<h2>Niūri mokslininko piešiama kasdienybė – nuo atmainų puolimo iki trečiojo karantino</h2>
<p>Kaip žinia, naujienų portalas „Delfi“ pasižymi tam tikru savarankiškumu – šis portalas turi savo mokslininkus bei informatorius, švelniai tariant, nuolat gąsdinančius visuomenę. Skaitant šių mokslininkų prognozes ir nuolatinės baimės užuominas, nenoromis, atrodo, gali susirgti. Tiesa, ne koronavirusu, o veikiau depresija. Dar visai neseniai „Delfi“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius nepagailėjo kritikos ir pačiai SAM – pasitraukęs iš Nepriklausomosios patariamosios ekspertų tarybos, jis esą yra pastebėjęs sveikatos apsaugos ministerijos „idėjų bankrotą“, kuris tęsiasi jau nuo praėjusių metų rudens. Gegužę mokslininkas teigia, kad antrasis bankrotas vyksta dabar – taip V. Zemlys-Balevičius sureagavo į sveikatos viceministrės Živilės Simonaitytės raginimą dar kelias savaites permąstyti kontaktus. Mokslininko teigimu, suprasti SAM – tapo tikras iššūkis:[1] </p>
<blockquote>SAM man lieka mįslė. Visi epidemijos valdymo svertai yra šioje ministerijoje. Bet ir praėjusioje vyriausybėje ir šioje, ši ministerija dirba be jokio plano, be atsakomybės ir be jokios refleksijos. Koks yra epidemijos valdymo planas? Kaip sekasi jį vykdyti? Kuo jis paremtas? Kas per pastarąjį mėnesį buvo padaryta gerai, o kas ne? Kokios epidemijos valdymo priemonės pasiteisino, o kurios ne? Tiek daug klausimų, o atsakymų nėra. Net savaitinę epidemijos apžvalgą daro LRV. Apie kažkokius tai dokumentus, sprendimų pagrindimą galima tik pasvajoti. Tai svajojam. Kas belieka?</blockquote>
<p>Mokslininkas pro akis nepraleido ir gegužės pradžioje dar nemažėjusio COVID-19 atvejų skaičiaus ir teigė, kad neužtenka vien sekti kontaktų, o reikalinga visus paskiepyti bent viena vakcinos doze, kad kuo daugiau žmonių esą turėtų bent jau dalinę apsaugą, padėsiančią išvengti sunkios ligos formos ir hospitalizacijos:[2] „Kas dar ženkliai galėtų padėti – tai vakcinavimas bent pirma doze, neskiepyti antra doze. Nes dabar iš skaičių matome, kad pusę vakcinų naudojame antrai dozei. Tai reiškia, kad žmonės yra pilnai vakcinuoti, bet mes nepaskiepijame tų, kurie neturi jokios apsaugos“. Mokslininko teigimu, būtent dėl to ir turime atvejų skaičiaus augimą. V. Zemlys-Balevičius pažėrė kritikos ir visuomenės sąmoningumui – mat nors ir atvejų kiekis kyla, žmonės patys nesilaiko apribojimų, kol pagrindinė viso to paskata nėra baimė.</p>
<p>Visgi, dabar ne apie tai, kuomet pasaulyje siaučia pavojingoji Delta atmaina. Duomenų analitikas jau prognozuoja ir trečiąjį karantiną, nepriklausomai nuo to, kad tikėdamiesi laisvesnio gyvenimo ėmėte ir pasiskiepijote – dabar tie skiepai prieš Delta atmainą yra niekas, kadangi nėra sukurti konkrečiai kovoti su šia atmaina, o pasiskiepijusiems asmenims atmainos yra tiek pat kenksmingos, kiek ir neskiepytiems. Visgi, V. Zemlys-Balevičius mano kiek kitaip – jis tiki, kad skiepai padės įveikti artėjantį neramų rudenį:[4] „Mes turime vakciną ir čia yra ypatingai svarbu – su indiška atmaina pasikeitė situacija. Anksčiau buvo strategija, kad gali vakcinuoti tik viena vakcina, nes vienos vakcinos apsaugos užteko tam, kad suvaldytume, tai su indiška atmaina, deja, vienos vakcinos dozės neužtenka. Mes paaukojome suvaldymą, bet dabar turime geresnę situaciją pasiruošimui prieš tą indišką atmainą“.</p>
<p>Mokslininkas taip pat pridėjo, kad visgi, net jei ir pavyks pasiekti 70 proc. visuomenės paskiepijimą, atsiradus dar vienai naujai atmainai, skiepai neturėtų didelės vertės, mat prieš atmainas visos dabartinės vakcinos turi ženkliai mažesnę apsaugą. Išvada – skiepykitės kiek norite, vis tiek rudenį ateis dar viena nauja atmaina ir tie skiepai taps niekiniai. Visgi, artėjantis ruduo, pasak V. Zemlio-Balevičiaus gąsdina ne tik dėl naujų atmainų, bet ir dėl artėjančių mokslo metų – todėl mokslininkas rekomenduoja tuo pasirūpinti iš anksto ir suskiepyti 5-12 klasių mokinius.[4]</p>
