<h2>Suabejojo mokyklų tinklo pertvarkos teisėtumu</h2>
<p>Panašu, kad Lietuvos ekspremjero Sauliaus Skvernelio įsteigta Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pradėjo žaisti politinius žaidimus. Šį kartą partija pataikė tikrą įvartį, kai suabejojusi, ar mokyklų tinklo pertvarka padaryta teisėtai, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir paprašė, kad šis tai išsiaiškintų. Tačiau KT nė nespėjo pradėti nagrinėti naujosios partijos prašymo, kai šios lyderis apsisuko ant kulno ir sukirto rankomis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene dėl Lietuvos švietimo politikos[3].</p>
<p>Atrodo, kad S. Skvernelis savo politinio charakterio lengvai neatsisakė. Partija, dažnai vinguriuojanti tarp įvairių plonybių ir dažniausiai neišreiškianti tvirtos pozicijos vertybiniais klausimais, šį kartą pasirodė visu savo gražumu jos lyderiui padarius susitarimą su ministre, kurios vadovaujamos ministerijos veiksmus apskundė KT.</p>
<p>Pats S. Skvernelis tokį žingsnį argumentuoja paprastai. Jo teigimu, nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektas buvo parengtas jau seniau, tačiau dėl „politinių ambicijų“ esą taip ir nebuvo pasirašytas. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Vis dėlto toks susitarimas yra būtinas, kad Lietuva pagaliau turėtų tinkamą ilgalaikę, efektyvią nacionalinę švietimo ir mokslo strategiją, atliepiančią bendruomenių ir valstybės poreikius“, – teigė ekspremjeras[3].</p>
</blockquote>
<p>Šiame susitarime, pasak parlamentaro, numatyti teigiami pokyčiai, kurių dauguma esą buvo pradėti dar praėjusios Vyriausybės: keliami mokytojų atlyginimai, didinamas valstybės finansavimas mokslui, plėtojamas ikimokyklinis bei įtraukusis ugdymas ir kt.</p>
<p>Visgi, nors ir frakcijos narė Vilija Targamadzė mato būtinybę „nestovėti vietoje“ ir kartu su politikais, švietimo ir mokslo, savivaldos bendruomenėmis įgyvendinti sutartus pokyčius, ji atkreipia dėmesį, kad abejonių kelia tam tikri Vyriausybės numatyti darbai švietimo sistemoje.</p>
<blockquote>
<p>Numatyta didinti savivaldybių savarankiškumą, bet tuo pačiu tiek Vyriausybės inicijuojamoje bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkoje, tiek Tūkstantmečio mokyklų programoje nėra nurodyti aiškūs požymiai dėl savivaldybių savarankiškumo didinimo[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/susitarimas-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Konstitucinis teismas aiškinsis, ar Vyriausybė teisėtai priėmė nutarimą</h2>
<p>Pasirašyti susitarimą su ministre demokratams nesutrukdė net tai, kad Seimo narių grupės prašymas ištirti ar 2021 m. gruodžio 22 d. Vyriausybės nutarimas dėl mokyklų tinklo pertvarkos neprieštarauja Konstitucijai, buvo parengtas šios partijos atstovės Laimos Nagienės iniciatyva.</p>
<p>Dabar KT turės aiškintis, ar Vyriausybė teisėtai priėmė nutarimą, kad pradines mokyklas, progimnazijas ar pagrindines mokyklas, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, savivaldybės privalo reorganizuoti arba likviduoti, išskyrus atvejus, kai tai yra nevalstybinės mokyklos, vaikų socializacijos ir specialiojo ugdymo centrai[5].</p>
<p>L. Nagienė abejoja, ar tokį nutarimą priėmusi Vyriausybė neviršijo savo įgaliojimų ir nepažeidė Konstitucijoje įtvirtintų principų, susijusių su švietimu ir savivaldybių savarankiškumu. </p>
<p>Kreipimusi, kurį pasirašė 57 Seimo opozicinių frakcijų nariai, KT prašoma ištirti ar Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse nustatytas reikalavimas valstybinėse gimnazijose sudaryti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases neprieštarauja Konstitucijai, taip pat abejonę sukėlė ir naujojoje tinklo kūrimo redakcijoje nustatytas imperatyvaus minimalaus mokinių skaičiaus klasėje reikalavimo teisėtumas[5].</p>
<p>Parlamentarai prašo teismo išsiaiškinti, ar Švietimo įstatymas tiek, kiek jame yra nustatyta, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka taisyklėse nurodytus kriterijus šių niekaip įstatyme neapibrėžus, neprieštarauja Konstitucijai ir teisinės valstybės principui.</p>
<blockquote>
<p>Abejojama ir dėl to, ar toks teisinis reguliavimas, kai neatitiktis vienam kiekybiniam kriterijui lemia privalomą mokyklos reorganizavimą ar likvidavimą, nepaneigia savivaldybių teisės reorganizuoti ir likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tiesmas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Laiko tik pigiu politikavimu</h2>
