<h2>Procesija vadinama „neišsilavinusių žmonių irštva“ ir „absurdistanu“</h2>
<p>Ir iš tiesų, apmaudu, jog viskas yra taip absoliutinama: jei palaikai įsisenėjusiomis vertybėmis grįsta poziciją, vadinasi esi įgūdžių stokojantis medis; jeigu priešiniesi pokyčiams – nusipelnei dalyvauti raganų deginimo procesijoje, kurioje žiūrovu, žinoma, nebūsi; kita vertus, jei „kyli“ tokiu tempu, kokiu keičiasi „modernėti“ pradėjęs pasaulis, esi pagarbos verta žmogysta, kurią dalis žmonių vis tik ruošiasi apsvaidyti pabūklais. Taigi, nuomonės turėjimas bet kokiu atveju yra agresiją sukeliantis elementas, kurio šiais laikais prašyčiau vengti.</p>
<p>Taip, šiuolaikinis gyvenimas ir pasipūtėliškas grožybes liudijantis jo tempas toli gražu nepanašėja į taikų (bendruomenišką) procesą: pykstasi kaimynai, įrodinėdami, jog asmeninis sprendimas skiepytis yra visų. Dargi skiriasi šeimos, nesutardamos, ar padoru būti vegetaru. Tiesa, pastarasis variantas jau pora metų yra nustumtas į šoną – gyvenimas virtęs imitacija, mat aktualiausia tema nūdienoje yra kivirčas sieloje – skylė sistemoje, kuri gimdo absoliutų susiskaldymą.</p>
<p>Turėčiau paminėti, kad aš esu linkusi pritarti Žydrūnui Sadauskui, kurio žodžiais tariant, tik maištaujantis individas gali priartėti prie permainų. O jos, kaip žinia, mums yra reikalingos, netgi būtinos, nes ir kitą kartą „tiesa“ gali pasirodyti esanti pelė po šluota, tykanti sugluminti, sukiršinti ir įdiegti mutuojančią nelaimę. Kita vertus, kad ir kokia bebūtų valdžia, opozicija jai turi būti. O gal kažkuris iš mūsų esame užsisakę nemenką diktatūros porciją?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dsc02671.jpg" alt="Mitingas rugpjūčio 10d Vilniuje" /></p>
<p>Tiesa ta, kad mitinge prieš prievartinius veiksmus (konkrečiau, skiepijimą) dalyvavo visi: dalyvavo ir mokslų daktarai, dalyvavo ir jaunuomenė bei daugiavaikės šeimos. Beje, čia žurnalistai atrado ir nemažą kiekį skiepus gavusių asmenų, kurių jokia laida, mano žiniomis, neparodė. Todėl darau prielaidą, jog sistema gali būti labiau supuvusi nei tikėtasi.</p>
<p>Be kita ko, juk prielaidomis grįstas visas kelias – nuo ligos iki pasveikimo – tad nieko naujo iš esmės čia nėra. Tuo tarpu nesąmoningas pavienių žmonių (ir valdininkų) „triūsas“ visuomenės skaidymo atžvilgiu daro meškos paslaugą net ir tiems, kurie manosi esą iš kančių išsivadavę (pasiskiepiję). Tereikia tik apsidairyti.</p>
<p>Esu pastebėjusi žmonių nusiteikimą koncertuose ar krepšinio varžybose: žmonės skanduoja, jie dainuoja, šypsosi, ir kartais, žinoma, imasi drastiškų bei agresija paremtų veiksmų. Kitaip tariant – būna visko. Tačiau mums, lietuviams, prireikė pusantrų metų represijų ir įvairių grasinimų, melagysčių bei kiaulės akių viršininkų veiduose, jog suvoktume, kad po daugiau nei 10 metų tylos vėl metas kilti į kovą. Ne į kovą su priešininkais – visi šioje planetoje esame lygūs; į kovą dėl vienodų galimybių, laisvų pasirinkimų ir visaverčio gyvenimo po kone amžinybę trukusio nepertraukiamo lietaus.</p>
<h2>Gyva mitingo tvora pasisakė prieš prievartinius veiksmus</h2>
<p>Aš nesu prieš skiepus – tiesiog pasitikiu savo kūnu bei jo imunine sistema, kuri iki šiol man puikiai tarnavo. Ir tai ne mano nuomonė – taip kalba didžioji dalis savo noru skiepo negavusių žmonių, pasisakiusių prieš prievartinius veiksmus.</p>
<p>Tiesa ta, kad mitinge dalyvavo išties daug žmonių: kol sąjūdis pasižymėjo įspūdinga vieningumo dvasia, dalis asmenų šiai panacėjai įnirtingai priešinosi, tikėdamiesi apčiuopti (ir provokuodami) tam tikrų incidentų, tinkančių į kovinius filmus, scenarijų.</p>
