<h2>Aptariamas nūdienoje aktualus dėmesingo požiūrio į gyvenimą ir mintis ugdymas</h2>
<p>Sakyčiau, jog vyriškos lyties individo (ir, galbūt, ne tik) smegenys iš pradžių galėtų būti prilyginamos mažai tuščiai palėpei, kurią mes galiausiai privalome aprūpinti įvairiais baldais, kokius tik tuo metu pasirenkame. Šis veiksmas, mano manymu, yra tarsi įgūdis, skatinantis ieškoti ryšių tarp faktų, kas yra itin svarbu kuriant bet kokias idėjas. Ir visgi, kaip įgyti tuos gyvybiškai reikalingus pažinimo „pradžiamokslius“?</p>
<p>Nagrinėjant knygą „Mastermind: How to Think Like Sherlock Holmes“, man pasidarė aišku viena: pastangos pakeisti Holmso metodiką į konkrečius patarimus, padedančius išsiugdyti mąstymo įpročius, kurie leis daugiau mažiau sąmoningai įsitraukti į sparčiai kintantį pasaulį, gali išties duoti nemenką kiekį vaisių[1].</p>
<p>Taigi, sujungiant daugybę anekdotų iš mano mėgstamo detektyvo su pažangiomis šiuolaikinėmis psichologijos studijomis galima sukurti unikalų atvejį mokslo bei pasaulietinio altruizmo sankirtoje, akcentuojant kruopštaus stebėjimo galią kartu su „budistišku“ dėmesingumu.</p>
<p>Tiesa, pati sąmoningumo idėja, kaip žinia, jokiu būdu nėra nauja, mat dar XIX amžiaus pabaigoje buvo rašoma, kad gebėjimas savo noru – vėl ir vėl – sugrąžinti klajojantį dėmesį yra sprendimo, charakterio bei valios šaknis[2]. Galų gale, nemaža dalis tyrimų parodė, jog dėmesio kontrolės pratimas – meditacija – pastarajam skiriant bent penkiolika minučių per dieną, koreguoja priekinę smegenų veiklą, susijusią su pozityvesnės emocinėmis būsenomis, dėl ko galime tapti įžvalgesniais, kūrybiškesniais ir produktyvesniais.</p>
<p>Ir iš tiesų, mūsų smegenys nėra sukurtos atlikti daugiafunkcinį darbą – tai užkerta kelią bet kokios formos dėmesingumui. Na, o kai esame priversti daryti kelias užduotis vienu metu, nukenčia ne tik pastarųjų kokybė, bet ir pablogėja atmintis, kitaip tariant, savijauta pasikeičia iš esmės.</p>
<p>Vis tik Šerlokui Holmsui sąmoningas buvimas yra tik pirmas žingsnis – metodas didesniam tikslui pasiekti, įvaldytas „kryžiaus kelių“ dėka, kadangi tai, deja, toli gražu nėra taip lengva.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cristina-gottardi-22c5tv2hyy-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Intuicijos vaidmenį nagrinėja didžiausi mokslo protai, filosofai bei kultūros ikonos</h2>
<p>Kaip nenuginčijamą intelekto kelrodį ir sunkiai apčiuopiamą akląją zoną, galime įvardinti mūsų intuiciją, kurią, be abejo, dargi įtakoja aplinka. Tiesa, būdami itin dėmesingi galime rasti pusiausvyrą tarp faktų tikrinimo ir vidinio jausmo, – tada galime priimti geriausius sprendimus, remdamiesi turima informacija, bet taipogi suprasdami, kad laikas gali pakeisti tos informacijos formą bei spalvą.</p>
<p>Ir iš tiesų, beveik taip pat kaip mokslininko protas, problemų „sprendėjo“ mąstymas irgi yra konkretaus pasirinkimo rezultatas: struktūra ir kitos detalės, kurias rengiamės įtraukti į savo smegenų „palėpę“, gali keistis priklausomai nuo filtruotojo (tikrovę suvokiančiojo).</p>