<p>Tam tikslui pats duomenų mokslininkas jau paskelbė, jog jo sūnus jau gavo antrąją vakcinos dozę, tikėdamasis tokiu būdu „išspręsti mokyklos problemą“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/v-zemlys-balevicius-3.jpg" alt="V. Zemlio-Balevičiaus pasisakymas" /></p>
<p>Dažnas portalo „Delfi“ svečias dar gegužę nevengė paminėti, kad tikėtina, jog vasara bus su apribojimais, mat atvejų kiekio sumažėjimo galima tikėtis tik liepos-rugpjūčio mėnesiais, o paskiepijus 70 proc. gyventojų, „gal jau galėsime sakyti kad galime nesisaugoti viruso, nes viruso nėra, lygis labai žemas“. Tiesa, Lietuvos COVID-19 ekspertai pamiršta viena – pasidomėti užsienio šalių tendencijomis ir mokslininkų pasisakymais. Štai dar balandžio mėnesį Izraelio naujienų portalas „Israel National News“ publikavo 93 gydytojų pasirašytą protesto laišką prieš vaikų skiepijimą. Jame buvo užsiminta, kad mokslo bendruomenėje jau yra paplitusi nuomonė apie tai, kad ši vakcina negali sukelti bandos imuniteto.[5] Ar šie mokslininkai netiki mokslu?</p>
<h2>Mokslininkas pritaria, kad virusui įtakos turi ir sezoniškumas, bet vis tiek palaiko vakcinaciją</h2>
<p>Apie tai, kad COVID-19 yra labiau sezoninis virusas, įsitikinome jau praėjusią vasarą – buvo fiksuojama vos keletas atvejų per dieną, nepriklausomai nuo to, kad Palangos ir Šventosios paplūdimiai „lūžo“ nuo poilsiautojų, o tarpai tarp jūros bangų ošimo mėgėjų tikrai nesudarė vadinamo saugaus atstumo. Žinoma, praėjusio vasaros sezono metu taipogi neturėjome ir vakcinų, o sirgusių žmonių buvo gerokai mažiau nei šią vasarą. Tiesa, nors ir V. Zemlys-Balevičius dar mėgino paminėti, kad Lietuva birželio pabaigoje „atėjo“ į žaliąją zoną dėl masinės vakcinacijos, tačiau vis dėlto pridūrė, jog „galutinis efektas atėjo iš sezoniškumo“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zemlys-balevicius.jpg" alt="V. Zemlio-Balevičiaus pasisakymas" /></p>
<p>Nepriklausomai nuo to, kad virusas yra daugiau mažiau sezoninis, jau praėjus kelioms dienoms mokslininkas vėl prisiminė skiepų propagandą komentuodamas Ričardo Savukyno pasiūlytą įstatymo projektą, kuriame neskiepyti asmenys neteks visų dabartinių savo teisių ir laisvių. V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, „toks įstatymas nebūtų reikalingas, jeigu dabar turėtume 70 proc. pilnai vakcinuotų gyventojų“. Mokslininkas taip pat pridūrė, jog demokratinėje visuomenėje reikia kalbėtis ne diskusijomis, o dokumentais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zemlys-balevicius-2.jpg" alt="V. Zemlio-Balevičiaus pasisakymas" /></p>
<p>Tiesa, vasarai įpusėjus, panašu, jau laikas įspėti apie artėjančius naujus karantino suvaržymus – vienintelis Lietuvoje duomenų mokslininkas įspėja apie prasidėjusią ketvirtąją COVID-19 bangą šalyje:[6] „Žiūrint į duomenis, šios dienos savaitinis augimas yra 100 proc. – tai reiškia, kad skaičiai padvigubėjo per savaitę. (…) Tačiau su kiekviena diena mes gauname vis daugiau informacijos, kad augimas prasidėjo“. Galbūt jau atėjo laikas trečiajam karantinui, kaip dar prieš antrojo karantino pabaigą premjerė nusprendė, jog pabaigus karantiną bus tariamasi, kada šis vėl būtų skelbiamas.[7]</p>
