<h2>Didmiesčių nykimas: Šiauliai eina Panevėžio keliu</h2>
<p>Koks yra didelis miestas? Kiekviename pasaulio krašte, tokia sąvoka gali būti suvokiama gana skirtingai. Vienur – didmiesčiai yra kelių dešimčių milijonų megapoliai, talpinantys įvairiausių tautų, kultūrų ir tikėjimų žmones. Kitur – tokios vietos neegzistuoja, o didieji miestai veikiau apsiriboja keliais milijonais ar vos keliais šimtais tūkstančių gyventojų, kurie turi prieiga prie tipinio urbanistinio gyvenimo, darbo, pramogų, paslaugų bei infrastruktūros.</p>
<p>Lietuvoje ilgą laiką apie didžiuosius miestus nebuvo ko tiek daug diskutuoti: jų buvo penki – sostinė Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai bei Panevėžys. Ilgainiui, situacija ėmė kisti, kai pradėtas fiksuoti ženklus Lietuvos susitraukimas: gyventojų gimstamumas menksta jau keletą dešimtmečių, mirtingumas auga, šalį vis dar kankina masinė emigracija. Lietuvių nedaugėja, o tai atsispindi ne tik provincijos demografijos rėmuose, tačiau ir didmiesčių.</p>
<p>Lietuvoje, didžiojo miesto statusas skiriamas tiems miestams, kurių gyventojų riba viršija 100 tūkst. Vis tik, dar prieš dešimtmetį Panevėžys, penktas didžiausias šalies miestas, prarado didmiesčio statusą: statistika parodė, kad 2012-ais Panevėžyje gyveno 99 tūkst. gyventojų. Per pastarąjį dešimtmetį šiame mieste gyventojų skaičius sumažėjo dar 11 proc. ir šiandien siekia jau tik 84 tūkst. žmonių[1]. </p>
<p>Tačiau paskui Panevėžį, iš didžiųjų miestų klubo pasekė ir Šiauliai. Jeigu 2012-ais Saulės mieste gyveno 107 tūkst. žmonių, tai dabar – tik 99 tūkst. Tai reiškia, kad kartu su Panevėžiu, Šiauliai nebėra priskiriamas didžiųjų šalies miestų kategorijai, o didmiesčių Lietuvoje apskritai belieka tik trys. Tiesa, ir jie, išskyrus sostinę Vilnių, yra pavojaus zonoje – Kaune bei Klaipėdoje gyventojų skaičius taip pat kasmet mažėja.</p>
<h2>Lietuvoje turime vos 3 tikrus didžiuosius miestus</h2>
<p>Pagal gyventojų skaičių penkis miestus didžiaisiais vadinti įpratusi Lietuva realiai tokiais turėtų laikyti du arba, geriausiu atveju, pustrečio. Pastebimas kryptingas miestų gyventojų skaičiaus mažėjimas ir ne vienas didmiestis jau balansuoja ant ribos. Kaip atskleidžia išankstiniai Statistikos departamento duomenys, Šiauliai iš tiesų prarado didmiesčio statusą, nes nuolatinių gyventojų liko mažiau nei 100 tūkstančių.</p>
<p>Mieste dabar gyvenant tik 99 462 registruotiems gyventojams, pastebima, kad akivaizdžiai mažėja ir Šiauliuose gimstančių vaikų skaičius: jei iki 2001-ųjų naujagimių buvo registruojama daugiau nei mirusių žmonių, pastaruosius du dešimtmečius gimusių kūdikių skaičius buvo labai panašus kaip ir mirusių žmonių arba ypač pastaraisiais metais, mažesnis[2].</p>
<p>Nors Civilinės metrikacijos skyriaus atstovai teigia, kad paskutinių kelerių metų skaičius nulėmė pandemija, akivaizdu ir Šiaulius palietė tuštėjimo ir išsikraustymo tendencija. Vis daugiau jaunų asmenų ar šeimų kelia sparnus laimės ieškoti svetur ar bent jau į sostinę. Mažėjant žmonių skaičiui, kartu menksta ir paslaugų, pramogų sektorius, mieste tampa sudėtinga rasti svajonių darbą. Taip kažkada buvę dideli ir žmonių pilni miestai, dabar gali priminti eilinius miestelius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-lukas-669615.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gyventojų skaičius koreliuoja su miesto tarybos narių skaičiumi</h2>
<p>Vis tik, su niūriomis prognozėmis Saulės miestui nesutinka pats Šiaulių meras. Jis teigia, kad į Statistikos departamento skaičius neturėtume žiūrėti rimtai ir verčiau kliautis reikėtų Registrų centro duomenimis. Šie rodo, kad Šiauliuose gyventojų skaičius tikrai perkopia tą svarbią 100-to tūkstančių žmonių ribą[3]. Tačiau, ar pats didžiojo miesto statusas yra realiai svarbus? Juk gyventojų mažėja ne tik Šiauliuose, tačiau visoje Lietuvoje, regis, tai turėtų būti svarbiausia problema, ar ne?</p>
<p>Pasirodo, kad savivaldai didmiesčio statusas gali reikšti kur kas daugiau nei tik išsiskyrimą iš kitų šalies miestų. Nuo mieste registruotų gyventojų skaičiaus priklauso, kiek asmenų bus iš viso renkama į savivaldybės tarybą. Pavyzdžiui, jei mieste gyvena per 500 tūkst. žmonių, šiuo atveju, Lietuvoje šiai kategorijai priskiriamas tik Vilnius, į savivaldybės tarybą renkamas 51 narys. </p>
<p>Jeigu mieste gyvena tarp 100-300 tūkst. žmonių, taryboje turi būti 31 narys[4]. Tačiau, jei skaičius mažesnis nei 100 tūkst., savivaldybės narių turi būti išrinkta jau tik 27. Taigi, Šiaulių atveju, miesto taryba per ateinančius rinkimus turėtų „apsivalyti" 4 tarybos nariais. Tikriausiai, savanorių palikti patogias pareigas būtų nedaug. </p>
