Darbo kodekso pakeitimai žada daugiau skaidrumo ir lankstumo, bet mažina ir darbuotojų apsaugas
Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalios dalis Darbo kodekso pataisų, kurios yra tiesiogiai susijusios su Europos Sąjungos direktyvų perkėlimu. Šie pakeitimai yra privalomi ir turės būti įgyvendinti nepriklausomai nuo nacionalinių politinių diskusijų. Pirmiausia jie apima darbo užmokesčio skaidrumo didinimą ir platformose dirbančių asmenų teisinio statuso aiškesnį reglamentavimą.
Pagal šiuos reikalavimus darbdaviams bus draudžiama darbo pokalbių metu klausti kandidatų apie jų ankstesnį atlyginimą, o darbuotojams nebegalės būti draudžiama atskleisti savo darbo užmokestį. Visos įmonės, nepriklausomai nuo dydžio, turės turėti aiškias ir vienodai taikomas atlyginimų nustatymo bei jų didinimo taisykles.
Kiekvienas darbuotojas įgis teisę bet kuriuo metu kreiptis į darbdavį ir gauti informaciją apie vidutinį atlyginimą tos pačios pareigų ar darbo kategorijos darbuotojams, neatskleidžiant konkrečių asmenų algų. Papildomos pareigos bus taikomos tik didesnėms įmonėms: darbdaviai, turintys ne mažiau kaip 100 darbuotojų, privalės periodiškai rengti darbo užmokesčio skaidrumo ataskaitas ir pagrįsti nustatytus atlyginimų skirtumus, ypač tarp vyrų ir moterų. Šios nuostatos bus privalomos, nes kyla tiesiogiai iš ES teisės aktų.
Tuo pat metu nacionaliniu lygmeniu Seime ir Vyriausybėje dar svarstomi kiti Darbo kodekso pakeitimai, kurie nėra susiję su ES direktyvų perkėlimu ir kol kas nėra priimti. Tarp jų – siūlymai leisti didesnes pajamas gaunantiems darbuotojams plačiau susitarti su darbdaviu dėl trumpesnių įspėjimo terminų, mažesnių išeitinių išmokų ir ilgesnio, iki šešių mėnesių, bandomojo laikotarpio.
Šie pakeitimai įsigaliotų tik tuo atveju, jei jiems galutinai pritartų Seimas, tačiau būtent jie kelia daugiausia diskusijų, nes reikštų silpnesnes garantijas daliai darbuotojų net ir tais atvejais, kai formaliai kalbama apie šalių susitarimo laisvę.[1]
Numatomas apsaugos stiprinimas darbuotojams, o valstybinė kalba taps privaloma paslaugų sektoriuje
Kitas svarbus pokytis palies kurjerius, pavežėjus ir kitus per skaitmenines platformas dirbančius asmenis. Lietuva turės perkelti ES direktyvą, kuria siekiama aiškiau atskirti savarankišką veiklą nuo faktiškų darbo santykių, kai platforma kontroliuoja kainodarą, užsakymų paskirstymą ir prieigą prie darbo. Platformoms bus nustatyta pareiga skaidriau atskleisti algoritmų veikimą, o svarbūs sprendimai nebegalės būti palikti vien automatizuotoms sistemoms.
Tuo pat metu nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalios ir naujas reikalavimas paslaugų bei prekybos sektoriuje dirbantiems užsieniečiams klientus aptarnauti lietuvių kalba bent baziniu A1 lygiu, o po dvejų metų – A2 lygiu. Tai palies pardavėjus, padavėjus, grožio specialistus, kurjerius, pavežėjus ir kitus tiesiogiai su klientais dirbančius asmenis.
Numatyta pusmečio tolerancija be baudų, tačiau vėliau pažeidėjams grės finansinės sankcijos. Oficialiai šis reikalavimas pristatomas kaip logiškas integracijos žingsnis ir pagarba valstybinei kalbai.
Kalbos reikalavimai galios ne visiems: išimtis ukrainiečiams
Būtent valstybinės kalbos klausimas ryškiausiai atskleidžia, kad naujos taisyklės Lietuvoje bus taikomos ne visiems vienodai. Įstatyme numatyta išimtis asmenims, turintiems laikinosios apsaugos statusą, pirmiausia karo pabėgėliams iš Ukrainos. Tai reiškia, kad net ir kelerius metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai galės dirbti paslaugų sektoriuje be pareigos mokėti lietuvių kalbą, tuo metu kitiems užsieniečiams tokia pareiga bus privaloma.[2]
Teisiškai ši išimtis grindžiama laikinosios apsaugos mechanizmu, tačiau socialiniu požiūriu ji vis dažniau vertinama kaip nelygių taisyklių taikymas. Tuo pat metu, kai vietiniams darbuotojams ir daliai užsieniečių didinami reikalavimai, trumpinamos garantijos ir plečiamos darbdavių galios, išimtys atskiroms grupėms kuria jausmą, kad integracijos pareigos paskirstomos netolygiai.
Tai nėra paramos Ukrainai klausimas, o valstybės gebėjimo taikyti aiškias ir vienodas taisykles visiems savo teritorijoje dirbantiems žmonėms išbandymas, kurio rezultatai taps matomi jau artimiausiais metais.
