Teigiama, kad „ChatGPT“ kūrėjas – „OpenAI“ – paduotas į teismą dėl privačių duomenų pasisavinimo
„ChatGPT“ kūrėjas „OpenAI Inc.“ vagia didžiulius kiekius asmeninės informacijos, kad apmokytų savo dirbtinio intelekto modelius medžioti pelną, teigiama anoniminės grupės pateiktame ieškinyje. [1]
Jame nurodoma, kad „OpenAI“ pažeidė privatumo įstatymus, nes iš interneto slapta pasiėmė 300 milijardų žodžių, rinkdama juos ne tik iš knygų ar svetainių, bet ir, be savininkų sutikimo ir žinios, – iš privačių žmonių įrašų, pabrėžiama 157 puslapių apimties ieškinyje. Jame nevengiama aštresnių žodelių, o pati įmonė kaltinama tuo, jog rizikuoja sužlugdyti civilizaciją.
Ieškovai apibūdinami pagal jų profesijas ar interesus, tačiau įvardinami tik jų inicialai, nes baiminamasi, kad jie gali būti pradėti persekioti, sakoma advokatų kontoros „Clarkson“ San Francisko federaliniam teismui pateiktame ieškinyje. Teisininkai kalba apie tikėtiną 3 mlrd. JAV dolerių dydžio žalą, atsiradusią dėl to, jog nukentėjusiųjų yra milijonai.
„ChatGPT“ pavadinta vagile
„Nepaisant nustatytų asmeninės informacijos pirkimo ir naudojimo protokolų, kaltinamieji laikėsi kitokio požiūrio ir tiesiog vogė privačius duomenis“, – tvirtina teisininkai. Populiari bendrovės pokalbių robotų programa „ChatGPT“ ir kiti produktai yra apmokyti remiantis privačia informacija, paimta iš šimtų milijonų interneto vartotojų, įskaitant vaikus, be jų žinos ir leidimo.
„Microsoft Corp.“, kuri planuoja į „OpenAI“ investuoti 13 mlrd. JAV dolerių, taip pat buvo įvardyta kaip atsakovė.
„OpenAI“ atstovai į tiek žodžiu, tiek raštu pateiktus prašymus pakomentuoti ieškinį nieko neatsakė, neskubėjo atsakyti ir „Microsoft“ atstovai.
„ChatGPT“ ir kitos generuojančios dirbtinio intelekto (DI) programos sukėlė didelį susidomėjimą šios technologijos galimybėmis, tačiau taip pat sukėlė nemažai ginčų dėl privatumo ir dezinformacijos. Kongresas diskutuoja apie DI potencialą ir jo keliamus pavojus, nes tokio intelekto kuriami produktai kelia daug klausimų, susijusių su kūrybinių industrijų ateitimi bei gebėjimu atskirti faktus nuo fantastikos. Pats „OpenAI“ generalinis direktorius Semas Altmanas, duodamas parodymus Kapitolijaus kalne praėjusį mėnesį, ragino reguliuoti dirbtinį intelektą. Tačiau ieškinyje pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kaip „OpenAI“ rinko duomenis savo produktų tobulinimui.
„OpenAI“ kaltinama nepagrįsto praturtėjimo ir Elektroninių ryšių privatumo įstatymo pažeidimų
Pirmaujanti technologinė įmonė „OpenAI“ yra kaltinama vykdžiusi didžiulę slaptą žiniatinklio iššifravimo operaciją bei taip pažeidusi paslaugų sutarčių sąlygas ir valstijos bei federalinius privatumo ir nuosavybės įstatymus. Vienas iš cituojamų įstatymų yra Kompiuterinio sukčiavimo ir piktnaudžiavimo įstatymas – federalinis kovos su įsilaužimais dokumentas, kuriuo anksčiau buvo remiamasi sprendžiant panašius ginčus.
Ieškinys taip pat apima kaltinimus dėl privatumo pažeidimo, vagystės, nepagrįsto praturtėjimo ir Elektroninių ryšių privatumo įstatymo pažeidimų.
Ieškovai tvirtina, kad, siekdama laimėti DI „ginklavimosi varžybas“, „OpenAI“ , neteisėtai rinko vartotojų asmeninę informaciją per programas, susietas su „ChatGPT“. Programų susiejimas leido įmonei rinkti vaizdo ir vietos duomenis iš „Snapchat“ (socialinis vaizdo įrašų ir nuotraukų dalinimosi tinklas), muzikinės platformos „Spotify“, finansinę informaciją iš „Stripe“ ir stebėti privačius pokalbius „Slack“ bei „Microsoft Teams“ programėlėse, pabrėžiama ieškinyje,
Vaikydamasi pelno, „OpenAI“ atsisakė savo pradinio principo tobulinti dirbtinį intelektą „tokiu būdu, kuris labiausiai būtų naudingas visai žmonijai“, teigia ieškovai. Ieškinyje nurodoma, kad dėl neteisėtai gautų duomenų naudojimo, numatomos „ChatGPT“ pajamos 2023 m. sieks 200 mln. JAV dolerių.
Ieškovai, siekdami atstovauti didžiulei tariamai nukentėjusių asmenų grupei ir reikalaudami, kad būtų atlyginta piniginė žala, taip pat prašo teismo laikinai sustabdyti komercinę prieigą prie „OpenAI“ produktų bei apriboti tolesnę jų plėtrą.
„ChatGPT“ – kas tai?
„ChatGPT“ – yra pokalbių roboto programa, kuri atsakinėja į tekstinius pranešimus. Tai yra „OpenAI“ sukurtas didelis kalbos modelis, kuris yra mokomas analizuoti ir generuoti tekstą įvairiuose kontekstuose. Modelis naudoja gilaus mokymosi (deep learning) technologijas, kad suprastų ir atsakytų į vartotojų klausimus ar komandas. Tai gali būti naudojama įvairiose srityse, pavyzdžiui, virtualių asistentų, klientų aptarnavimo ar automatizuotų atsakiklių sistemose. [2]
„ChatGPT“ buvo viešai išleistas 2022 m. lapkričio 30 d. ir po išleidimo plačiai aprašytas kaip milžiniškas technologinis proveržis, kuris stipriai paveiks ateitį. Po „ChatGPT“ išleidimo, jo kūrėjų „OpenAI“ rinkos kapitalizacija buvo vertinama 29 milijardais JAV dolerių.
„ChatGPT“ turėjo milijoną vartotojų penkias dienas po išleidimo, o tai buvo greičiausias augimas pasaulio istorijoje. Du mėnesius po išleidimo virš 100 milijonų žmonių turėjo „ChatGPT“ prisijungimus. Toks spartus programinės įrangos augimas yra greičiausias pasaulio istorijoje.
Apie įmonę „OpenAI“
„OpenAI“, bent jau oficialiai, pristatoma kaip ne pelno siekianti organizacija, kuri yra viena iš pasaulyje pirmaujančių įmonių, dirbančių su dirbtiniu intelektu. „OpenAI“ įkurta siekiant išspręsti dirbtinio intelekto iššūkius ir užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų naudojama geriems tikslams ir saugus visuomenei. Tiesa, naujausias ieškinys tokiais teiginiais verčia kiek abejoti. [3]