<p>„Valstietis“ Valius Ąžuolas naujame nutarime įžvelgia diskriminaciją, mat šio nutarimo pagrindinis tikslas yra naikinti mažas mokyklas, o juk maža privati mokykla finansavimą esą gaus, o štai valstybinė bus priversta užverti savo duris.</p>
<p>O štai Darbo frakcijos narys Artūras Skardžius mano, kad vaikai, gyvenantys šalies regionuose, iš kurių mokyklos tiesiog bus išstumtos, bus išplėšti iš artimos aplinkos ir bendruomenių, vežami į artimiausias mokyklas, į kurias kelionė pirmyn ir atgal gali sudaryti net kelias valandas, be to, nebus išlaikomos tautinių mažumų klasės[7].</p>
<p>Tačiau net ir į tokius pasvarstymus ministrė turėjo atsakymų – juk privačias mokyklas išlaiko patys tėvai iš savo kišenių, todėl esą derėtų nemaišyti privačių ir valstybinių mokyklų. Atsakydama į A. Skardžiui iškilusius pastebėjimus, J. Šiugždinienė tik paprašė neužsiimti „pigiu politikavimu“, mat tautinėms mažumoms Lietuvoje yra sudarytos visos išimtys, kurių neturi net Lenkijoje gyvenantys lietuvių vaikai.</p>
<p>J. Šiugždinienės teigimu, svarbiausia apsispręsti, kas šiuo metu yra prioritetas – mokyklos pastatas ar mokymosi kokybė? Juk kokį atlyginimą gaus mokytojai, jei jų klasę sudarys vienas ar keli mokiniai! O štai jau esą dabar Paluknio gimnazijoje abiturientai vidutiniškai laiko tik vieną valstybinį egzaminą, kuris nėra pakankamas stojimui į aukštąsias mokyklas[7].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mokykla-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Svarstė net trauktis iš susitarimo</h2>
<p>O štai opozicijai taip nepatiko švietimo susitarimas, kad ji net ketino iš jo trauktis. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas teigė, kad Vyriausybė neįsiklauso į savivaldybių poziciją šiuo klausimu. Anot jo, ministerija savo saviveiklą pradėjo sumaišties sukėlusiu mokyklų tinklo pertvarkos planu, o vėliau sekė ir Tūkstantmečio mokyklų programa, įnešusi konkurenciją net ir pačiuose regionuose[10].</p>
<p>Pasak G. Palucko, tai visiškai pažeidžia nacionalinį susitarimą, kuriame savivaldoms suteikiama teisė pačioms su valstybės pagalba numatyti ir optimizuoti mokyklų tinklą, kad švietimo paslaugos būtų prieinamos visiems vienodai ir kokybiškai.</p>
<p>Todėl parlamentaras atkreipė dėmesį, kad jei valdantieji ir toliau neatsižvelgs į šiam susitarimui išsakytas pastabas, LSDP frakcija esą nesiruošianti prisiimti atsakomybės už tai, ką Vyriausybė darys toliau.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Nes jeigu susitarimas nėra įgyvendinamas arba yra daroma priešingai, tai tada tas susitarimas bent jau mums neegzistuoja“, – pažymėjo G. Paluckas[10].</p>
</blockquote>
<p>Parlamentaro išsakytoms pastaboms pritarė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė. Jos teigimu, iš susitarimo visiškai eliminuojamas savivaldybių savarankiškumo klausimas šioms tik pavedant nurodymus „iš aukščiau“[10].</p>
<p>A. Norkienė taip pat patikino, kad sprendimas, jei Vyriausybė nereaguotų į opozicijos išsakomas pastabas, būtų frakcijos pasitraukimas iš susitarimo.</p>
<h2>Planai nelems geresnės ugdymo kokybės?</h2>
<p>Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius mano, kad tokie planai leis sutaupyti, bet abejotina, ar pagerins ugdymo kokybę. Juk kada yra ieškoma, kodėl Lietuvos mokyklos blogai funkcionuoja, atsakymų esą niekas neranda, o dabar visa kaltė suversta ant jungtinių klasių[12].</p>
<p>A. Jurgelevičiaus teigimu, jungtinių klasių naikinimas reiškia ne ką kitą kaip dalies mokyklų uždarymą, bet mokytojų tai esą nepalies, nes jų ir taip šalyje trūksta. Užtai valstybei atslūgs galvos skausmas dėl mokyklų išlaikymo.</p>
<p>Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Aldonos Kindurienės teigimu, gerų ugdymo rezultatų pasiekti padėtų jaunų ir motyvuotų mokytojų pritraukimas, tad nuo to pokyčius esą ir derėtų pradėti.</p>
<blockquote>
<p>„Mes į pirmą vietą statome tai, kad mokytojų gretose stipriai trūksta jaunų ir puikiai paruoštų mokytojų“, – konstatavo A. Kindurienė[12].</p>
</blockquote>
<p>O štai savivaldybių vadovai sako, kad pertvarka – jau pradėta, bet Ignalinos rajono meras Justas Rasikas patikino, kad šiam momentui bent jau Ignalinos rajono mokyklų tinklas jau yra sutvarkytas – mažos mokyklos paverstos padaliniais, yra ir jungtinių klasių.</p>
<p>Jungtinių klasių taip pat netrūksta ir Kupiškio rajono savivaldybėje, o jos meras Dainius Bardauskas patikino, kad mažesnės mokyklėlės jau verčiamos skyriais. Tokie sprendimai, anot jo, neišvengiami, kai gyventojų kiekis regionuose sparčiai traukiasi.</p>
