<h2>Karo išvarginti Vakarai pradeda didinti spaudimą Ukrainai</h2>
<p>Šiandien skaičiuojama 105-oji karo Ukrainoje diena. Vasario 24 d. Rusijos pradėta „specialioji karinė operacija" trunka jau ilgiau nei tris mėnesius, o politikų pažadai, nuolatinis žiniasklaidos dėmesys ir kalbos apie paramą galiausiai privedė prie karo nuovargio[1]. </p>
<p>Regis, kad daugelis Vakarų politikų, praėjus pradiniam šokui, jau nori sugrįžti prie įprastinės veiklos, todėl imasi svarstymų, kad Rusijai esą reikia atiduoti tam tikras teritorijas ir net padėti išsaugoti veidą Vladimirui Putinui.</p>
<blockquote>
<p>Tokiais Vakarų valstybių nuotaikų pokyčiais nesidžiaugia Ukraina, kurios prezidentas Volodymyras Zelenskis vis dažniau užsimena apie užsienio kolegų spaudimą padaryti teritorines nuolaidas Rusijai[2]. </p>
</blockquote>
<p>Su tokiais raginimais Ukraina kol kas nėra linkusi sutikti. O siekiant pasauliui parodyti rusų karių brutalumo ir žiaurumo mastus, sukūrė „Kankintojų knygą" – sistemą, kurioje bus kaupiami įrodymai apie karo nusikaltimus, įvykdytus per Rusijos invaziją.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/julia-rekamie-zby-ph6valw-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Karo pabaigos nesimato, o Vakarų pozicija kinta</h2>
<p>Ukraina pripažįsta, kad šiuo metu Rytuose vyksta įtemptos kovos, o rusų pajėgumai yra ženkliai didesni. Tuo tarpu Rusija, nors ir patiria milžiniškų nuostolių, tačiau nesirengia atsisakyti savo pirminių „specialiosios karinės operacijos" tikslų ir toliau siekia užimti ženklią dalį Ukrainos teritorijos.</p>
<blockquote>
<p>Nors kurį laiką optimizmas dėl potencialios Ukrainos pergalės tik augo, daugelis ekspertų teigia, kad realiai karas gali trukti keletą metų ar ilgiau. Suprantama, kad per tokį ilgą laikotarpį pasaulio susidomėjimas šia situacija dar labiau menks.</p>
</blockquote>
<p>Pavojų kelia kintanti Vakarų pozicija ir blėstanti vienybė. Vis daugiau šalių atstovų prabyla apie galimas nuolaidas Rusijai, o bene daugiausiai aptarinėjama Prancūzijos pozicija[3].</p>
<p>Ukrainos prezidento administracijos vadovas Michailas Podoliakas teigė, kad jo šaliai siūlyta „leisti išsaugoti Vladimirui Putinui veidą." Tuo tarpu pats Emanuelis Macronas perspėjo nežeminti Maskvos, kad „būtų išsaugotos durys diplomatiniam sprendimui.“</p>
<p>Vis daugiau bendrą Vakarų vienybę skaldančių pareiškimų pasirodo ir iš Italijos ar Kipro valdžios atstovų, o Pasaulio ekonomikos forume kalbėjęs buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris teigė, kad norint užbaigti karą, Ukraina turi Rusijai perleisti dalį savo teritorijų.</p>
<p>Viltis, jog Ukraina laimės ir visiškai išstums rusų karius iš savo žemių be didesnių teritorinių praradimų dabar atrodo pernelyg gera, kad būtų tikra.</p>
<p>Dabar jau vėl kalbama, kad jei Vladimiras Putinas bus įspraustas į kampą, jis, norėdamas išsaugoti savo režimą ir veidą, gali elgtis dar neapgalvočiau nei iki šiol, pavyzdžiui, panaudoti branduolinį ginklą.</p>
<p>Būtent šis ir analogiški spekuliatyvūs scenarijai paskatino kai kuriuos raginti Ukrainą daryti dideles teritorines nuolaidas, kad tik Rusijos lyderis būtų „pasotintas".</p>
