<h2>Demokratija išgyvena ne pačius geriausius laikus</h2>
<p>Vakarų pasaulyje demokratinis režimas yra pripažįstamas kaip tinkamiausia valdymo santvarka ir siekiamybė, tačiau Lietuva šioje srityje gerokai atsilieka ne tik nuo aukščiausią pragyvenimo lygį turinčių vakarietiškų šalių, bet ir nuo savo Baltijos kaimynių – Estijos ir Latvijos. </p>
<p>2021 metai demokratijai pateikė daugybę iššūkių: demokratijos sąlygomis gyvenančių žmonių procentinė dalis sumažėjo, o autoritariniai režimai ne tik kad neprarado savo galių, tačiau dar labiau įsitvirtino, padėdami pagrindą neramiems 2022 metams.</p>
<blockquote>
<p>Praėję metai privertė daugelį pagalvoti apie tai, kas yra tikroji demokratija: pandeminiai suvaržymai, žiniasklaidos kontrolė, neapykantos kalbos įsišaknijimas ir tvirtos rankos politikos įsigalėjimas – tai yra pastarųjų metų skiriamieji ženklai. Tik klausimas – ką jie turi bendro su demokratija?</p>
</blockquote>
<p>Demokratinio pasaulio situacija atsispindi įtakingojo britų politikos ir ekonomikos leidinio „The Economist" sudarytame kasmetiniame pasaulio demokratijos indekse. Lietuva 2021 m. sąraše atsidūrė 40-oje vietoje bei surinko 7,18 balo iš 10[1].</p>
<p>Lyginant su praėjusiais metais, Lietuva pakilo per dvi pozicijas, tačiau nusileidžia kaimynėms. Aukščiausiai iš Baltijos šalių demokratijos indekse yra Estija – 27-oje vietoje, Latvija užima 38-ą vietą. Lenkija šiame indekse užima 51 vietą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-04-12-at-9-21-55-pm.png" alt="" /></p>
<h2 class="p1">Lietuvoje geriausiai vertinamas rinkimų procesas</h2>
<p class="p1">„The Economist" sudarytas pasaulinės demokratijos indeksas rodo, kad iš visų mūsų šalies kriterijų geriausiai vertinamas Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas: ši sritis pelnė 9,58 balo iš 10 galimų[2].</p>
<p class="p1">Būtent šis rodiklis stipriai kilsteli bendrąjį mūsų valstybės demokratijos indeksą. Pakankamai aukšto įvertinimo sulaukė ir pilietinės laisvės Lietuvoje: šis rodiklis sulaukė 8,53 balo vertinimo.</p>
<blockquote>
<p class="p1">Prastesni vertinimai skirti Vyriausybės veiklai – 6,07 balo ir politiniam dalyvavimui – 6,11 balo. Prasčiausiai Lietuvoje įvertinta politinė kultūra. Šis rodiklis sulaukė tik 5,63 balo vertinimo.</p>
</blockquote>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-04-12-at-9-21-50-pm.png" alt="" /></p>
<p class="p1">Kaip ir anksčiau, taip ir 2021 m., Lietuva pagal šį demokratijos indeksą yra priskiriama „demokratijos su trūkumais" kategorijai. Šiai kategorijai priskiriamos šalys, turinčios laisvus ir sąžiningus rinkimus, kitas laisves.</p>
<p class="p1">Tačiau „demokratijos su trūkumais" yra valstybės, kuriose gali kilti žiniasklaidos laisvės pažeidimų, gali būti fiksuojami politinių oponentų slopinimo atvejai. Pagrindinis tokių valstybių demokratinis trūkumas – politinės kultūros stoka, menkas visuomenės įsitraukimas[3].</p>
<p class="p1">2021 m. Lietuvoje iš tiesų būta demokratinėje šalyje nevienareikšmiškai vertinamų sprendimų. Pilietinę ir politinę visuomenę skaldė pandemijos valdymo kontraversijos ir griežti ribojimai. Jau šių metų pradžioje fiksuoti žiniasklaidos laisvės suvaržymai, kai prekybos tinklai <a href="https://77.esolutions.lt/77/articles/edit/3537/#tab-2">sustabdė prekybą „Respublika" ir „Vakaro žinios" laikraščiais. </a>Taip pat buvo sustabdyta kai kurių naujienų portalų veikla.</p>
<p class="p1">Nepaisant šių problemų, kurios fiksuojamos Lietuvoje, Rytų Europos regione, kuriam priskirta Lietuva, mūsų šalis užima 5 vietą, o bendrame vertinime – 40-ąją.</p>
<p class="p1">2020 m. Lietuva užėmė 42, 2019 m. – 37, 2018 m. – 36 vietas. </p>
<p class="p1">Aukščiausias demokratijos lygis mūsų šalyje buvo 2013–2015 metais ir siekė 7,54 balus.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/fred-moon-b0tvblffqco-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sunkūs laikai demokratijai</h2>
<p>2021 metų ataskaitoje teigiama, kad demokratija patyrė didžiausią metinį nuosmukį nuo 2010 m., kai dėl pasaulinės finansų krizės buvo imtasi griežtų valdymo pokyčių, padariusių neigiamą įtaką demokratijai[4].</p>
<p>Demokratinis indekso rodiklis sumažėjo daugelyje regionų, tarp kurių išsiskyrė tik keletas lyderių. Geriausiai demokratijos kokybė įvertinta:</p>
<ul>
<li>Norvegijoje (9,75 balo);</li>
<li>Naujoje Zelandijoje (9,37 balo);</li>
<li>Suomijoje (9,27 balo);</li>
<li>Švedijoje (9,26 balo);</li>
<li>Islandijoje (9,18 balo).</li>
</ul>
<p>Bendrų rezultatų suvestinėje išsiskiria ir mažai demokratiškos šalys. Rusija šiame indekse užima tik 124 vietą su 3,24 balo. Baltarusija atsidūrė 146 vietoje su 2,41 balo.</p>
<p>Iš tiesų, demokratija pasaulyje išgyvena ne pačius geriausius laikus.</p>
<blockquote>
<p>BTI transformacijos indekse 2021 m. pirmą kartą nuo 2004 m. autokratiškai valdomų valstybių suskaičiuota daugiau nei demokratinių[5].</p>
</blockquote>
<p>Iš 137 tirtų šalių tik 67 tebėra demokratinės, o autokratinių šalių skaičius išaugo iki 70. Per pastaruosius 10 metų demokratijos kokybė pablogėjo beveik kas penktoje demokratinėje šalyje, įskaitant anksčiau stabiliomis demokratijomis laikytas šalis.</p>
<p>Nors demokratijos nuosmukį įprastai lemia politinio elito veiksmai savo politinei galiai užtikrinti, jau kuris laikas pasaulyje pastebimas teisinės valstybės ir pilietinių laisvių silpnėjimas, didėjanti ekonominė nelygybė ir didėjantys nesutarimai vyriausybių viduje.</p>