<p>Galime matyti apsčiai diskusijų bei nuomonių, kurias perskaičius kaipmat užverda kraujas. Tačiau tokie Lietuvos padangėje besiplaikstančių žinomų žmonių pasakymai, kaip „balamutai su kroksais, nepajėgiantys ne tik mąstyti, bet ir nusipirkti kažką „original“ verčia spėlioti, ar mes esame tauta, ar vis tik vienpusišką „tiesą“ pripažįstantys paauksuoti pabarstukai, kurių kilmės šalis liudija nenuginčijamą tiesą – rankų augimą iš įtakingesnių žmonių patvorio[1].</p>
<p>Taip, besipriešinančių įvairioms suirutėms visuomet buvo mažuma, ir visgi daugiausiai džiugesio kelia tai, jog kad ir kiek netiesioginių grasinimų būta, žmonės demonstruoja ryžtą ir sąmoningumą. Sąmoningumą rinktis iš galimybių, savarankiškumą spręsti už save nesiremiant eksperimentiniu išgyvenimo principu, kuris pastaruoju metu diktuoja žmogaus būčiai prieštaringas taisykles: pradedant visuomenės padalijimu, baigiant propagandiniais pranešimais, kuriuos susumavus gauname vaiką, tapusį pagrindiniu gyvos tvoros mitinge elementu, galiausiai vertusiu aikčioti visuomenę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dsc02677-1.jpg" alt="Mitingas prie Seimo" /></p>
<p>Ir visgi aš labiausiai aikčioju dėl apgailėtino valdininkų ironizavimo piliečių atžvilgiu, kuomet teigiama, jog uždaryti sistemai nepaklusnius piliečius – nieko nekainuoja: daugiau jų ar mažiau, jie niekada nebuvo ir nebus įdomūs.</p>
<p>Ir iš tiesų, sudėtinga išnarplioti šią painiavą, kurios pabaiga, kaip nekeista, yra 2023 metų planuose. Kita vertus, joks išbandymas be chaotiškų sąjūdžio dalyvių nebūtų prasmingas – asmeninius vadeliotojo norus patenkinantys sprendimai taip ir liktų dūlėti (destrukcinėje) daugumos žmonių nežinomybės ertmėje. </p>
<h2>300 užimtų lovų ligoninėje – ne riba</h2>
<p>Ir nejučia aplanko toks jausmas, kad vakcinoje yra kažkas ypatinga, mat net taikiausi žmonės virsta priešais, liūtais, konkurentais ir vanagais. Aišku, norėčiau klysti, tačiau, deja, negaliu būti dėl to tikra.</p>
<p>Žmonės, sekantys daugelį įvykių, pasirodančių įvairiose žiniasklaidos priemonėse, greičiausiai žino, kad skirtingos gripo atmainos kiekvieną žiemos sezoną „išguldo“ daugiau žmonių, nei antrus metus populiariausių ligų sąrašo viršuje esantis COVID-19. Kita vertus, įdomu, koks gi rodiklis iš tiesų turėtų būti, jog būtų paskelbta epideminė situacija? Niekas nežino, o dalis dargi nenori ir praregėti.</p>
<p>Tiesa ta, jog bet kokios ligos yra iš tiesų nepakeliama našta, tačiau kuomet tenka atsimušti į sieną laukiant kasmetinės patikros dėl supiktybėti linkusių ląstelių, darosi išties baugu. Ir visgi, ar tai rūšiavimas ligų, ar žmonių „sandėliavimas“ į skubia tvarka numatytus vizitus; tuos, kuriuos galima gydyti virtualiai bei novatoriškiems (eksperimentiniams) gydymo metodams nepritariančius?</p>
<p>Po to, kai už savo teises kovojančių žmonių mitinge nuskambėjo Mindaugo Puidoko žodžiai dėl susikompromitavusios vyriausybės, turinčios atsistatydinti, didžiulę minią tai privertė dar stipriau suremti begalinių niekinimų ir beprecedentės prievartinės naštos slegiamus pečius, vienbalsiai skanduojant „Seimą lauk!“[2]. Ir šie žodžiai, kaip jau matėme, turėjo didesnę galią nei kada nors galėjo pasirodyti. Kitaip tariant, stiprybė esti ten, kur baigiasi žmonių baimė prabilti, ir vakar mes tuo įsitikinome. </p>
<p>Taip, atsakymų ieškančių žmonių į getus, kaip viename pokalbyje pabrėžė Jurgita Sejonienė, suvaryti neįmanoma, tačiau užkaltos durys, laikinai užtildyti „nasrai“ bei palaužta savigarba sąmonės, laimei, visam laikui neaptemdys. Kita vertus, galime pasidžiaugti, jog atsispyrimas nuo dugno žada dar didesnius laimėjimus[3].</p>
