Klimato kaita – viena opiausių problemų, kurią akcentuoja tiek aplinkos apsaugos aktyvistai, tiek ir pasaulio lyderiai. Remiantis kasmetine klimato ataskaita, bendra aplinkos ir pasaulinio vandenyno temperatūra nuo 1880-ųjų kasmet šilo 0,08 laipsniais Celsijaus[1]. Ekspertai pabrėžia, kad lyginant su šiandien, 2050-ais oro temperatūra bus sušilusi dar 1,5 laipsniu Celsijaus[2].
Šie pokyčiai keičia mūsų planetą, o prie jų prisitaikyti turi ne tik žmonės, bet ir gamta. Augalai į klimato kaitą reaguoja ypač jautriai: tyrėjai pastebi, kad dėl planetos šilimo procesų, gėlės ima keisti natūralią ir įprastą savo spalvą. Paskutiniai aplinkosauginiai tyrimai atskleidžia, kad per paskutinius 75 metus gėlės adaptavosi. Savo žiedlapiuose juos keičia ultravioletinius (UV) pigmentus ir reaguoja į kylančią temperatūrą bei ir mažėjantį ozono lygį[3].
JAV įsikūrusio Klemsono universiteto tyrėjai atrinko 1200 saugomų augalų pavyzdžių, kurie buvo surinkti skirtingu laikotarpiu. Tyrimo metu buvo naudojama ultravioletinei spinduliuotei jautri kamera, kuria tirti gėlių žieduose aptinkami pigmentacijos lygiai. Tyrimo duomenys parodė, kad antroje XX amžiaus pusėje UV absorbuojanti pigmentacija gėlėse išaugo – tuo metu ženkliai šilo ir aplinkos temperatūra.
Dėl pastebimo ozono dujų aplinkoje mažėjimo augalai yra veikiami stipresnės UV spinduliuotės, kuri tampa vis aktyvesnė šiltėjant klimatui.
Nors šviesa yra būtina gyvybei palaikyti, pavojingas jos perteklius žeidžia augalus. Paveikti augalai tampa labiau pigmentuoti, augalų žiedadulkės neatlieka savo funkcijos, gėlės sunkiau prigyja ir dažniau miršta[4].
Tačiau, į ozono aplinkoje lygio ir temperatūros pokyčius augalai reaguoja nevienodai. Tyrėjai nustatė, kad kai kurių rūšių pigmentacija laikui bėgant didėjo. Tačiau, kitų rūšių pigmentacija keitėsi labai nežymiai arba net mažėjo. Pastebėta, kad tokie pigmentacijos pokyčiai priklauso nuo gėlės žiedo struktūros[5].
Tyrime nedalyvavęs tačiau analizę sekęs Harvardo universiteto biologas Čarlzas Deivisas teigia, kad tokia išvada yra visiškai logiška: skirtinga žiedo struktūra gali apsaugoti nuo UV spinduliuotės arba priešingai, augalą padaryti dar silpnesniu perteklinei, pavojingai šviesai. Tuomet, kyla pavojus, jog bus sutrikdyti natūralūs augalo apdulkinimo – žiedadulkių pernešimo procesai[6].
Dėl to kyla rizika, kad kai kurios augalų rūšys gali tapti itin retos arba net atsidurti ant išnykimo ribos. Tai galioja tiek kiekvienai teritorijai būdingoms gėlėms, tiek ir įvairioms ūkio augalų kultūroms, pavyzdžiui, rapsams. Tyrėjai planuoja ir toliau tęsti tyrimą bei stebėti, kaip ilgalaikėje perspektyvoje UV spinduliuotė paveiks galimybę augalams pritraukti galimus apdulkintojus.
Tačiau, tiems, kurie tikitės savo akimis išvysti akivaizdžius visiems puikiai žinomų augalų žiedų spalvos pokyčius, teks nusivilti: mokslininkai pažymi, kad žmogaus akis tokių pokyčių tiesiog nemato. Mūsų rega nėra tokia tobula, kad galėtų pastebėti gėlių žiedų spalvos pokyčius ir aktyvesnę pigmentaciją.
