žasto raumuo (bicepsas)	trigalvis žasto raumuo (tricepsas)
Vaidmuo sukant ranką	sukasi aplink alkūnkaulį	dažniausiai lieka ašimi

Kietas kaulo iškilimas, kurį jaučiate atsirėmę alkūne į stalą, yra alkūnkaulio viršutinė atauga (olecranon). Prie jos tvirtinasi tricepsas, o pati atauga, ištiesus ranką, įsistato į žastikaulio duobę ir neleidžia alkūnei persilenkti į kitą pusę. Alkūnkaulio užpakalinį kraštą galima apčiuopti po oda per visą dilbio ilgį – pabandykite perbraukti pirštu nuo alkūnės iki riešo mažojo piršto pusėje.

Stipinkaulis sukasi aplink alkūnkaulį, todėl delnas apsiverčia

Žmogus gali atsukti delną į viršų (lyg laikytų lėkštę) ir nusukti žemyn (lyg rašytų klaviatūra). Šie judesiai vadinami supinacija ir pronacija – jie galimi tik dilbyje ir plaštakoje. Jie vyksta ne riešo, o būtent dilbio dėka: stipinkaulio galva prie alkūnės sukasi lyg ratas žiede, o apatinis stipinkaulio galas apibrėžia lanką aplink alkūnkaulio galvą. Nusukus delną žemyn, stipinkaulis persikryžiuoja per alkūnkaulį, o atsukus aukštyn – abu kaulai vėl guli lygiagrečiai.

Visą šį judesį užtikrina trys sąnariai tarp tų pačių dviejų kaulų – viršutinis prie alkūnės, apatinis prie riešo ir vidurinis, kurį sudaro tarpkaulinė plėvė. Anatomijos šaltinių duomenimis, iš vienos kraštinės padėties į kitą plaštaka ir dilbis apsisuka beveik 180 laipsnių. Žurnale „Hand Surgery & Rehabilitation“ 2017 m. paskelbtoje apžvalgoje pabrėžiama, kad tokią dilbio sandarą lėmė ilga žmogaus evoliucija ir kad dilbis sukasi apie vieną ašį.

Pronacijai ir supinacijai skirti atskiri raumenys (lot. pronator teres, pronator quadratus ir supinator), o bicepsas, be alkūnės lenkimo, dar padeda atsukti delną aukštyn.

Dilbyje telpa apie 20 raumenų, kurie valdo plaštaką ir pirštus

Dauguma raumenų, kurie lenkia ir tiesia pirštus, yra ne plaštakoje, o dilbyje. Iš ten ilgos sausgyslės per riešą nusidriekia iki pirštų galiukų, tarsi lynai iki marionetės. Raumenys suskirstyti į dvi grupes, kurias perskiria tarpkaulinė plėvė ir jungiamojo audinio pertvaros:

• Priekinė grupė (delno pusėje) lenkia plaštaką ir pirštus bei nugręžia delną žemyn.
• Užpakalinė grupė (plaštakos nugarėlės pusėje) tiesia plaštaką ir pirštus bei atgręžia delną.

Per dilbį eina trys pagrindiniai rankos nervai – stipininis, vidurinis ir alkūninis – bei plaštaką maitinančios kraujagyslės. Todėl dilbio sužalojimai kartais paveikia ir pirštų jautrumą ar judesius.

Vienas raumuo turi įdomią savybę: ilgojo delninio raumens (palmaris longus) dalis žmonių apskritai neturi. Apžvalgų duomenimis, jo nėra 10–20 proc. žmonių, o vadovėliuose dažniausiai nurodoma apie 15 proc. Patikrinti paprasta: suglauskite nykščio ir bevardžio piršto pagalvėles ir šiek tiek sulenkite riešą. Jei riešo viduryje iškils plona sausgyslė – raumuo yra. Jei ne – nesijaudinkite: tyrimuose plaštakos gniaužimo jėgai tai įtakos nepastebėta, o chirurgai šią sausgyslę dažnai naudoja kaip transplantatą.

