Kainų šuolį lėmė politiniai santykiai su Baltarusija
Praėjęs šildymo sezonas Lietuvoje buvo bene brangiausias per pastaruosius 10 metų. Dalis šalies gyventojų net neįstengė laiku apmokėti sąskaitų ir klimpo į skolas. Ateinantį šildymo sezoną prognozuojama dar niūresnė situacija. Ekspertai sako, kad karo padėtis Ukrainoje tiesiogiai ir netiesiogiai veikia ekonominius procesus, aštrina infliacijos procesą, o tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ prognozuoja, kad dėl brangstančių energetinių išteklių šilumos kainos ateinantį sezoną turėtų dar labiau išaugti. Tai kaip gi gyvensime toliau nuolat kylant kainoms, iš ko mokėsime mokesčius kai darbo užmokestis mūsų valstybėje nespėja augti kartu su kainomis?
Mokėdami už biokurą per praėjusį šildymo sezoną plačiausiai pinigines turėjo atverti Marijampolės ir Klaipėdos apskričių gyventojai, o mažiausiai mokėjo – Utenos ir Šiaulių apskričių vartotojai.
Remiantis „Baltpool“ kainų statistika, skirtingose apskrityse biokuro kainos svyravo nuo 21,79 EUR už MWh Šiaulių apskrityje iki 30,47 EUR už MWh Marijampolės apskrityje.
Priklausomybė nuo biokuro importo iš Baltarusijos buvo pagrindinis veiksnys, turėjęs įtakos biokuro ir šildymo kainos didėjimui.
2020 m. baltarusiško biokuro dalis sudarė 32 proc. viso biokuro Lietuvoje, tačiau 2021 metais dėl politinių priežasčių importo dalis iš Baltarusijos nukrito iki 24 proc., tai lėmė gerokai išaugusias kainas Lietuvoje.
Kaip komentavo „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis, vidutinė biokuro kaina per praėjusius metus padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 10,78 EUR už MWh iki 23,34 EUR už Mwh.
Ieškoma būdų kaip sustabdyti kainų augimą
Anot ekspertų, nereikia tikėtis, kad ateityje biokuro brangimą bent dalinai kompensuos alternatyvaus kuro – gamtinių dujų – kainos. Dėl karo Ukrainoje siekiama apriboti rusiškų gamtinių dujų importą, todėl viltis, kad šilumos kainų augimą Lietuvoje pavyks sustabdyti – beprasmiška.
Biokuro kainos galėtų mažėti nebent tuo atveju, jei rinkoje kristų medienos kainos[1].
Todėl siekiant sumažinti biokuro kainų augimą šilumos gamintojams siūloma pradėti naudoti medienos kirtimo liekanas.
Kai kurių savivaldybių gyventojai už šilumą mokėjo gerokai mažiau
Šių metų gegužės mėnesį už šilumą mažiausiai mokėjo Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai. Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, šiuo metu taikomas 9 proc. PVM tarifas.
Vilniuje ir Šiauliuose gegužės mėnesį šilumos kaina didėjo dėl padidėjusios gamtinių dujų kainos.
Kauno ir Klaipėdos vartotojams šilumos kaina mažėjo dėl sumažėjusios iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) superkamos šilumos kainos. Panevėžio vartotojams šilumos kaina didėjo dėl padidėjusios biokuro kainos ir didesnės vidutinės superkamos šilumos kainos.
2022 m. gegužės mėn. šilumos kainos, palyginus su 2022 m. balandžio mėn. bene labiausiai didėjo lazdijiškiams.
UAB „Lazdijų šiluma“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 41,00 proc. (3,76 ct/kWh su PVM) – pradėtos taikyti naujos šilumos bazinės kainos dedamosios, kuriose įskaičiuota daugiau pastoviųjų (nusidėvėjimo, personalo, remonto) sąnaudų. Bendrovės vartotojams 12 mėnesių bus taikomos papildomos šilumos kainos dedamosios, bendrai didinančios šilumos kainą 0,21 ct/kWh, nustatytos įvertinus ankstesniais laikotarpiais šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų neatitikimus[2].
