Daugumą paliesiantys esminiai PVM registracijos pokyčiai: ką būtina žinoti?

Kitais metais laukia esminiai PVM apmokestinimo pokyčiai

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios esminiai PVM apmokestinimo pokyčiai, kurie paveiks ne tik smulkų verslą, bet ir virtualių renginių, įskaitant webinarų, konferencijų, online mokymų, organizatorius ir meno kūrinių pardavimą ES. Šie pokyčiai sąlygoti PVM direktyvos 2006/112/EB pasikeitimų, tad nors PVM įstatymo projektas vis dar derinamas ir nėra priimtas, pokyčiai Lietuvoje tikrai bus, pradėti ruoštis jiems jau reikėjo, o kas nepradėjo, tai turėtų suskubti.

Lietuvos Mokesčių Konsultantų asociacijos (toliau LMKA) valdybos narė, UAB KJA Consulting vadovė - PVM konsultantė Karolina Jogminaitė - Matačienė pabrėžia, kad nuo 2025 m. smulkiajam verslui bus sudarytos sąlygos naudotis specialia Smulkaus verslo schema (SVS), kuri iš esmės reikš tai, kad asmenys neviršiję nustatytos ribos neprivalės skaičiuoti pardavimo PVM už savo parduodamas prekes ir/ar paslaugas.

“Ši schema bus taikoma tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES valstybėse. Pagal lapkričio mėn. paskelbtą PVM įstatymo pakeitimo projektą yra planuojama, kad ateinančiais metais ši riba Lietuvoje bus 45 000 Eur ir ji bus skaičiuojama už praėjusius ir einamuosius kalendorinius metus. 2026 m. ši riba didėtų iki 55 000 Eur. Jeigu Lietuvoje įsikūrę asmenys norės taikyti SVS kitose ES valstybėse narėse, tai be konkrečioje ES valstybėje nustatytos ribos įvertinimo, jie turės dar papildomai įvertinti, ar jų gautas atlygis neviršijo 100 000 Eur visose ES valstybėse narėse”, - pastebi PVM ekspertė.

Nauja bus ir tai, kad asmenims atsiras prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl paslaugų teikimo ar paslaugų įsigijimo sandorių ES viduje, neatsižvelgiant į jokias gaunamo atlygio ar įsigyjamų paslaugų verčių ribas. Paprastai tariant, komercinę veiklą vykdantys asmenys (įskaitant fizinius asmenis) privalės registruotis PVM mokėtojais vien tik dėl to, kad įsigis paslaugų iš kitų ES valstybių narių paslaugų teikėjų ar suteiks paslaugas kitų ES valstybių narių pirkėjams – verslo subjektams. Tačiau, šie, Lietuvoje PVM mokėtojais registruoti asmenys, vis dar turės galimybę nemokėti PVM nuo savo parduodamų prekių/paslaugų, jeigu naudosis SVS Lietuvoje ar kitose ES valstybėse narėse. 

“Tikėtina, kad skaičius asmenų, kuriems atsiras prievolė registruotis PVM mokėtojais ženkliai išaugs”, prognozuoja K. Jogminaitė - Matačienė.

Virtualūs renginiai, webinarai ir online mokymai bus apmokestinami ne pagal organizatoriaus, o pagal kliento gyvenamąją vietą

Be aukščiau nurodytų pasikeitimų ir naujienų, taip pat yra aktuali dar viena naujovė PVM įstatyme. Vienas esminių pasikeitimų yra tai, kad nuo 2025 m. virtualiai teikiamos paslaugos, tokios kaip online mokymai, webinarai, konferencijos, meno, pramogų ir kitokie renginiai teikiami galutiniams vartotojams (pvz., gyventojams), bus apmokestinamos ne pagal paslaugų teikėjo įsisteigimo vietos PVM taisykles kaip yra šiuo metu, bet pagal kliento nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisės aktus. “Paprastai tariant, jeigu Lietuvoje įsikūrusio paslaugų teikėjo online mokymo paslaugas įsigis Prancūzijos nuolatinis gyventojas (kuris gali būti ir lietuvis) – šios paslaugos bus apmokestinamos pagal Prancūzijos teisės aktus”, patikslina LMKA valdybos narė. 

K. Jogminaitė - Matačienė teigia, kad naujos taisyklės iš esmės reiškia, kad asmenys, teikiantys tokias virtualias renginių ar mokymų paslaugas, turės pirmiausia nustatyti, kur yra nuolatinė jų paslaugų pirkėjo gyvenamoji vieta, o nustačius vietą – aiškintis, ar teikiama paslauga yra apmokestinama toje valstybėje ir koks PVM tarifas taikomas. 