„Juokingasis kaulas“ iš tikrųjų yra alkūnės nervas

Užsigavus vidinę alkūnės pusę, per dilbį iki mažojo piršto nubėga keistas elektros smūgį primenantis dilgčiojimas. Anglakalbiai šią vietą vadina „funny bone“ – juokinguoju kaulu. Tačiau smūgį sukelia ne kaulas, o alkūninis nervas. Toje vietoje jis eina audinių tuneliu po kauliniu iškilimu – žastikaulio vidiniu antkrumpliu – ir yra labai arti odos, todėl net nedidelis smūgis sukelia elektros smūgį primenantį pojūtį. Nervas tęsiasi per dilbį iki plaštakos, todėl dilgčiojimas dažniausiai jaučiamas mažojo piršto pusėje.

Stipinkaulio lūžis prie riešo – vienas dažniausių lūžių

Kai žmogus paslysta ir instinktyviai atsiremia į ištiestą ranką, didžiausia apkrova tenka stipinkaulio galui prie riešo. Amerikos ortopedų akademijos duomenimis, JAV maždaug vienas iš šešių skubiosios pagalbos skyriuje gydomų lūžių yra būtent distalinis stipinkaulio lūžis. Lietuviškoje Vikipedijoje nurodoma, kad stipinkaulio lūžiai sudaro 10–15 proc. visų kaulų lūžių, o vyresnio amžiaus moterims pasitaiko 2–3 kartus dažniau nei vyrams.

Dažniausias šio lūžio tipas vadinamas Colleso lūžiu – nulūžęs stipinkaulio galas pakrypsta link riešo nugarinės pusės. Jis pavadintas gydytojo Abrahamo Colleso vardu, kuris jį aprašė daugiau nei prieš 200 metų. Jauniems žmonėms toks lūžis dažniausiai būna stipraus smūgio – kritimo nuo kopėčių ar avarijos – pasekmė, o vyresniems, ypač sergantiems osteoporoze, užtenka paprasto kritimo ant rankos. Todėl po tokio lūžio gydytojas gali pasiūlyti ištirti, ar kaulai nėra nusilpę. Daugiau apie kaulų trapumą – Pasaulinės osteoporozės dienos puslapyje.

Kiek laiko gyja stipinkaulis, priklauso nuo lūžio tipo ir amžiaus, todėl sprendžia gydytojas. Ortopedų pateikiamos bendros gairės: jei operacijos nereikia, gipsas dažniausiai nuimamas po 4–6 savaičių, maždaug po 3 mėnesių riešu galima naudotis visai veiklai, o visiškai atsigauti gali prireikti iki metų. Kaulų stiprumui svarbūs kalcis ir vitaminas D, kurio Lietuvoje rudenį ir žiemą iš saulės pasigaminama per mažai – plačiau gide „Vitaminas D“ ir straipsnyje „Vitaminas D maiste ir iš saulės“.

Įdomūs faktai apie dilbį

• Pronacija ir supinacija – judesiai, galimi tik dilbyje ir plaštakoje; būtent jų dėka pasukame raktą spynoje ar išpilame vandenį iš puodelio.
• Stipinkaulis trumpesnis už alkūnkaulį, tačiau prie riešo būtent jis yra stambesnis ir laiko didžiąją riešo apkrovos dalį.
• Alkūnkaulis riešo sąnaryje tiesiogiai nedalyvauja – nuo riešakaulių jį skiria trikampis kremzlinis diskas.
• Kai kurie lūžiai pavadinti juos aprašiusių gydytojų vardais: Colleso, Monteggia (alkūnkaulio viršutinės dalies lūžis su stipinkaulio galvos išnirimu) ir Galeazzi (stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis su apatinio sąnario išnirimu).
• Kadangi abu kaulai tvirtai sujungti tarpkauline plėve, lūžus vienam iš jų, neretai išnyra artimiausias sąnarys.
• Apie dešimtadalis–penktadalis žmonių neturi ilgojo delninio raumens ir apie tai net nežino.

Daugiau smalsių faktų apie gamtą, kūną ir pasaulį rasite rubrikoje „Įdomybės“.

Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Įtarus lūžį – ryškus skausmas, tinimas, deformacija ar nutirpę pirštai – būtina kreiptis į skubiosios pagalbos skyrių.