Dažiklis E102: tartrazinas, galintis sužadinti astmą, alergijas ir hiperaktyvumą

Tartrazinas atrastas 19 amžiaus pabaigoje

E102, dar žinomas kaip tartrazinas, yra sintetinis geltonas maistinis dažiklis, itin dažnai naudojamas įvairiuose maisto produktuose ir gėrimuose. Tai yra vandenyje tirpus azodažiklis ir paprastai jis pasitelkiamas kartu su kitais maisto dažikliais, norint pasiekti norimą spalvą. Tartrazinas yra vienas iš plačiausiai naudojamų maisto dažiklių pasaulyje, kurio per metus apytiksliai sunaudojama net apie 200 000 tonų. Tačiau nepaisant jo paplitimo, tai yra vienas iš tų E, kurių rekomenduojama vengti^[1].

Tartraziną 1884 metais pirmą kartą susintetino vokiečių chemikas Paulas Rochlederis. Tačiau kaip maisto dažiklis jis pirmą kartą buvo panaudotas tik XX a. pradžioje.

Be to, E102 paplito kaip dažnai naudojamas maisto dažiklis tik šeštajame dešimtmetyje. Nuo tada jis buvo naudojamas įvairiuose maisto produktuose, todėl yra vienas dažniausiai pasitaikančių maisto dažiklių pasaulyje.

E102 daugiausia naudojamas kaip dažiklis maisto ir gėrimų gaminiuose, įskaitant gaiviuosius gėrimus, saldainius, želė ir ledus. Jo galima rasti įvairiuose padažuose, konservuotuose vaisiuose, vaisių gėrimuose ir net marinuotuose agurkuose. Tartrazinas taip pat naudojamas kai kurių vaistų ir kosmetikos dažymui, jo būna tokiose asmens higienos prekėse kaip šampūnai, dantų pastos, burnos skalavimo skysčiai ir taip toliau^[2].

Be to, verta įsidėmėti, jog tartrazinas ne tik yra itin plačiai naudojamas įvairiose srityse, bet ir turi daugybę pavadinimų. Pasaulyje galima rasti daugiau nei 100 pavadinimų, kurie naudojami žymint tartraziną. Į šį sąrašą įeina „Yellow Lake 69“, „Food Yellow 4“, „Acid Yellow 23“, „trisodium“ ir kiti^[3].

Dažiklis tartrazinas gali sukelti rimtas alergines reakcijas ar skatinti hiperaktyvumą

E102 saugumas yra aptarinėjamas jau daug metų, o diskusijos nesiliauja iki šiol. Europos Sąjunga ir Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracija (FDA) tikina, kad jis yra saugus vartoti mažais kiekiais. Tačiau įvairūs tyrimai bei pačių institucijų nurodymai maisto produktų etiketėse įrašyti šį dažiklį, taip perspėjant žmones, visgi rodo ką kita.

Tą pažymi ir alergologas, klinikinis imunologas, turintis vidaus ligų išsilavinimą, Danielius More'as:

„Tartrazinas gali būti kenksmingas žmonėms, nepaisant to, kad FDA patvirtino jo naudojimą konkrečiuose produktuose. Tačiau mokslininkai ir toliau stengiasi nustatyti ryšį tarp „Yellow #5“ ir poveikio sveikatai, įskaitant vaikų elgesio sutrikimus ar vėžį.

Tyrimai telkia dėmesį į būdus, kaip tartrazinas gali:

būti toksiškas genams (genotoksiškumas),

būti toksiškas kūno ląstelėms (citotoksiškumas),

sukelti genetines mutacijas (mutageniškumas).

Didžioji dalis „Yellow #5“ tyrimų daroma atliekant tyrimus su gyvūnais, o įrodymais pagrįsto mokslo apie jo poveikį žmonėms vis dar trūksta.“

Kai kalbama apie tartraziną, iš karto perspėjama, jog kuriems asmenims gali pasireikšti alerginės reakcijos į E102, įskaitant dilgėlinę, niežulį ir astmą. Šios reakcijos paprastai yra retos, tačiau dažniau pasitaiko asmenims, kurie jau anksčiau sirgo alergija ar astma.

Be to, remiantis „Journal of Allergy and Clinical Immunology“ paskelbtu tyrimu, tartrazinas yra viena dažniausių maisto sukeltų alerginių reakcijų priežasčių. E102 sudaro apie 2% visų maisto sukeltų alerginių reakcijų^[4].

Būtina pažymėti, jog tartrazinas yra siejamas su vaikų hiperaktyvumu. Tai yra vienas iš labiausiai žinomų galimų E102 šalutinių poveikių. Viename tyrime, kuris buvo paskelbtas puikiai žinomame moksliniame žurnale „Lancet“, buvo nustatyta, kad vaikai, kurie vartojo maisto produktus, savo sudėtyje turėjusius E102, dažniau patyrė hiperaktyvumo bei dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo (ADHD) simptomus nei tie mažamečiai, kurie nevartojo tartrazino^[5].

