<h2>Lietuvos nuo priešų stotų ginti kiek daugiau nei pusė lietuvių</h2>
<p>Jei prireiktų ginti savo šalį, ginklą į rankas imtų 52 proc. lietuvių, o 38 proc. iš jų visų būtų moterys. Tokius duomenis rodo „Norstat LT“ atlikta gyventojų apklausa. O kol visuomenė rodo tokį vidutinį pasiryžimą įsitraukti į valstybinio lygio „reikalus“, nesnaudžia ir Krašto apsaugos ministerija (KAM), kuri jau prabilo apie siūlymą didinti šauktinių skaičių.</p>
<p>Panašu, kad lietuvių patriotines mintis budina drąsiai ir net pasiaukojančiai nusiteikę ukrainiečiai. Skelbiama, kad jie masiškai iš visų pasaulio kampelių grįžta ginti savo Tėvynės. Kiek ukrainiečiai savo pavyzdžiu įkvėpė lietuvių pagalvoti, ką šie darytų susiklosčius karo situacijai, atskleidė kovo 16–22 dienomis atlikta „Norstat LT“ apklausa. Kaip jau minėta, 52 proc. lietuvių pareiškė imsiantys į rankas ginklą, jei Lietuvą užpultų Rusija[5].</p>
<p>Toks lietuvių pasiryžimas kiek kuklesnis nei amerikiečių[3], tačiau lyginant su 2017-aisiais, Lietuvoje jis kyla [3]. Be to, karo prievolininkai (vyrai nuo 18 iki 55 m.) kur kas labiau nusiteikę stoti ginti šalies. Net 70 proc. tokio amžiaus apklaustųjų tikina, kad kariautų su priešu pasitelkę ginklą.</p>
<p>Panašu, kad ir dailiosios lyties atstovės nesibaimina minties, kad gali prireikti imti ginklą į rankas ir stoti šalia vyrų. Kaip jau minėta, net 38 proc. apklaustųjų būtų pasiruošusios kariauti.</p>
<p>Jei vyktų neginkluotas pasipriešinimas, jame dalyvautų 39 proc. apklaustų moterų ir 14 proc. vyrų[5].</p>
<p>Tokie apklausų rezultatai rodo, jog šalies moterys yra ne ką mažiau suinteresuotos fiziškai ginti savo šalies teritoriją, jei to prireiktų, jos nesitenkintų netiesioginiu vaidmeniu „verdant sriubą.“ </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/karas-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ne žodžiais, o darbais tėvynę mylim arba kaip nusidriekė eilės prie šaudyklų</h2>
<p>Visgi, visiems suprantama, kad pasakyti yra viena, o padaryti, kai suvokiama tiesioginė rizika savo gyvybei, yra visai kas kita. Į tai atkreipė dėmesį ir Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, tačiau pažymėjo, kad „nurašyti“ apklausos tikrai neketinantis, mat net ir tokios apklausos rezultatai yra „daug sakantys“.</p>
<p>O kad požiūris į šventą, gimtą žemę Lietuvoje pamažu keičiasi, parodė ir skirtumas tarp šių ir 2017-ųjų atliktos apklausos rezultatų. Tuomet, pasak politologės Ainės Ramonaitės, 42 proc. lietuvių atsakė, jog imtų ginklą į rankas, o apie 25 proc. atsakė, jog to nedarytų. Visi likę teigė esantys neapsisprendę[5].</p>
<p>Tačiau žodžiai be realių darbų – tas pats, kas ir peilis be ašmenų, todėl lietuviai savo suinteresuotumą jau įrodė masiškai puldami registruotis į šaudyklas mokytis šaudymo meno. Eilės šaudyklose šiuo metu yra milžiniškos, o gyventojų noras pagilinti savo įgūdžius savigynos srityje – sveikintinas. Tai rodo, kad Tėvynės gynyba neužkraunama tik kariuomenei ant pečių. Pilietiškumas, anot tėvynainių, labai svarbus ir net galintis atbaidyti priešus, kai šie nežinotų, iš kurio namo lango gali sulaukti kulkos.</p>
<p>Žinios apie masišką tautiečių norą apsiginkluoti pradėjo sklisti dar kovo pradžioje, kas tiesiogiai sietina su V. Putino pradėtu karu Ukrainoje. Portalo tv3.lt žiniomis, jau tuomet buvo pastebimas gerokai išaugęs susidomėjimas savigynos ginklais, o jų pardavimai šoktelėjo net kelis kartus. Tiesa, šovinių bei ginklų kaip ir druskos – kai kur pritrūko[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/saudykla.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šauktinių gretos galėtų būti praplėstos ir savanoriškai priimant merginas</h2>
<p>Ir nors pilietiškas neabejingumas vis labiau auga, tvirtos ir gausios šalies kariuomenės svarba – nenuginčijama. Todėl KAM ėmėsi darbų ir sumanė praplėsti šauktinių gretas. Bent keliais šimtais.</p>
<p>Vyriausybė jau šią savaitę svarstys KAM pasiūlymą bent keliais šimtais padidinti į privalomąją karo tarnybą šaukiamų jaunuolių skaičių.</p>
<blockquote>
<p>Principinę kariuomenės struktūrą ir karių skaičių nustatančiame įstatyme siūloma numatyti, kad per metus į nuolatinę karo tarnybą būtų pakviečiama nuo 3 400 iki 4 400 jaunuolių. Šiuo metu šis skaičius yra nuo 3 800 iki 4 000[7].</p>
</blockquote>
<p>Kadangi dabartinės kariuomenės gretos, švelniai tariant, nepakankamos, pastaruoju metu visuomenėje iškilo diskusija ir dėl visuotinio moterų šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Tiesa, šiuo klausimu visuomenės nuomonės išsiskyrė, tad bendro konsensuso, panašu, dar kurį laiką priimti nepavyks.</p>
<p>Sausio pabaigoje KAM pateikė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją, kurioje buvo projektuojami du galimi visuotinio šaukimo modeliai: šaukiant 18–19 m. jaunuolius ir šaukiant tokio pačio amžiaus sulaukusias merginas.</p>
<p>Pasisakiusių ekspertų nuomonės išsiskyrė. Vieni teigė, kad moterims neturi būti privalomos karo tarnybos, o ji turėtų būti savanoriška, kiti diskusijos dalyviai pasisakė už lygias vaikinų ir merginų teises, o treti pritarė, kad tarnauti reikėtų eiti ir moterims[8].</p>
<blockquote>
<p>Visgi visuomenės apklausos parodė, kad privalomą moterų šaukimą į karo tarnybą palaikytų vos 14 proc. apklaustųjų.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad toks sprendimas šalyje gali būti priimtas, jei tik tam bus matoma būtinybė. Todėl kompromisas šiuo atveju esą būtų, jei jaunuoliai būtų šaukiami, o merginos į tarnybą eitų savanoriškai[9]. </p>
