<h2>Pristatytas antiinfliacinių priemonių planas</h2>
<p>Vyriausybė teigia, kad imasi priemonių kylančioms energetikos, maisto bei kitų produktų kainoms pažaboti. Numatoma didinti NPD, senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus bei plėsti šildymo kaštų kompensacijos gavėjų ratą. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad pajamos didės neženkliai, o tuo tarpu kainų augimas numatomas net iki 40 proc.</p>
<p>Finansų ministrė Gintarė Skaistė vykusioje Vyriausybės spaudos konferencijoje pažymėjo, kad siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį ir sustiprinti perkamąją galią, numatytas daugiau kaip 2 mlrd. eurų vertės paketas. Anot jos, sprendimų imtasi atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai dėl Rusijos agresijos ir anksčiau kryptingai taikytų veiksmų sparčiai kyla energijos išteklių kainos, o prognozės artimiausiam metui optimistiškai irgi nenuteikia.</p>
<blockquote>
<p>Vyriausybės pateiktame plane numatyta net 832 mln. eurų suma energijos kainų šoko amortizacijai: 570 mln. eurų būtų skiriama tam, kad žmonėms kompensuoti dujų ir elektros kainos dalį, 120 mln. eurų numatomi amortizuoti kainų šoką verslui ir 142 mln. eurų būtų skiriami pagalbos priemonėms nukentėjusiems sektoriams[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pinigai-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neženkliai didėtų ir MMA, senatvės pensijos bei socialinės išmokos</h2>
<p>Antroje plano dalyje nugulė ir siūlymas didinti žmonių pajamas, o tam numatyta 315,3 mln. eurų suma. Vyriausybė numatė, kad senatvės pensijos turint būtinąjį stažą didėtų 5 proc. – vidutiniškai 24 eurais per mėnesį, NPD didėtų 80 eurų ir, jei Seimas pritartų, siektų 540 eurų, kas reikštų, jog gaunantiems MMA alga didėtų maždaug 16 eurų „į rankas“.</p>
<p>Nuo vasaros pradžios siūloma didinti ir socialines išmokas, bazinę socialinę išmoką didinant nuo 42 iki 46 eurų, šalpos pensijų bazę didinant nuo 150 iki 173 eurų, tikslinių kompensacijų bazė būtų didinama nuo 126 iki 138 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis padidėtų 18 eurų[2].</p>
<p>Vyriausybės siūlyme – ir socialinio draudimo pensijų didinimas: vidutinė senatvės pensija lyginant su sausio mėnesiu didėtų 22 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 25 eurais. Nuo birželio pradžios siūloma šalpos pensijų bazę didinti iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 11,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 51,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).</p>
<p>Pritarus siūlymui, nuo vasaros pradžios padidėtų ir tikslinių kompensacijų bazė – nuo 126 iki 138 eurų, pernai siekusi 120 eurus. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėtų 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro. Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidėtų iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – iki 82,2 euro.</p>
<p>Taip pat prognozuojama, kad nuo birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį nuo 129 iki 147 eurų, 16 eurų padidės ir vidutinis socialinės pašalpos dydis. </p>
<p>Pokyčius pajustų ir auginantys vaikus, mat nuo birželio mėnesio vaiko pinigai didėtų nuo 73,5 eurų per mėnesį iki 80,5 eurų, o tuo tarpu vaikui papildomai skiriama išmoka būtų didesnė 4 eurais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ismoka.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dabartinė situacija diktuoja energetinės nepriklausomybės poreikį</h2>
<p>G. Skaistė atkreipė dėmesį ir į vis didėjantį energetinės nepriklausomybės poreikį, kurį šiame plane ir numatyta stiprinti. Toks sprendimas, pasak ministrės, nors ir neduos greitų rezultatų, bet ateityje padės sumažinti sąskaitas. Tokiems sprendimams esą pastūmėjo neraminanti geopolitinė situacija pasaulyje, kai dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą sparčiai kyla energijos prekių kainos.</p>
<p>Tam tikslui net 677 mln. eurų yra numatyti naujai renovacijos investicinei platformai, privačiai elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai daugiabučių namų kiemuose, namų ūkiuose bei privačiose įmonėse, saulės elektrinių įsigijimui ir įrengimui, biomasės bei iškastinio kuro katilų keitimui technologiškai pažangesniais įrenginiais[3].</p>
<p>Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad pagal „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketą, investicijos energetinės nepriklausomybės stiprinimui apims ir valstybinius projektus, tarp kurių ir 50 MW galios energijos baterijų parkų įrengimas, viešųjų pastatų renovacija, naujų renovacijos standartų bandymas bei jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje įrengimas.</p>
<p>Šį paketą sudaro: 1,03 mlrd. eurų nacionalinio biudžeto lėšų, 782,2 mlrd. eurų numatyti iš ES lėšų, 400 mln. eurų iš finansinių priemonių bei 53,9 mln. eurų iš Sodros biudžeto lėšų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elektra.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kainų šuolį labiausiai pajus vidutinis vartotojas</h2>
<blockquote>
<p>Tuo tarpu plane visiškai nėra nurodyta priemonių, skirtų amortizuoti kainas vidutiniam vartotojui, uždirbančiam kiek daugiau nei šalies MMA ir nepretenduojančiam į jokias socialines išmokas. Mokestinė našta greitu metu tokiam vartotojui gali tapti nepakeliama. Pagalba planuojama tik pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Kriterijų neatitinkantys asmenys yra akivaizdžiai nustumiami į paraštes.</p>
</blockquote>
<p>Atsižvelgiant į gyventojų poreikius milžiniškos infliacijos metu, buvo siūloma imtis tikslinių priemonių ir vienodai didinti visų visuomenės sluoksnių perkamąją galią pasekant Lenkijos pavyzdžiu ir sumažinant PVM mokestį maisto produktams. Siūlyta, kad jis būtų lengvatinis ir siektų 9 proc. </p>
<p>Tokias įstatymo pataisas pasiūlę Lietuvos regionų frakcijos nariai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis atkreipė dėmesį, kad:</p>
<blockquote>
<p>EUROSTAT duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos Lietuvoje kilo gerokai sparčiau nei kitose ES valstybėse[4].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau net ir tokie ir pateikti šokiruojantys maisto produktų kainų augimo skaičiai nepaskatino politikų pritarti tokiam sprendimui, o galiausiai projektas buvo grąžintas tobulinti jo iniciatoriams. Už tokią pataisą balsavo 55 parlamentarai, 21 buvo prieš ir 38 susilaikė[5].</p>