UAB „Šakių šilumos tinklai“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 10,16 proc. (0,98 ct/kWh su PVM) daugiau – baigė galioti papildoma šilumos kainos dedamoji, nustatyta dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo gautų papildomų pajamų, 60 mėnesių mažinusi bendrovės tiekiamos šilumos kainą 0,66 ct/kWh.
Dėl brangusių gamtinių dujų ir biokuro UAB „Ukmergės šiluma“ aptarnaujami Šventupės vartotojai už šilumą moka 6,49 proc. (0,78 ct/kWh su PVM) daugiau, Ukmergės, Dukstynos ir Deltuvos vartotojai – moka 6,70 proc. (0,77 ct/kWh su PVM) daugiau.
Dėl atpigusių gamtinių dujų ir sumažėjusios iš NŠG superkamos šilumos kainos UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ tiekiamos šilumos kaina mažėja 9,93 proc. (0,89 ct/kWh su PVM).
Dėl sumažėjusios iš NŠG superkamos šilumos kainos UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ tiekiamos šilumos kaina mažėja 5,11 proc. (0,45 ct/kWh su PVM).
Teks susiveržti diržus ir ugdytis finansinę drausmę
Panašu, kad vis kylant kainoms, teks susiveržti diržus ir efektyviau paskirstyti savus biudžetus. Finansų ekspertai pataria netgi atsidėti pinigų būtinoms reikmėms ir ugdytis finansinę drausmę.
Nors viena kita laiku neapmokėta sąskaita gali ir neatrodyti kaip didelė problema, tačiau tai liudija bendrą finansinio atsakingumo trūkumą. O dėl atsakingumo stokos gali išaugti ir skolų bagažas.
Įsiskolinimai, pasirodo, gresia nemažai daliai lietuvių.
Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenimis, penktadaliui Lietuvos gyventojų per paskutinį pusmetį norint apmokėti sąskaitas teko skolintis ar išnaudoti kredito kortelių limitus. Maža to, daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) apklausos dalyvių atskleidė, kad kiekvieną mėnesį jiems tenka pasiskolinti daugiau nei pusę jų mėnesinių pajamų sudarančią sumą.
„Nors sunkumai, su kuriais gyventojai susiduria apmokėdami sąskaitas dažnai yra susiję su pablogėjusia finansine situacija, pandemijos ir didelės infliacijos nulemtais iššūkiais, tačiau neretai įsiskolinimų priežastis – per mažas dėmesys savo finansams.
Pavyzdžiui, 11 proc. lietuvių pripažįsta net nežinantys, kiek iš viso yra skolingi. Dar beveik 24 proc. lietuvių trūksta supratimo apie trumpalaikį skolinimąsi – vartojimo paskolas ar kredito kortelių limitus“, – teigė bendrovės „Intrum“ direktorė Ilva Valeika[3].
Gali tekti susidurti su skolų išieškotojais ar antstoliais
Kai žmonės pradėjo naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis, sekti savo išlaidas tapo dar sunkiau, nes, kitaip nei anksčiau, atvėrę piniginę juk nebematome kiek sumažėja mūsų sąskaitos likučiai. Todėl itin svarbu rasti būdus, kaip stebėti savo išlaidas skaitmeniniu būdu.
Taip pat svarbu nevėluoti apmokėti mėnesinių sąskaitų.
Specialistai sako, kad tokiu būdu ugdomi sveiki finansų valdymo įpročiai, kurie itin naudingi santykiams su pinigais. Tuo tarpu atsitiktinis sąskaitų apmokėjimas nesukuria sveiko įpročio ir netgi gali baigtis papildomomis išlaidomis, tokiomis kaip delspinigių, skolų augimas, o ilgainiui gali tekti susidurti ir su skolų išieškotojais ar antstoliais.
Todėl, jei įmanoma, vertėtų nustatyti pasikartojančius mėnesinius ar savaitinius mokėjimus, kurie būtų atliekami automatiškai iš sąskaitos[4].
