<h2>Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja dabartinę politiką</h2>
<p>Dešimtys nevyriausybinių organizacijų (NVO) nusprendė kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingridą Šimonytę. Jų tikslas – atkreipti dėmesį į dabartinę Lietuvos žemės ūkio politiką, kuri, deja, formuojama ydingai.</p>
<p>Įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai kritikuoja dabartinį elgesį ir nusprendė kreiptis į aukščiausius šalies pareigūnus, norėdami paraginti juos sustabdyti Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio, Seimo Kaimo reikalų komiteto bei Aplinkos komiteto sprendimus, kurie susiję su artimiausių dešimtmečių politika Lietuvos žemės ūkio srityje.</p>
<p>Dešimčių NVO atstovai teigia, kad dabartiniai sprendimai, įrašyti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą, bus žalingi aplinkosaugai. O tai – akivaizdus įrodymas, kad reikia kuo greičiau keisti numatomą politiką, kad vėliau nebūtų padaryta didžiulė žala gamtai. Aplinkosaugos koalicijos aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė klausia:[1]</p>
<div>
<blockquote>
<p>Mes siūlėme apsaugoti visas daugiametes pievas, uždrausti žemdirbystę durpynuose, apriboti mineralinių trąšų naudojimą. Tai yra minimumas, ką turime padaryti, kad negilintume krizės. Ministerijos buvo numačiusi šiuos sprendinius. Tačiau, paspaudus grūdų augintojų lobistams, per savaitgalį planas buvo perrašytas ir visi mūsų pasiūlymai išimti. Tad kyla klausimas – kas tokio plano autorius? Kam kuriama strategija – stambiems verslininkams ar žmonėms? Kodėl ignoruojami klimato kaitos iššūkiai? Ar mes ir toliau leisime naikinti Lietuvos aplinką?</p>
</blockquote>
<h2>Taršus ūkininkavimas naikina Lietuvos gamtą ir kenkia žmonių sveikatai</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/priscilla-du-preez-tgtwkddicn4-unsplash.jpg" alt="Tarša" /></p>
<p>Be to, taršaus ūkininkavimo rėmimas gali sukelti ne tik didesnių problemų gamtai, bet ir kiltų klausimas dėl europinių lėšų. Bene didžiausią Europos sąjungos paramą Lietuva gauna dėl žemės ūkio politikos. Numatyto strateginio plano įgyvendinimui Europos sąjunga turėtų skirti daugiau kaip 4 milijardus eurų vos per 5 artimiausius metus. Tačiau šios lėšos turėtų būti skiriamos tam, jog padėtų žemės ūkiui pasiekti kuo aukštesnių tvarumo standartų ir atlieptų visuomenės interesus, o ne padėtų tolesniam Lietuvos aplinkos naikinimui.</p>
<p>Kreipimosi į aukščiausius šalies vadovus autorių manymu, būtina kalbėti apie taršų ūkininkavimą ir jam užkirsti kelią, nes toks elgesys sukelia rimtų aplinkosaugos problemų. Deja, bet dėl plečiamos augalininkystės ir vis augančio pesticidų bei trąšų naudojimo pastebima, jog vyksta dirvožemio erozija. Be to, kenčia Lietuvos ežerai ir upės, nes pusė jų yra taip užteršti, kad vandens telkiniuose viršijamos nitratų normos.</p>
<p>Lyg to būtų negana, taršus ūkininkavimas kaltas ir dėl šiltnamio dujų, mat į aplinką išmetami didžiuliai jų kiekiai. Tad galima sakyti, jog nuolatinė tarša prisideda ne tik prie aplinkos naikinimo, bet ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai. Deja, numatytas strateginis planas tik dar labiau gilins ir taip dideles Lietuvos problemas. Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė sako:</p>
<blockquote>
<p>Nuolat girdime, kad Lietuvai „didelę ekonominę naudą“ atneša grūdų eksportas. Tačiau nepasakoma kita medalio pusė – kokią katastrofišką žalą taršus ūkininkavimas atneša aplinkai. Žemė yra Lietuvos žmonių turtas. Turi baigtis ydinga praktika, kokia buvo iki šiol, kad stambių, chemizuotų grūdininkystės ūkių lobistai rašydavo strateginius žemės ūkio dokumentus. Taršiai ūkininkaujantys grūdininkai nebegali toliau būti dosniai remiami, palikdami tai pačiai visuomenei taršą ir aplinkosaugines krizes. Todėl reikalaujame, kol nevėlu, stabdyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą, iš naujo susėsti prie stalo ir grąžinti tai, dėl ko jau buvo susitarta.</p>
</blockquote>
<h2>Konferencija taršaus ūkininkavimo problemų aptarimui</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/scott-goodwill-ctre4_4l7b8-unsplash-1.jpg" alt="Konferencija" /></p>
<p>Aplinkosaugos koalicija šiandien, 13 val. rengia spaudos konferenciją „Metas nustoti remti taršų ūkininkavimą“, kurioje žada aptarti taršaus žemės ūkio sukeliamas aplinkosaugos problemas. Konferencija vyks naujienų agentūroje ELTA.</p>
<p>Ši koalicija savo veiklą pradėjo vykdyti 2004 metais. Tai skėtinė organizacija, kuri jungia įvairias Lietuvos nevyriausybines organizacijas, veikiančias aplinkosaugos srityje. Šiuo metu Aplinkosaugos koalicijos narėmis yra šios aštuonios NVO: „Žiedinė ekonomika“, „Aplinkos informacijos centras“, Darnaus vystymosi iniciatyvos, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Lietuvos entomologų draugija, Bendrija „Atgaja“, „Rūpi“ ir Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją</p>
<p>Asociacijos Aplinkosaugos koalicija misija – atstovauti visuomenės interesui gyventi sveikoje aplinkoje bei santarvėje su gamta. Asociacija savo pagrindiniu tikslu laiko dalyvavimą formuojant bei įgyvendinant Lietuvos aplinkosaugos politiką. Deja, svarbūs susitarimai dėl artimiausios Lietuvos politikos šioje srityje buvo išbraukti iš numatyto plano, todėl nevyriausybinės organizacijos ėmėsi papildomų veiksmų.</p>
</div>