E102 neigiamas poveikis vaikams yra pažymimas produktų etiketėse

Tiesa, daugelis E102 saugumu tikinčių asmenų kartoja, jog sunku rasti naujesnių informaciją apie galimą žalą patvirtinančių tyrimų. Tačiau faktas, jog tokių kenksmingumą įrodančių mokslinių darbų apskritai yra ir juos bandoma nuolat papildyti naujesniais, turėtų įtikinti net ir skeptikus, jog tartrazinas nėra visiškai nekenksmingas.

2007 metais Jungtinės Karalystės Maisto standartų agentūra (FSA) netgi rekomendavo iš maisto ir gėrimų pašalinti šešis dirbtinius dažiklius, įskaitant ir E102. To buvo reikalaujama dėl galimo medžiagų ryšio su vaikų hiperaktyvumu.

Europos Sąjunga taip pat reikalavo, kad ant gaminių, kuriuose yra šių dirbtinių dažiklių, būtų patalpintas įspėjamasis ženklas. 2010 metais buvo patvirtinta tvarka, jog ant produktų, kurių sudėtyje yra tartrazino, būtų šis įspėjimas: „Tartrazinas gali turėti neigiamą poveikį vaikų aktyvumui ir dėmesiui“^[10].

Tiesa, kai kur šis dažiklis buvo sėkmingai uždraustas. Norvegijoje ir Austrijoje galioja įstatymai, draudžiantys E102 naudojimą^[7].

Dažiklis E102 gali paskatinti vaikų nerimą, depresiją ir netgi būti genotoksiškas

Beje, vaikų hiperaktyvumas nėra vienintelė problema, kurią gali sustiprinti E102 vartojimas^[6]. Kai kurie tyrimai rodo, kad tartrazino vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia vaikų elgesio ir psichikos problemų rizika. Žurnale „Journal of Nenormal Child Psychology“ paskelbtas tyrimas parodė, kad vaikams, kurie vartojo maistą, turintį E102, dažniau pasireiškė nerimo, depresijos ir kitų elgesio problemų simptomai. Tačiau norint patvirtinti šias išvadas, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Prie visos galimos žalos reikėtų pridėti ir tai, kad šis dažiklis gali sąveikauti su įvairiomis ligomis. E102 gali turėti neigiamos įtakos tam tikrų sveikatos sutrikimų turinčių asmenų sveikatai. Pavyzdžiui, asmenys, turintys inkstų akmenų, turėtų būti atsargūs vartodami E102, nes tai gali padidinti inkstų akmenų atsiradimo riziką. Be to, astma sergantys asmenys gali būti jautresni alerginėms reakcijoms į E102, todėl turėtų vengti vartoti produktus, kuriuose yra šio maisto dažiklio.

Taip pat buvo nustatyta, kad E102 yra genotoksiškas^[8]. O tai reiškia, kad jis gali pakenkti DNR ir tokie faktai kelia pagrįstą susirūpinimą dėl galimo tartrazino kancerogeninio poveikio.

Tačiau Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) E102 priskyrė 3 grupei^[9], o tai reiškia, kad jis negali būti klasifikuojamas pagal kancerogeniškumą žmonėms. Tai gan keista, nes vis pabrėžiama, jog esą nėra pakankamo kiekio tyrimų, kurie paaiškintų ilgalaikį E102 vartojimo poveikį vaikų sveikatai. Tad neaišku, kodėl vietoj to, jog būtų atlikta daugiau tyrimų, siekiant nustatyti galimos rizikos mastą, susijusią su šio maisto dažiklio vartojimu, jis tiesiog automatiškai nurašomas kaip galimai nekenksmingas.

E102 galima pakeisti natūraliomis alternatyvomis, bet liekama prie kenksmingo dažiklio

Taigi, E102, dar žinomas kaip tartrazinas, yra plačiai naudojamas sintetinis maistinis dažiklis, naudojamas įvairiems produktams suteikti geltoną spalvą. Nors ekspertai vis dar diskutuoja dėl E102 saugumo, jau dabar egzistuoja daugybė tyrimų, keliančių susirūpinimą dėl galimo šalutinio poveikio, susijusio su tartrazino vartojimu. Į galimos žalos sąrašą mokslininkai įtraukia daugybę skirtingų aspektų, įskaitant alergines reakcijas, vaikų hiperaktyvumą, elgesio ir psichikos problemas, vėžį ir inkstų akmenis.

Įdomu tai, jog šį sintentinį dažiklį būtų galima pakeisti natūraliomis, nekenksmingomis alternatyvomis. Tam puikiai tiktų ciberžolė, paprika ar anatas. Jie yra saugūs naudoti ir nesukeltų tokių skaudžių pasekmių, kokias gali sukelti tartrazinas. Tačiau natūralūs dažikliai gali būti ne tokie stabilūs arba ne tokie ryškūs kaip sintetiniai. Tad gamintojai mieliau renkasi paprastesnį variantą, su kuriuo lengvai išgauna ryškią spalvą.

Jei visgi norite išvengti E102 vartojimo arba turite tam tikrų sveikatos sutrikimų, dėl kurių rekomenduojama nepiktnaudžiauti šiuo sintetiniu dažikliu, turėtumėte labai atsargiai skaityti produktų etiketes. Nors ne visose šalyse reikalaujama žymėti šį dažiklį, tačiau bent jau Lietuvoje ir kitose ES šalyse visada išvysite produktų etiketėse esantį perspėjimą.