Anksčiau abejojęs, V. Tutkus paskelbė kandidatuojantis
Artėjant Prezidento rinkimams, kandidatūras į postą skelbia vis daugiau žmonių. Net ir tie, kurie apie tai visai nekalbėjo, apsisprendžia tokiu būdu pateisinti elektorato lūkesčius. Vienas tokių – buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus. Jis pats, tiesa, niekada nesakė svarstantis dalyvauti rinkimuose, tačiau visuomenės palaikymo jam nestigo.
Režisierius Andrius Kairys subūrė 4 asmenų iniciatyvinę grupę, kuri ragins V. Tutkų pagalvoti apie sprendimą tapti šalies vadovu. Pasak A. Kairio. V. Tutkus – tinkamiausias kandidatas, daug metų politikoje, jo žodžiai atitinka darbus[1].
Dabar pats V. Tutkus paskelbė, kad į Prezidento postą kandidatuos, tik priežastis, kodėl jis tai daro, nustebino ne vieną.
„Brangūs tautiečiai, gyvename labai sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje. Girdžiu, tik, manau, kad girdite ir jūs, karo būgnus, mušamus aplink mūsų valstybę ir, deja, Lietuvos viduje taip pat.
Puolimas prieš Lietuvos kariuomenės vadą, generolą Valdemarą Rupšį, buvo tas paskutinis taškas, kuris buvo padėtas mano apsisprendimo kely.
Nutariau kandidatuoti į Lietuvos Respublikos prezidento postą.
Jeigu man bus suteikta ši garbė, prižadu, kad mūsų žemė niekada netaptų mūšio lauku, kad gyventume taikioje ir saugioje valstybėje“, – savo socialiniame tinkle išplatintame pranešime kalbėjo karininkas[2].
Generolas taupė pinigus, o gavo velnių šalies mastu
V. Tutkų labai nuvylė situacija, kai dabartinį šalies kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį visi, kas tik netingėjo, bandė „suvalgyti“ už tai, kad šis nuomavosi butą iš savo sūnaus. Butą, kuris šiaip išnuomotas būtų už gerokai didesnius, nei 450eur/mėn. pinigus.
Visa ši situacija apskritai susidarė todėl, kad anksčiau, eidama krašto apsaugos ministrės pareigas R. Juknevičienė nutarė atsisakyti tarnybinių gyvenamųjų patalpų Lietuvos kariuomenei ir Generolui, paskirtam į ypatingai svarbias mūsų Tėvynei pareigas, tiesiog nebuvo galimybės skirti jo slaptumo lygį atitinkančias gyvenamąsias patalpas. Todėl tiesiog išskyrė 450 eurų butpinigių.
Peržvelgus butų nuomos kainas Vilniuje panašu, kad už tiek galima išsinuomoti 34 kvadratų 95-ųjų remontą menantį butą. Na, o solidesni butai prasideda bent jau nuo 600 eurų, o jei butas arčiau miesto centro ir su moderniu remontu, kaina gali pasiekti ir daugiau, nei tūkstantį eurų, kai kurių butų nuoma siekia ir 2 tūkst. eurų per mėnesį.
„Matyt, šiandien turėtume mažų mažiausia padėkoti patriotiškai nusiteikusiam Generolo sūnui, kuris, turėdamas nuomai butą gerame Vilniaus rajone, kurį galėjo nuomoti už apie 1200 eurų/mėn, perleido tėčiui, kadangi Valstybei į jo tėvą „nusispjauti“, o jam – ne.
Taip, Generolas sudarė sutartį (viešai ir oficialiai) ir minimaliai kompensavo sūnaus šeimos nuostolius.
Paskaičiavau: mano skaičiavimai rodo, kad Generolo sūnus prarado maždaug 800 eurų/mėn. Per 5 metus gaunasi apie 24 000 Eurų! „Pasipelnė“ Generolo šeima. Oi, kaip „pasipelnė“,– šaržavo V. Tutkus.
Generolą kaltina neatlaikius šaltų nervų egzamino
Taigi šis pasipelnymas buvo dalis visuomenėje kilusio pasipiktinimo. Tačiau ne ką mažiau žmonės pašėlo ir dėl to, kad V. Rupšys nesusivaldęs grubiai replikavo jį kamantinėjusiam žurnalistui.
Ir, nors vėliau atsiprašė, nesusivaldymas nebuvo praleistas pro akis. Sakyta, kad kas jau kas, o generolas turi būti itin susivaldantis ir neišmušamas iš pusiausvyros – koks gi čia generolas, jei jauno žurnalisto klausimai jį privertė pratrūkti?
Vis dėlto V. Tutkus sako, kad V. Rupšys – išskirtinė asmenybė, o dabar atsiradęs puolimas yra tiesiog nešvarus ir žemas žaidimas.
„Pažįstu Generolą dar nuo leitenanto laikų. Tai jis – vienas iš pirmųjų Lietuvos leitenantų, kuris stovėjo Katedros aikštėje istoriniu brigadai „Geležinis vilkas“ momentu.
Generolas V. Rupšys visada jautė ypatingą, stiprią atsakomybę, pirmiausia, prieš save, už priimtus sprendimus ir jų pasekmes. Todėl visada labai gerai pasverdavo, vertindavo ir tik po to priimdavo vieną ar kitą sprendimą. Būtent šis atsakomybės jausmas ir lėmė jo
karjerą, nes vadai visada žinojo, kad šis karininkas niekada nepaves, nieko nepadarys, dešimt kartų nepasvėręs, ir visada bus pasiruošęs atsakyti už savo veiksmus, neperkeldamas atsakomybės naštos ant pavaldinių pečių“, – sako V.Tutkus.
Jis taip pat kėlė klausimą, kaip gi čia nutiko, kad ir taip tokiais neramiais laikais kažkam parūpo paviešinti kariuomenės vado gyvenamąją vietą?
„Priminsiu, kad kariuomenės vadas yra Valstybės Gynybos narys ir disponuoja slapčiausia mūsų Valstybės saugumo informacija. Tai galima tik spėti, kokios valstybės ir kokioms tarnyboms tai buvo naudinga“,– sako buvęs kariuomenės vadas[3].
V. Tutkus kandidatavo ir į Vilniaus mero postą
Tiesa, V. Tutkus ne taip jau seniai bandė kandidatuoti į Vilniaus mero postą. Nors jau tada buvo klausiančių, ar buvęs kariuomenės vadas nešoka per aukštai, jis pats laikėsi pozicijos, kad vadovauti miestui tikrai galėtų. Vis dėlto vilniečiai pasirinko naujoves ir liberalizmą, o ne kovą už tradicijas ir šeimą.
„Nesu prieš ką nors, aš esu už, o čia aš esu už stiprią šeimą. Jei dar atviriau, šeima man – šventa. Lietuvišką šeimą reikia ginti. Atėjo laikas, kada ją reikia ginti“, – tuomet kalbėjo V. Tutkus, tačiau sakė, kad leistų eitynes daryti ne tik šeimoms, bet ir LGBT bendruomenei.
„Leidimus gautų abu renginiai. Suprantu, kad daug kam atrodo, kad jei jau generolas, tai viskas „kvadratas arba stačiakampis“. Kartoju, prieš LGBT bendruomenę, jos žmones, aš nieko neturiu, jų yra ir, nepriklausomai nuo Tutkų ar kitų, jų vis tiek bus, jie mūsų bendruomenės nariai ir piliečiai ir jie turi teisę ką nors demonstruoti.
Mūsų įstatymai leidžia organizuoti renginius, todėl galbūt nuvilsiu tuos, kurie mane mato kaip riterį su šarvais, kuris čia tuoj visus LGBT muš, tai tikrai taip nebus“,– tuomet sakė jis[4].