<p>Gyvenimo stebėjimas su didžiąja „O“ – tai, kaip Holmsas naudoja šią sakinio struktūrą, kuomet naujajam bendražygiui mėgina pristatyti savo patirčių istoriją – iš esmės reiškia daugiau nei vilkimąsi iš paskos skriejančio laiko (mažosiomis raidėmis). Na, o tai ne tik pasyvus procesas, leidžiantis objektams nejučia patekti į regos lauką; tai yra ir žinojimas, ką ir kaip stebėti, kur nukreipti savo dėmesį, jog priartinti detales, kurias pasirenkame. Kitaip tariant, svarbu suvokti – ypač šiais laikais – kaipgi maksimaliai išnaudoti savo smegenų „palėpės“ konceptą.</p>
<p>Galų gale, jeigu prisimenate ankstyvuosius Holmso perspėjimus, jūs ne tik atsisakote senos detalės, bet ir norite apvalyti kitas. Tuo tarpu kalbant apie būsimus „palėpės“ (proto) įrengimus, pastarosios papildymas reikštų absoliutų kraštovaizdžio pakeitimą, turintį įtakos bene kiekvienam būsimam priedui, dėl ko turime rinktis apgalvotai, išmintingai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/soyoung-han-9ltmbtbtgnq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kelių užduočių atlikimas mažina produktyvumą ir intelektinį efektyvumą</h2>
<p>Kaip teigia dauguma neurologų, mūsų protas yra priverstas klajoti – klajoti yra, galima sakyti, tiesiog numatyta[3]. Pavyzdžiui, kuomet mintys sustoja tarp konkrečių į tikslą nukreiptų užduočių, smegenys grįžta į vadinamą pradinį „poilsio“ režimą. Tačiau jokiu būdu neleiskite, kad šis žodis jus apgautų, nes tai nereiškia, jog smegenys ilsisi, mat vietoj to jos patiria tonizuojančią būseną.</p>
<p>Tai rodo, kad smegenys nuolat renka informaciją tiek iš išorinio pasaulio, tiek iš asmeninių vidinių pojūčių. Ir nors tokia pasirengimo būsena gali būti naudinga evoliuciniu požiūriu, leisdama aptikti plėšrūnus bei kurti ateities planus, tai dargi reiškia ir kai ką kita: mūsų protas yra priverstas klaidžioti.</p>
<p>Taip, šių laikų didžiosios dalies užduočių atlikimo akcentas yra išties varginantis, kadangi kiekviena pastanga ar naujas reikalavimas, į kurį atkreipiame dėmesį, yra tarsi galimas plėšrūnas: oho, sako smegenys; galbūt turėčiau į tai atkreipti dėmesį. Žinoma, galime nuolatos duoti peno savo mintims, tačiau mes atkreipiame dėmesį į viską ir į nieką, kaip į savaime suprantamą dalyką.</p>
<p>Kita vertus, dėmesys yra ribotas resursas, mat sutelkdami dėmesį į vieną dalyką, būtinai apleisime kitą, pavyzdžiui, leisdami akims pernelyg įsitraukti į sporto salėje esančią įrangą, nejučia galime nepastebėti dailaus vyro, stovinčio kitame kampe. Taigi, vienas iš jų neišvengiamai atsidurs dėmesio centre, kol kitas – ar kiti – panašesnis į perdėm nereikšmingą elementą, bus eliminuotas.</p>
<p>Iš tiesų toks dėmesio skyrimas vienam dalykui kito sąskaita sukelia reiškinį, žinomą kaip „dėmesio aklumas“, kai mūsų dėmesys konkrečiam elementui daro mus praktiškai aklus aplinkai. Holmso sprendimas? Įprotis, įprotis, įprotis, kuris taip pat vadinamas motyvacija: tapkite tokių sprendimų ar polinkių, kuriuos priimdami norite tobulėti, ekspertu, valdančiu savo mąstymo procesą.</p>
<p>Aišku, niekas nesako, kad tai lengva. Ir kas kartą, kuomet keliame didelius reikalavimus dėmesio ištekliams – klausydamiesi muzikos, vaikščiodami, tikrindami el. paštą ar sekdami dešimt žiniasklaidos srautų vienu metu – apribojame bet kurį aspektą, aplenkdami sąmoningumą. Tačiau nepaisant to, dėmesys, kaip žinia, yra analogiškas raumeniui, galinčiam įsitempti, kuris gali būti sustiprintas tikslingai treniruojant. Kitaip tariant, būkite pastabūs individualaus dėmesio atžvilgiu, nepamiršdami atskirti faktinės situacijos nuo subjektyvios jos interpretacijos.</p>
