<h2>Sudėtingas pandemijos laikotarpis verčia suktis, kas kaip moka</h2>
<p>Mūsų visuomenėje bei žiniasklaidoje gausu dievagojimosi, jog lietuviai tai didžiausi apgavikai: dirbti tingi, tik laukia valdžios skiriamų pašalpų ir lobsta iš jų arba užsiima kitomis, dažnai nelegaliomis veiklomis. Vis tik, situacija prasta ir pasauliniu lygmeniu, o finansinių nusikaltimų bei netikslingų valstybinių paramų panaudojimas, šiais metais, regis pasiekė kritines žemumas ir Didžiojoje Britanijoje.</p>
<p>Darbo bei pensijų departamento (DWP) duomenimis, daugiau nei 8,3 milijardai svarų buvo išmokėta netikslingai atrinkus paramos gavėjus, vien 2020-21 metais. </p>
<p class="p1">„Bogus Universal Credit" duomenimis, įvairios paramos programos, skirtos nukentėjusiems nuo Covid-19, paskatino finansinį nusikalstamumą bei sukčiavimą. Nors perteklinis pasikliovimas paramos programomis pastebimas bene visur, vis tik pandemijos sukelti iššūkiai institucijas privertė keisti pašalpų teikimo praktikas, tuo tarpu, gudrūs piliečiai, tai pasitelkę nusprendė pralobti[1].</p>
<p class="p1">Machinacijos siekiant gauti pašalpas, neatitinkant paramos kriterijų, atrodo, itin išplito būtent pandeminiu metu. Darbo bei pensijų departamentas teigia aptikę bent keletą, milžiniško mąsto kriminalinių schemų, kurių taikinys buvo „Universal Credit" paramos sistema. Sukčiai pateikinėjo kitų asmenų duomenis ir taip rinkosi pašalpas.</p>
<p class="p1">Tokiu būdu išviliota daugiau nei 5 milijardai svarų: suma, kuri galėjo būti skirta tikrai nepritekliaus bei skurdo išvargintiems britams. Dėl tokių nusikalstamų veikų, daugiau nei 132,000 pensininkų gavo sumažintas valstybinės pensijas: finansinės naštos prispaustas departamentas tiesiog nėra pajėgus kovoti su sukčiautojais, nemažinant pašalpų bei išmokų nieko dėtiems gyventojams.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/christopher-bill-rrtrzdcu7no-unsplash.jpg" alt="Pinigai" /></p>
<h2>„Universal Credit" paramos sistema sukčius vilioja neatsitiktinai</h2>
<p>Visoje Didžiojoje Britanijoje veikianti „Universal Credit" paramos išmokų sistema padeda gyvenantiems iš itin žemų pajamų arba negalintiems susirasti darbo. Išmokos mokamos kartą arba du per mėnesį.</p>
<p>„Universal Credit" parama gali pakeisti vaiko išmokas, paramą, gaunantiems mažas pajamas, darbo paieškos išmokas, paramą būstui. Tačiau, susiradus darbą, pakitus šeimos ryšiams, persikėlus į kitą vietovę ar pasikeitus sveikatos būklei, paramos teikimo sąlygos gali kisti. Žinoma, dalis asmenų apie pokyčius pamiršta arba specialiai, nepraneša[2].</p>
<p>Kiti, atranda būdų apeiti teisines nuostatas neįteisindami santykių, deklaruodami kitą gyvenamą vietą nei iš tiesų arba apgaudami sistemą bei pateikdami suklastotus ligos išrašus, siekdami gauti neįgalumo ar slaugos bei rūpybos išmokas.</p>
<p>Tokie apgavysčių mąstai Anglijoje, Velse bei Škotijoje šiais metais pasiekė bene istorines aukštumas. Darbo bei pensijų departamentas, bet kokius netikslumus ar įtartinas, nelegalias veikas seka ir į jas žiūri rimtai. Kaip teigiama, bet kokios apgavystės yra rimtas nusižengimas, už kurį asmuo gali būti teisiamas. </p>
<p>Šiuo metu, Didžiojoje Britanijoje yra daugiau nei 6 milijonai žmonių, kuriems reikia socialinės paramos. Didžioji dalis jų, su sunkumais susidūrė tik nuo 2020-ųjų kovo, kai prasidėjo pirmasis karantino etapas. Sudėtingoje finansinėje situacijoje atsidūrusiems asmenims jau išmokėti 38 milijardai svarų, kai tuo tarpu 2019-2020 metų laikotarpiu, išmokėta suma siekė 18 milijardų svarų[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/glenn-carstens-peters-npxxwgq33zq-unsplash-1.jpg" alt="Internetiniai sukčiai" /></p>
<h2>Pandemijos akivaizdoje suaktyvėjo apgavystės telefonu ir interneto platybėse</h2>
<p>Didžiojoje Britanijoje pastebimas ir internetinių sukčių suaktyvėjimas. Tikėtina, jog gudrautojai pasinaudoję pandeminiu laikotarpiu ir dažno gyventojo persikėlimu į beveik visiškai nuotolinį gyvenimą, nusprendė pasinaudoti ir tuo. Tokia taktika, atrodo, pasiteisino, nes vartotojai vien praėjusiais metais prarado daugiau nei 2,3 milijardus svarų. </p>
<p>Tokių bylų skaičius išaugo iki neregėtų aukštumų ir 2020-ųjų duomenimis pasiekė 410,000. Dažniausiai registruoti sukčiavimo atvejai buvo susiję su internetine prekyba, investicijomis, pristatymo į namus paslaugomis. Dalis pinigų buvo išviliota ir telefoninių sukčių, kurie dabar labiau kliaunasi žinutėmis, ne skambučiais[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/philipp-katzenberger-iijruoerocq-unsplash-2.jpg" alt="Nauji įstatymai" /></p>
<p>Siekiant pažaboti tokių nusikalstamų grupuočių tinklus, Jungtinės Karalystės parlamentas siūlo naują nuotolinio saugumo įstatymą, kuris reikštų, jog internetiniai saitai bei socialinių medijų platformos turėtų prisiimti visišką atsakomybę už bet kokius vartotojų finansinius nuostolius. Kitu atveju, internetiniams pardavėjams grėstų baudos.</p>
<p>Kol įstatymo ateitis lieka miglota, kiekvienas internetiniais pirkimais pasikliaujantis vartotojas turėtų išlikti budrus. Regis, jog sukčių suaktyvėjimas tapo tik vienu iš daugelio neigiamu pandemijos poveikiu. Ilgas atsiskyrimas nuo visuomenės ir neįprastai didelis laisvo laiko garantas, kriminalinio pasaulio tikrai nežaboja, o nusikaltėlių taikiniais tampa dabartinio gyvenimo vis labiau išvarginti žmonės, prarandantys įprastą budrumą.</p>