“Čia ir prasidės didžiausi galvosūkiai”, pastebi daugelį metų būtent su PVM mokestiniais klausimais dirbanti konsultantė ir kelia klausimus, kokiais duomenimis remtis nustatant pirkėjo nuolatinę gyvenamąją vietą: rinkti informaciją iš pirkėjų apie jų gyvenamosios vietos adresą, remtis IP adresu, o gal vertinti kokiu būdu jie atsiskaito, kur yra įsikūrusi pirkėjo mokėjimo įstaiga ar kt.? “PVM tarifo klausimas irgi bus ne iš lengvųjų, nes apmokestinimo praktika ES toli gražu ne vieninga ir, pavyzdžiui, online mokymai, kurie yra neapmokestinami Lietuvoje yra apmokestinami pirkėjo ES valstybėje, o gal reikės vertinti, ar online renginys patenka į renginius, kuriems gali būti taikomas sumažintas PVM tarifas pirkėjo valstybėje”, pažymi K. Jogminaitė - Matačienė.

Tikėtina, kad šios nuostatos supurtys šią rinką ir atskleis kaip nevienodai ji yra apmokestinama ES, ypač mokymų srityje. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos VMI išaiškinimus, Lietuvoje, profesinio mokymo paslaugų neapmokestinimas nėra siejamas su pačiu mokymo paslaugų teikėjo statusu, bet yra žiūrima, ar mokymų turinys yra iš esmės susijęs su asmenų darbu, todėl įvairūs online mokymai verslo temomis gana lengvai gali būti priskirti prie profesinio mokymo ir neapmokestinti PVM, o kitose valstybėse neapmokestinimo sąlygos yra daug griežtesnės ir toks pats analogiškas mokymo kursas kitos valstybės gyventojui jau būtų apmokestinamas PVM. Taigi, asmenys, teikiantys tokias paslaugas, turėtų gerai suprasti, kad, tai kaip paslauga apmokestinama čia Lietuvoje nereiškia, kad ji bus analogiškai apmokestinama kitoje valstybėje. 

“Asmenys, teikiantys virtualias paslaugas nuo naujų metų turės labai atidžiai vertinti pirkėjų valstybių PVM reglamentavimo ypatumus, o jau dabar turėtų įsivertinti, ar jų per interneto svetaines renkama informacija apie pirkėjus leidžia jiems tinkamai identifikuoti valstybę, kurioje turės būti mokamas PVM”, pažymi konsultantė. 

PVM direktyvos pakeitimas tam tikrose situacijose gerokai padidins perparduodamo meno kūrinio kainą

Nuo 2025 m. sausio 1 d. ES įsigalioja PVM apmokestinimo pokyčiai ir meno kūrinių prekyboje. Speciali maržos schema, kuri anksčiau leido meno kūrinių agentams, aukcionams ir kitiems meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų perpardavėjams taikyti PVM tik pelno maržai (t.y., skirtumui nuo įsigijimo ir pardavimo kainos), jeigu jie šiuos kūrinius įsigydavo su lengvatiniu PVM tarifu, nebegalios. Pavyzdžiui, jeigu meno kūrinį perparduodantis asmuo įsigijo jį už 10.000 Eur (įskaitant lengvatinį PVM tarifą), o pardavė už 15.000 Eur, tai anksčiau PVM tarifas būtų išskaičiuojamas iš uždirbto skirtumo – 5.000 Eur.

Įsigaliojus pakeitimams PVM jau turės būti mokamas nuo galutinės pilnos kainos. Taigi, šis PVM direktyvos pakeitimas tam tikrose situacijose gerokai padidins perparduodamo meno kūrinio kainą. “Vertindami šią besikeičiančią PVM direktyvos nuostatą, galime paaiškinti, kodėl kai kurios ES valstybės narės jau suskubo nuo tų pačių 2025 m. sausio 1 d. įvesti sumažintą PVM tarifą meno kūriniams. Pavyzdžiui, Prancūzijoje vietoj 20 % PVM meno kūriniams bus taikomas 5,5 % PVM, Liuksemburge meno kūriniams PVM mažinamas nuo 17 % iki 8 %, Vokietijoje nuo 19 % iki 7 %”, tendenciją pastebi K. Jogminaitė - Matačienė. 

2025 m. PVM taisyklių pakeitimai reikšmingai paveiks tiek smulkiųjų verslą, tiek virtualių renginių organizatorius ir meno kūrinių pardavėjus. Šie pokyčiai neabejotinai sukels iššūkių dėl skirtingų apmokestinimo taisyklių ES valstybėse, tačiau kartu suteiks ir galimybių smulkiesiems verslams, o menu ES prekiaujantys asmenys turėtų įsivertinti, kaip naujieji pakeitimai pakeis jų verslą.

Pranešimą parengė: Vilmina Navickaitė, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija