DI galimybės – neribotos, tačiau bukinančios visuomenę

Dirbtinio intelekto technologijos keičia žmogaus gyvenimą

Dirbtinis intelektas (DI) kasdien yra vis labiau pritaikomas žmogaus kasdienybėje. DI technologijos skinasi kelią mūsų laisvalaikyje, vaikų ugdymo įstaigose, profesinėje darbo aplinkoje.

Nors technologinė pažanga intriguoja ne vieną, vis daugiau žmonių pastebi, kad DI mums visiems įprastas ir priimtinas situacijas iškreipia, kasdienio gyvenimo ritualus apsunkina, atima galimybę pasidžiaugti smulkmenomis.

Šiuo metu kvestionuojant DI progresą ir jo pritaikymą šiandienos visuomenėje, pasigirsta ypač kontrastingų nuomonių. Vieni giria naujausias technologijas. Kalbama, kad dirbtinis intelektas turi potencialo palengvinti daugelį žmogaus veiklos sričių: nuo buities, iki profesinės aplinkos.

Kiti skatina nusimesti rožinius akinius ir į gyvenimą žvelgti ne iš fantastinių filmų bei knygų perspektyvos. DI skeptikai akcentuoja tai, kad dėl neretai perteklinio DI naudojimo, žmogus tarsi atbunka: praranda norą domėtis ir tyrinėti, negeba savarankiškai sisteminti informacijos, ilgainiui, ima nekęsti savo darbo.

Nors bene kiekvienas visuomenės pokytis yra vertinamas skirtingai, technologijų progresas ir DI įtrauktis viešojoje erdvėje šiuo metu yra bene išskirtinai aukštinami, o kritinis požiūris į DI plėtrą dažnai yra be reikalo nurašomas senamadiškumui, pernelyg konservatyvioms pažiūroms ar baimei.

DI atima bet kokią galimybę mėgautis darbu

Nors kiekviena profesija yra savaip įdomi ir išskirtinė, ilgą laiką bent jau darbo biure patirtis buvo gana vienoda. Rytinės kavos puodelis, susirinkimas su kolegomis, darbų bei užduočių aptarimas, diskusijos, galbūt ir ginčai.

Tačiau dabar, kai DI yra taip toli pažengęs, šią technologiją pritaikant darbinėje aplinkoje, siekiama atsisakyti tokių neva nereikalingų tradicijų.

Pavyzdžiui, ofisuose plačiai naudojama „Microsoft Teams“ dabar žada visiškai kitaip paskatinti darbuotojus siekti rezultatų – naudojantis jau dirbtiniu intelektu.

„Microsoft“ teigia, kad šiuo metu pristatoma nauja „Teams Premium“ funkcija, kuri naudoja „OpenAI GPT-3.5“. Ji pasiūlys daugybę darbą supaprastinti galinčių palengvinimų: pavyzdžiui, automatiškai sugeneruotas susitikimo pastabas, rekomenduojamas užduotis ir suasmenintus svarbiausius dalykus^[1].

Kritikai jau dabar pastebi, kad tai, tikėtina, atims iš pačių darbuotojų džiaugsmą diskutuoti, įrodyti savo tiesą, siūlyti idėjas bei tiesiog produktyviai komunikuoti. Nuo DI išsisukti negalės net ir tie, kurie ir taip vengdavo įsitraukti į gyvas diskusijas: dirbtinio intelekto sukurtos užduotys ir veiksmų punktai galės būti automatiškai paskirstyti ir tinginiams. Sistema pati siūlys net automatinį užrašų sudarymą.

Daugiakalbėms organizacijoms net bus siūlomi dirbtinio intelekto valdomi vertimai realiuoju laiku, maždaug 40 šnekamųjų kalbų. Tai reiškia, kad darbuotojams nereikės mokytis ir užsienio kalbų: DI viską vers tiesiogiai arba sugeneruos subtitrus jų gimtąja kalba.

Nors daliai žmonių tokie pokyčiai gali atrodyti kaip įdomi naujovė, kiti pastebi, kad DI į darbo rinką įtraukiamas ne tik dėl darbų palengvinimo. Šios technologijos dėka darbuotojai neteks bet kokių galimybių atsikvėpti, pasidžiaugti darbu: susitikimai taps skaitmenizuoti, bendravimą su kolegomis ar klientais keis DI pokalbių langai, net savo įgūdžių, tokių kaip užsienio kalbų mokėjimas, pritaikymas taps vis mažiau naudingas.

Taip darbuotojai ne tik praras progą socializuotis bei parodyti savo įgūdžius, tačiau ir greitai užmirš viską, ką mokėjo ir žinojo. Nors DI šalininkai kalba apie tai, kad darbuotojams dirbtinio intelekto technologija panaikins nuobodžių, pasikartojančių užduočių, tokių kaip duomenų apdorojimas ir slaptažodžių keitimas, monotoniją, kritikai pabrėžia, kad DI atliekant paprastus darbus, darbuotojai bus priversti atlikti daugiau sudėtingesnių užduočių, intensyvės darbo krūviai.

Interneto platybėse jau dabar vyksta diskusijos apie tai, kad DI ne tiek padeda, kiek kenkia. Stabdo natūralų žmogaus tobulėjimą, kenkia ugdymo įstaigose, užkerta kelią augti profesinėje srityje.

Tikėtina, kad DI vis populiarėjant, technologijos neigiamas poveikis žmogui bei visuomenei tik augs.

Modernios technologijos turėtų padėti, tačiau dažniau tik trukdo

Naujos kartos dirbtinis intelektas jau kurį laiką ypač plinta skirtingose profesinėse veiklose JAV. Tyrimų bendrovė „McKinsey & Co.“ apskaičiavo, kad iki 2030 m. 25 proc. visų profesijų darbo JAV gali būti automatizuoti. Vis gi, kol kas didžiausias DI poveikis jaučiamas ne visiškai pakeičiant žmogų darbe, tačiau įsitraukiant į darbo aplinką ir neva talkinant realiam darbuotojui^[2].

Tačiau DI pagalbą dažnu atveju kritiškai vertina patys darbuotojai. Johnathanas Braggas yra vienas iš geriausiai dirbančių „HomeServe USA Corp.“ namų remonto paslaugų bendrovės, kuri parduoda santechnikos, šildymo, vėsinimo ir elektros remonto planus, pardavimo agentų. Per 11 iš pastarųjų 12 mėnesių, jis buvo tarp 10 proc. geriausių iš 432 agentų.

Neseniai „HomeServe USA Corp.“ pasamdė naują agentą, kuris turėtų padėti J. Braggui ir jo bendradarbiams. Tačiau šis naujas darbuotojas nėra žmogus. Tai DI virtualus agentas Čarlis. „HomeServe“ sukūrė šią technologiją naudodama „Google“ pokalbių DI platformą ir kitas technologijas.

Per dieną Čarlis atsako į maždaug 11 400 skambučių, nukreipia juos į atitinkamus skyrius, nagrinėja pretenzijas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokia technologija turėtų sumažinti likusių darbuotojų darbo krūvį, iš tiesų, Čarlis bendrovėje nėra labai mėgstamas.

Kompanijos darbuotojai pažymi, kad DI technologija yra neįprastai griežta, nuolat reikalaujanti, įsakanti darbuotojams, kaip komunikuoti su klientais. Negana to, technologija dar ir gausiai klysta. Kartais ji nukreipia skambinančiuosius ne į tą skyrių, naudoja netinkamą žodyną, vėluoja pateikdama informaciją agentams.

Tačiau vadovybė puikiai vertina Čarlio efektyvumą ir netrukus ketina jį „paaukštinti“. Technologija greitu metu pradės agentams konkrečiai nurodinėti, ką jie turėtų sakyti ir daryti, ji taip pat pradės vertinti žmonių darbo kokybę ir efektyvumą. Patys darbuotojai nesupranta tokio vadovybės požiūrio ir piktinasi, kad DI algoritmas yra vertinamas palankiau nei žmogus.

„Ji turi palengvinti darbą, o ne tik priversti mus daryti tai, ką ji pasakė. Aš esu geriausias darbuotojas. Ji nėra mano vadovė“, – apie DI technologiją kalba „HomeServe“ agentas J. Braggas.

Tačiau vadovybė džiaugiasi Čarliu, į darbuotojų nusiskundimus neatsižvelgia ir DI technologijas įdiegti planuoja vis plačiau. O tokių kompanijų visame pasaulyje tik daugėja.