<h2 class="p1">Neišgalintiems nusipirkti degalų siūlo persėsti į elektromobilius</h2>
<p class="p1">Pasaulinis energetikos kainų šuolis skaudžiai smogė ir Lietuvai. Degalų kainoms sparčiai kylant į viršų, žmonės nerimauja, kad artimiausiu metu gali nebepajėgti pripildyti pilno automobilio bako. Valdžia kainų šuolį sako stebinti, bet realių problemos sprendimo būdų nesiūlo, o lietuvius ragina persėsti į elektromobilius ir siūlo už tai paramą. Tačiau elektromobilio kaina daugeliui lietuvių neįkandama, o valdžios siūloma parama arba kitaip sakant – kompensacija atsisakantiems taršių transporto priemonių, yra neproporcinga, tad toks valdžios siūlymas veikiau skamba kaip patyčios.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/dawn-mcdonald-lbp2muasd94-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2 class="p1">Raginimas rinktis elektromobilius neatitinka piliečių galimybių</h2>
<p class="p1">Lietuvius ragindama nepanikuoti dėl sparčiai augančių degalų kainų, aplinkos ministerija skatina sunkiai besiverčiančius, nepasiturinčius gyventojus aktyviau naudotis galimybe gauti 2 tūkst. eurų kompensaciją sunaikinus seną ir įsigijus mažiau taršų automobilį.</p>
<p class="p1">Ministerijos teigimu, pasinaudojus šia priemone, kuriai yra skirta apie 1 mln. eurų, bus galima ne tik sumažinti aplinkos taršą, bet ir sutaupyti išlaidas, skiriamas kurui[1]. Taršus automobilis yra utilizuojamas ir pakeičiamas M1 klasės transporto priemone, kurios bendras išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis ne didesnis kaip 130 g/km, o pagaminimo metai ne senesni nei 2012 m.</p>
<blockquote>
<p class="p1">Tačiau šios subsidijos skiriamos tik nepasiturintiems fiziniams asmenims, kuriems įstatymo nustatyta tvarka 6 mėnesius nepertraukiamai buvo teikiama piniginė socialinė parama.</p>
</blockquote>
<p class="p1">Aplinkos ministerija praneša ir apie naują reikalavimą parkingo aikštelėms – statant, modernizuojant arba kapitališkai rekonstruojant gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, jų parkingo aikštelėse turės būti įrengta ne mažiau kaip 20 proc. elektromobilių įkrovimo prieigų nuo bendrų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.</p>
<p class="p1">Šis reikalavimas taikomas ir rekonstruojant ar remontuojant gyvenamųjų pastatų atviras automobilių stovėjimo aikšteles nuo 5 ir daugiau stovėjimo vietų, o tokie pakeitimai galios rekonstruojant tiek gyvenamuosius (pavyzdžiui, daugiabučius), tiek negyvenamuosius (pavyzdžiui, prekybos centrus) pastatus. Tokia pati tvarka veiks ir atnaujinant stovėjimo aikšteles[2]. </p>
<h2 class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/michael-marais-hjv_heecgcm-unsplash.jpg" alt="" /></h2>
<h2 class="p1">Tam, kad būtų galima važiuoti nemokamai, reikia nemenko pradinio įnašo</h2>
<p class="p1">Kasdien brangstant degalams jau ne kiekvienas lietuvis yra tikras, kad galės pripildyti pilną baką kelionei į darbą, o kalbos apie tvaresnio elektromobilio įsigijimą ne vienam yra tiesiog nerealistiškos.</p>
<p class="p1">Visoje Lietuvoje šiuo metu yra registruoti 1 mln. 302 tūkst. individualių lengvųjų automobilių, iš kurių tik beveik 5 tūkst. yra varomi elektra[3]. Šios transporto priemonės nors ir populiarėja didmiesčiuose, provincijose ir regionuose prigyja ženkliai rečiau.</p>
<p class="p1">Visuomet aktualūs išlieka ir finansiniai resursai: rinkoje elektromobiliai kainuoja nuo maždaug 3,5 tūkst. eurų iki 67,5 tūkst. eurų[4]. Nors už naudotą automobilį dar galima gauti 2,5 tūkst. dydžio kompensaciją, didžioji dalis pirkinio yra padengiama iš asmeninių santaupų.</p>
<p class="p1">Jeigu automobiliu naudojamasi dažnai ir jis yra kraunamas viešose įkrovimo stotelėse, kelionės nieko nekainuoja. Tačiau, pradinė pinigų suma automobiliui dažnu atveju yra tokia didelė, kad pereiti prie tvaresnės transporto priemonės išgali tikrai ne kiekvienas. </p>