<p>Dar prieš kelias dienas šis duomenų mokslininkas savo „Facebook“ paskyroje rašė, jog išlikę tokie patys rodikliai signalizuos apie atėjusią ketvirtąją COVID bangą ir pridūrė, jog esminis aspektas tokiame atvejų kilime bus hospitalizacijų skaičiaus kilimas – ar kils lygiagrečiai su atvejų kiekiais. V. Zemlys-Balevičius taipogi priduria, kad ramiai gali jaustis tik paskiepytieji, mat „skiepas apsaugo ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo poreikio kreipti dėmesį į naujienas apie COVID-19“.</p>
<p>Tiesa, jei paskiepytieji gyvens susikurtame „saugumo burbule“, manydami, jog yra saugūs, ketvirtoji banga galimai nebus paskutinė – turėsime daug daugiau atvejų, mat ir paskiepyti gali užsikrėsti ir toliau platinti šį virusą ir netgi būti hospitalizuoti, ką įrodė kitų šalių patirtis.</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/zemlys-balevicius-3.jpg" alt="V. Zemlio-Balevičiaus pasisakymas" /></p>
<p>Tiesa, kad mokslininkas vėl pakeistų savo nuomonę, ilgai laukti netruko. Mokslininkas jau suabejojo tuo, kas išties platina virusą ir pažėrė kritikos SAM (kurios interesus kiek anksčiau atstovavo). Anot mokslininko yra labai svarbu nustatyti, kas vis dėlto platina virusą – skiepytieji ar neskiepytieji. Tokia informacija, pasak mokslininko, kol kas nėra pasiekiama.[8]</p>
<p>Kritikos tokiam mokslininko „ėjimui“ negailėjo ir Alvis Mozeris: „Zemlio kontraktas perpirktas! Kainavo daug, bet buvo verta – nors mokslininkas oficialiai ir atidarė naują medžioklės sezoną, bet kartu ir viešai suabejojo tuo, kas platina virusą – ar tie, kurie pasiskiepijo, ar neskiepyti žmonės“.<img src="77_CDN_URL/images/a-mozeris.jpg" alt="A. Mozerio pasisakymas " /></p>
<h2>Mokslininkas klijuoja etiketes: kuomet visi homofobai yra antivakseriai ir atvirkščiai</h2>
<p>Viešos patyčios iš žmonių, kurie turėdami pasirinkimo laisvę nusprendžia elgtis kitaip, nei dauguma, nėra toleruotinas visuomenės „vedlių“ elgesys. Kalbos apie tai, kad atsisakę skiepytis eksperimentinėmis vakcinomis yra antivakseriai, nepriklausomai nuo to, kad yra paskiepyti visais kitais jau patvirtintais skiepais, jau yra visiems įgrisusios. Šie asmenys netiki mokslu. Jie tiki „Delfi“, „Lrytu“, „LRT“ bei kas be ko, vieninteliu Lietuvoje duomenų mokslininku V. Zemliu-Balevičiumi. Kodėl vieninteliu? Todėl, kad viešai prieinamose žiniasklaidos priemonėse galime išvysti tik šio asmens nuomonę ir pasisakymus pandemijos valdymo klausimais.</p>
<p>Įdomu ir tai, kad mokslininkas, kuris nagrinėja su COVID-19 plitimu susijusius duomenis, sau leidžia komentuoti ir „homofobijos apraiškas“. Ar toli eis visuomenė, kurioje atskiri asmenys leidžia sau skleisti neapykantos kalbą ir žeminti kitą nuomonę propaguojančius asmenis: „Kodėl jūs mums neleidžiat būt homofobais, rasistais, antivakseriais ir kitokiu brudu? Tai mūsų tradicija! Būkite tolerantiški!“, – savo paskyroje rašė V. Zemlys-Balevičius komentuodamas „LRT“ publikuotą straipsnį.</p>
<p>Tai dar ne viskas. Žymusis duomenų mokslininkas, panašu, tapo tikru visuomenės veikėju – nesibodi pakomentuoti ir pačios Prezidentūros veiksmų. Bet juk dabar yra populiaru komentuoti Prezidentą. Jei nekomentuoji – esi nebepopuliarus tarp bendraminčių. Na ir kaipgi be antivakseriškos etiketės Prezidentui, kuris antrąja doze pasiskiepijo anonimiškai! Kaip taip galėjo pasielgti? Atsakymo neranda ir pats Balevičius: „Prezidentūra pačioje pradžioje skatino vakcinavimą, bet kai jau vakcinavimas pradėjo lėtėti, aš pasigedau konkrečių veiksmų. Kaip tik iš Daukanto aikštės pradėjo sklisti dviprasmiški signalai. Antrą skiepą prezidentas gavo anonimiškai, keistoka pirmosios ponios vakcinavimo istorija, aiškiai antivakseriškų visuomenės grupių palaikymas“.</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/zemlys-balevicius-6.jpg" alt="V. Zemlio-Balevičiaus pasisakymas" /></p>
