Sprendimas dėl atleidimo nukeltas į spalį
Lauktas sprendimas dėl Lauros Matjošaitytės ateities Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) ketvirtadienį taip ir nebuvo priimtas. Į Seimo posėdį neatvykus pačiai komisijos narei, parlamentarai nutarė jos atleidimo klausimą nukelti į spalio 6 dieną. Tuo metu Seime kilo diskusijų, ar procedūrą apskritai būtų galima tęsti be L. Matjošaitytės dalyvavimo.
Siūlymą atidėti klausimo svarstymą, tvirtinant plenarinio posėdžio darbotvarkę, pateikė konservatorė Giedrė Balčytytė. Ji atkreipė dėmesį, kad parlamentas neturi L. Matjošaitytės sutikimo jos atleidimo klausimą nagrinėti jai nedalyvaujant[1].
„Kadangi mes nežinome Lauros Matjošaitytės nedalyvavimo priežasčių. Taip pat, mūsų žiniomis, mes neturime gavę sutikimo, kaip Seimas, svarstyti šį klausimą be jos. Iniciatorių vardu norėtume paprašyti perkelti šį klausimą į spalio 6 d. darbotvarkę ir iki to laiko raštu gauti sutikimą, jei Laura Matjošaitytė negali dalyvauti posėdyje, kad klausimą galėtume svarstyti be jos“, – kalbėjo G. Balčytytė.
J. Olekas paaiškino, kodėl L. Matjošaitytė neatvyko
Apie L. Matjošaitytės neatvykimo aplinkybes prieš posėdį kalbėjo Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Pasak jo, VRK narė parlamentą iš anksto informavo, kad yra išvykusi pagal anksčiau suplanuotą grafiką.
„Gavome iš ponios Matjošaitytės atsakymą, kad ji šiuo metu yra išvykusi pagal suplanuotą ankstesnį savo grafiką“, – žurnalistams Seime teigė J. Olekas[2].
Galiausiai parlamentarai nusprendė ketvirtadienį klausimo nenagrinėti ir prie L. Matjošaitytės atleidimo procedūros sugrįžti spalio 6-ąją.
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė atmetė svarstymus, kad procesas galėtų būti sąmoningai vilkinamas. Pasak jos, procedūroms skirti pagrįsti terminai, o socialdemokratai nenori iš anksto apsispręsti dėl VRK narės atleidimo, kol neišklausė jos pačios paaiškinimų.
A. Širinskienė įžvelgia teisinių kliūčių
Abejonių dėl galimybės tęsti procedūrą L. Matjošaitytei nedalyvaujant išsakė parlamentarė Agnė Širinskienė. Jos teigimu, sprendžiant su asmens pareigomis susijusį klausimą turi būti užtikrinta jo teisė dalyvauti procese ir pateikti savo paaiškinimus.
A. Širinskienė atkreipė dėmesį ir į ankstesnę Konstitucinio Teismo praktiką, kuri, pasak parlamentarės, yra reikšminga sprendžiant, ar tokį klausimą galima nagrinėti asmeniui nedalyvaujant.
„Akivaizdu, kad tas užakinis klausimo tęstinumas negalimas, nes yra buvusi Konstitucinio Teismo (KT) byla (…), kur tiesiog žmogui už akių, sergant, buvo priimti sprendimai. Tai KT labai aiškiai pasakė, kad asmuo turi turėti teisę dalyvauti ir pasiaiškinti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Širinskienė.
Vis dėlto politikė neatmetė, kad situacija galėtų keistis, jeigu L. Matjošaitytė į Seimą neatvyktų pakartotinai ir paaiškėtų, kad posėdžių vengiama sąmoningai. Kadangi tai pirmas toks atvejis, anot parlamentarės, pirmiausia reikėtų įvertinti neatvykimo aplinkybes.
„Natūralu, jeigu jau bus tyčinis vengimas, tai, matyt, ir kitokie sprendimai turėtų būti. Bet kadangi yra pirmas kartas, tai pirmą kartą žiūrėsime, kokios priežastys yra – ar kažkur tai ilsisi, ar serga, ar dar kažkas“, – teigė ji.
A. Širinskienė taip pat nurodė dar vieną galimą kelią – klausimas esą galėtų būti nagrinėjamas be L. Matjošaitytės, jeigu pati VRK narė aiškiai sutiktų, kad Seimas procedūrą tęstų jai nedalyvaujant. Parlamentarės vertinimu, tokiu atveju nekiltų tokių pačių abejonių dėl asmens teisės būti išklausytam.
Dėmesio centre – galimos konsultacijos „Nemuno aušrai“
Prieš balsavimą dėl L. Matjošaitytės atleidimo parlamentarai ketino išklausyti ir jos pačios paaiškinimus. Klausimų dėl VRK narės veiklos kilo žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie jos galimas konsultacijas partijai „Nemuno aušra“ prieš 2024 metų Seimo rinkimus.
Skelbta, kad L. Matjošaitytė galėjo padėti partijai rengti atsakymą VRK. Taip pat viešinta, jog 2024 metų rugsėjį ji „Nemuno aušros“ vicepirmininkui Robertui Puchovičiui galėjo persiųsti savo parengtą atsakymo komisijai projektą.
Žiniasklaidos duomenimis, laiške taip pat buvo prašoma parengtą tekstą perkelti į R. Puchovičiaus sukurtą „Word“ dokumentą, kad jame neliktų L. Matjošaitytės metaduomenų.
VRK vėliau pranešė, kad išnagrinėjusi metaduomenis nustatė, jog su „Nemuno aušros“ nario mokesčiu susijusį partijos atsakymą komisijai rengė L. Matjošaitytė.
Pati L. Matjošaitytė yra teigusi, kad už konsultacijas atlygio negavo.
Šios aplinkybės sulaukė ir kitų institucijų dėmesio. L. Matjošaitytės veiklą šiuo metu tiria VRK, Lietuvos advokatūra ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Iniciatyvos Seime kelti klausimą dėl jos atleidimo ėmėsi opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Reikalingus parašus surinko TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentarai.
Galutinis sprendimas dėl L. Matjošaitytės pareigų VRK kol kas nepriimtas. Prie jos atleidimo klausimo Seimas turėtų grįžti spalio 6 dieną.
