- Žmonių stygius tampa vis akivaizdesnis
- Darbo vietų apstu, dirbančiųjų trūksta
- Verslininkų kritika žmones atiminėjančiai valdžiai
- Situaciją tenka gelbėti moterims ir migrantams
Žmonių stygius tampa vis akivaizdesnis
Ukrainoje trūksta ne tik kovotojų, kurie papildytų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas, bet ir darbo jėgos, teigia agentūra „Bloomberg“. Darbuotojų trūkumas mažina gamyklų produktyvumą ir galiausiai gali turėti įtakos šalies gynybos pajėgumams, mano agentūra. Ukrainos centrinio banko vadovas Serhijus Nikolajus interviu „Bloomber“ sakė, kad šalis kariauja, todėl „labai sunku pasirinkti tarp sviesto ir ginklų“.[1]
Pasak agentūros, tęsiantis Rusijos invazijai personalo problema Ukrainoje ir toliau gilės nes šalies ekonomikai reikia užpildyti spragą, atsiradusią dėl prarastų milijonų žmonių, kurie išėjo į frontą, žuvo mūšiuose ar pabėgo į užsienį.
Palyginti su 2021 m., Ukrainos pramonė jau prarado 27 proc. savo produkcijos apimties, tačiau šis nuosmukis tęsis, jei nebus išspręsta personalo trūkumo problema, nurodė S. Nikolajus.
Apie 6 milijonai ukrainiečių pabėgo iš šalies, kad nereikėtų eiti į frontą, o daugelis vyrų pasitraukė į „šešėlį“ ir dirba nelegaliai, kad išvengtų šaukimo, patikslina „Bloomberg“.
„Tai yra politinė problema, kurios negalima išspręsti padedant sąjungininkams, kurie tiekia amuniciją ir oro gynybos įrangą. Darbo jėga yra pagrindinė problema, suteikianti Rusijai ir jos didžiuliams ištekliams pranašumą“, – daro išvadą agentūra.
Darbo vietų apstu, dirbančiųjų trūksta
Ukrainos metalurgijos ir kasybos konglomeratas „Metinvest“, kuriame dirba beveik 60 tūkstančių žmonių, negali užpildyti 4 tūkstančių laisvų darbo vietų. Pasak darnios plėtros direktorės Tatjanos Petruk, intensyvios 89 darbuotojų paieškos, kad būtų galima eksploatuoti atviro židinio plieno gamybos krosnį gamykloje Zaporožėje, vyko tris mėnesius ir kol kas nieko nedavė.
Prieš pradėdama atkurti Rusijos invazijos sunaikintus pajėgumus, bendrovė pirmiausia turi įdarbinti personalą, teigia vadovė. „Ne žaliavos, ne įranga ir ne mašinos – prioritetinis klausimas yra, kas dirbs ir ar sugebėsime tuos dirbančius rasti“, – atviravo T. Petruk.
Blogiausia padėtis yra didelėse įmonėse, nes jos yra „kaip ant delno“ karinės registracijos ir įdarbinimo tarnyboms, o vyrai nenori ten dirbti. Pasak T. Petruk, šaukimai dažnai įteikiami tiesiai prie įėjimo - ir ne tik darbuotojams, bet ir pareiškėjams, atvykusiems į pokalbį. Dabar apie 15 proc. „Metinvest“ darbuotojų tarnauja Ukrainos kariuomenėje.
Remiantis Kijeve įsikūrusio Ekonominių tyrimų ir politikos konsultacijų instituto 2024 m. pradžioje atlikta apklausa, Ukrainos įmonių personalo problema yra antroje vietoje po didėjančių sąnaudų - su ja susidūrė pusė įmonių. Ukrainos ekonomikos, finansų ir gynybos ministerijos atsisakė komentuoti „Bloomberg“ šį klausimą.
Dėl darbo jėgos trūkumo, nepaisant vykstančio karo, šalyje augo atlyginimai, darbdaviai didino atlyginimus, kad išlaikytų likusius darbuotojus.
Verslininkų kritika žmones atiminėjančiai valdžiai
Kijeve įsikūrusio Ekonominių strategijų centro vyresnysis ekonomistas Volodymyras Landa sakė, kad Ukrainos vyriausybė turėtų stebėti verslo poreikius net ir didindama kariuomenę. Mobilizacijos teisės aktai suteikia įmonėms, kurios laikomos itin svarbiomis ekonomikai, galimybę „rezervuoti“ iki 50 proc. vyrų darbuotojų, kurie kitu atveju būtų išsiųsti į priešakines linijas. Tačiau tai taikoma tik tam tikroms pramonės sritims, pabrėžė V. Landa.
Kijevo metro vadovybė įspėjo, kad važiuojančių traukinių skaičius netrukus sumažės, nes darbuotojų išvykimas ir mobilizacija sukėlė didelį personalo trūkumą. Netoli fronto linijos esančiame pietiniame Mykolajevo mieste dėl masinio vairuotojų šaukimo į kariuomenę prastėjo viešojo transporto paslaugų kokybė, nurodė meras Oleksandras Senkevičius.
Kijevo restoranų savininkas Ilarionas Saukas, kuriam priklauso kelios viešojo maitinimo įstaigos Ukrainos sostinėje, sako, kad personalo klausimas atsidūrė jo problemų sąrašo viršuje. Visų pirma, tai yra personalo trūkumas maisto ruošimui ir patalpų valymui. Daugelis moterų išvyko iš šalies, o vyrai nesiryžta eiti dirbti, nes mieste pilna patrulių, ieškančių vengiančių tarnauti asmenų. „Kartais indus tenka plauti patiems“, – viename interviu prisipažino I. Saukas.
Situaciją tenka gelbėti moterims ir migrantams
Kijeve įsikūrusios įdarbinimo agentūros „Resorcer“ projektų vadovė Julija Kuzenkova patikslino, kad daugelis darbdavių samdo moteris, studentus ar užsienio darbuotojus, įskaitant migrantus iš Turkijos, pavyzdžiui, kalnakasybos pramonėje, į pareigas, kurias anksčiau daugiausia užėmė vyrai.
„Įmonės orientuojasi arba į esamų darbuotojų mokymą ir ugdymą, arba į studentų samdymą. Jie kaupia personalo rezervą“, – aiškino A. Kuzenkova.
„Metinvest“ atstovė Tetiana Petruk mano, kad darbuotojų trūkumas gali sukelti domino efektą, nes mokesčių bazė žlugs, o tai galiausiai pakenks kariniams tikslams: įmonės turės sumažinti gamybą.
„Jei šaukimas tęsis tokiu tempu, kai kuriose srityse būsime priversti stabdyti kai kuriuos procesus ar gamybą, nes fiziškai trūks darbuotojų“, – perspėjo vadovas.
Neseniai „NBC News“ paskelbė straipsnį apie Ukrainos valdžios institucijų problemas, susijusias su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretų papildymu. Rusijos intervencijos pradžioje savanoriai rikiavosi, kad tik patektų į frontą, tačiau dabar šis užsidegimas atslūgo, o kovotojų trūkumas tapo problema, galinčia nulemti Ukrainos likimą, net jei ji ir toliau užsitikrins Vakarų paramą, buvo įsitikinęs medžiagos autorius.[2]