<p>Atrodo, kad ukrainiečių prašoma guostis tuo, kad Rusijai nepavyko laimėti dideliu mastu: rusai nesugebėjo pasiekti karo pradžioje užsibrėžtų tikslų, pavyzdžiui, užimti sostinės Kijevo.</p>
<p>Tačiau, tokia paguoda yra gana menka. Rusijai galima leisti atsiriekti Ukrainos dalį, perleidžiant jai Donecką, Luhanksą ar net Chersoną, tačiau Ukraina taip ir praranda savo teritorijas, ir lieka smarkiai nuniokota, privalanti dorotis su sugriautų miestų, žuvusių civilių ir sužlugdytos ekonomikos iššūkiais[4].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau Rusijai ir Ukrainai pasiekus net ir ukrainiečiams nepriimtiną susitarimą, Vakarams tarsi užsidegtų žalia šviesa, kuri leistų atnaujinti verslo santykius su Rusija[5].</p>
</blockquote>
<p>Galbūt kiek atsargiau nei anksčiau, bet vis tiek pripažįstant, kad Rusija yra didžioji galybė, kurią vis tiek reikia gerbti, kad ir kokie būtų jos nusikaltimai. Tikriausiai, iki kito karto, kai Rusija vėl nuspręstų „demilitarizuoti" kitą kaimynę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cedric-vt-k-zpne8ovqg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nuolaidų Rusijai nebus, o nusikaltimai bus fiksuojami</h2>
<p>Prezidentas V. Zelenskis teigia, kad Vakarų politikai ir žiniasklaida pradeda spausti Ukrainą baigti karą ir priimti derybų sąlygas, kurios būtų nepalankios Ukrainai. Tačiau jis teigia, kad tokių derybų nebus.</p>
<blockquote>
<p>„Nevedu jokių derybų, tokios derybos šiandien yra nulinės. Visi nori mus kuo labiau pastūmėti į kokį nors rezultatą, kurio mes tiksliai nenorime, nes mūsų dar niekas neklausė, bet kuris yra naudingas kai kurioms šalims, turinčioms savų interesų. Vėl kitaip: ir finansiškai, ir politiškai. Nuovargis auga, žmonės nori rezultato sau, o mums reikia rezultato sau. Todėl su jais neaptariau struktūrų, kurios padėtų išspręsti šį karo klausimą ir duotų mums teigiamą rezultatą", – teigia V. Zelenskis[6].</p>
</blockquote>
<p>Kol Vakarai puse lūpų kalba apie galimas nuolaidas Rusijai, Ukraina nesirengia pamiršti agresorės padarytų karo nusikaltimų.</p>
<p>Antradienį pranešta, kad šalyje pradės veikti „Kankintojų knyga", sistema, kurioje bus kaupiami įrodymai apie karo nusikaltimus, įvykdytus per Rusijos okupaciją.</p>
<blockquote>
<p>„Kitą savaitę bus paleista speciali programa, „Kankintojų knyga", kurioje bus kaupiami patvirtinantys duomenys apie karo nusikaltėlius, Rusijos kariuomenės nusikaltėlius", – sakė V. Zelenskis.</p>
</blockquote>
<p>Ukrainos prokurorai teigia, kad nuo vasario 24 d., kai Kremlius pradėjo puolimą, jie užregistravo daugiau kaip 12 000 įtariamų karo nusikaltimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 600 įtariamųjų.</p>
<p>Prezidentas teigia, kad tai jo seniai duoto pažado patraukti atsakomybėn Rusijos kariškius, įvykdžiusius tai, ką Ukrainos valdžios institucijos vadina žudynėmis, prievartavimais ir plėšikavimais, dalis.</p>
<p>Rusija teigia, kad vykdydama „specialiąją karinę operaciją" Ukrainoje stengiasi vengti civilių gyventojų.</p>
<p>Rusijos pareigūnai anksčiau atmetė įvykių Bučoje ar Irpinėje įrodymus, teigdami, kad tai „melagiena", kurią inscenizavo pati Ukrainos valdžia. </p>
