Kuo daugiau akcininkų ir naudos gavėjų turi įmonė, tuo daugiau reikės mokėti
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos duomenimis, iki gruodžio 1d. visos įmonės, kurios teikia buhalterinės apskaitos ir konsultacijų paslaugas, privalės pateikti registrų centrui (RC) pranešimą, jog šių įmonių visi naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus. Visgi, kaip galiausiai paaiškėjo, paslauga nebus suteikiama nemokamai. Už pranešimo pateikimą reikės sumokėti – nuo 0.15 eurų už dokumentų pateikimą per e.pastas, iki 24.90 eurų už JAR-PAS formos pateikimą[1]. Verta įsidėmėti, kad kuo daugiau akcininkų ir naudos gavėjų įmonė turi, tuo daugiau reikės mokėti RC.
Iš tiesų, šis mokestis daugeliui sukėlė šiokį tokį šoką. Tautiečiai piktinasi, esą nejaugi netolimoje ateityje taip pat teks mokėti už kiekvieną deklaraciją, pinigus, taip sakant, „surenkant lygioje vietoje“…
Dalijimasis laiku klientų duomenimis tarp finansų įstaigų, siekiant surinkti trūkstamą informaciją vykdant klientų pateiktos informacijos analizę ar atliekant klientų piniginių operacijų vidinius tyrimus, kaip teigiama, itin svarbus vertinant rizikas, nustatant asmenis, piktnaudžiaujančius teisėtomis verslo struktūromis, nusikalstamu būdu įgytas pajamas vėl įtraukiant į Lietuvos finansų sistemą. Keitimasis informacija neva leidžia geriau apsaugoti asmenis nuo vieno iš pirminių nusikaltimų (t. y. nusikaltimų, kuriuos vykdant buvo įgytas legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas) – sukčiavimo grėsmių, kas aktualu dėl nuo 2021 m. stebimo didėjančio finansinių sukčiavimų skaičiaus[2]. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2021 m. iš gyventojų buvo išvilioti 8 mln. EUR, beveik dvigubai daugiau nei per 2020 m., kai buvo išviliota 4,8 mln. EUR.
Atsižvelgiant į keitimosi informacija svarbą, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas buvo papildytas nuostatomis, kad fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tikslais turi teisę keistis informacija apie subjektą, kuriam taikomos sankcijos.
Tačiau kad ir kaip visapusiškai naudingai skambėtų šios funkcijos, kuomet buvo registruojamas teisės aktas, nustatantis tokią prievolę, nebuvo jokios informacijos, kad privatus verslas turės susimokėti už šio tvirtinimo teikimą.
Neužfiksuotas joks pranešimas, kad tokia paslauga galiausiai bus apmokestinta
Pagal teisėkūros pagrindų įstatymą, toks teisės aktas, kai poveikio vertinimas nustatytas klaidingai, negalėjo būti priimtas, bet buvo priimtas.
Bene dar daugiau sąmyšio kelia aiškinamasis raštas (AR), paaiškinantis, esą verslui tai nieko nekainuos papildomai: VRM prievolę registruotis RC apskaitos įmonėms nustatė ir savo AR pasakė, kad jei pranešimo nebus, tai apskaitos įmonių licencijavimu užsiimanti institucija turės galią atimti licenziją. Tačiau, kritikuojant šiuos sprendimus, teigiama, esą jie greičiausiai pamiršo, kad Lietuvoje buhalterių veikla nėra licencijuojama ir ar pranešimas bus pateiktas, ar jis nebus pateiktas, nustatyta AR sankcija nebus taikoma. Tad gali būti taip, kad jei apskaitos paslaugas teiks įmonė, kuri nebus pateikusi pranešimo RC, tos įmonės netikrins. Vėlgi, nors sviestas sviestuotas, nuo mokestinių prievolių, ko gero, nė vienas negali būti apsaugotas.
Kiekvienam mokesčiui – savas argumentas
Kai kuriem kyla klausimas: jeigu, pavyzdžiui, įmonė vykdo ne vien tik apskaitos paslaugas – kokia tvarka taikoma tokiu atveju?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija teigia, esą įstatyme nustatyta pareiga visiems, kas teikia buhalterinės apskaitos arba (ir) konsultacijų paslaugas, neatsižvelgiant į tai, ar tos paslaugos yra pagrindinė veikla. Kita vertus, nereikia pamiršti, jog keičiant duomenis, papildomai kainuos ir naujo ESI rakto (juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuoto išrašo, galiojančios iki duomenų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre) užsakymas – kai, tarkime, pasikeičia vadovas ar kiti registruojami duomenys.
Taigi, 24.90 eurų suma taikoma tokiu atveju, jeigu įmonės naudos gavėjas sutampa su savininku ir įmonė teikia buhalterinės apskaitos bei konsultacijų paslaugas. Jei kažkurios iš nurodytų veiklų nevykdo, mokestis mažesnis. (Dalies mokestinė suma gali būti 16.60 eurų ir pan.). Žymint tik vieną punktą dėl apskaitos, gali tekti susimokėti iki 10 eurų; žymint keturis – pinigines teks atverti plačiau, sumokant virš 24 eurų.
Visgi, RC buhalterinę apskaitą reikalauja deklaruoti kaip dvi veiklas. Tuo tarpu apskaitos funkcijos ir yra buhalterinė apskaita, mat LR finansinės apskaitos įstatyme nėra skirtingų pavadinimų dėl viešo ir neviešo sektoriaus.
Viena vertus, regis, bet koks mokestis turi savo argumentus. Minėtasis, savo ruožtu, grindžiamas administracinėmis išlaidomis bei kontrolės stiprinimu. Mat ES kovos su pinigų plovimu direktyvų įgyvendinimas Lietuvoje buvo sustiprintas pastaraisiais metais, siekiant užtikrinti griežtesnę finansinės veiklos kontrolę.
Nepaisant to, daugelis verslininkų ir įmonių savininkų išreiškė susirūpinimą, kodėl privalomasis mokestis už informacijos pateikimą yra taikomas, ypač turint omenyje, jog tai susiję su informacijos atnaujinimu, o ne su naujais duomenimis. Nepaisant to, Lietuvos institucijos laiko šį mokestį būtina sąlyga veiksmingai finansų sistemos priežiūrai ir administravimui, pabrėžiant procedūrą kaip dalį stiprėjančių priežiūros priemonių, įgyvendinamų pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus, siekiant užtikrinti skaidrumą finansinėse veiklose ir užkirsti kelią nelegaliam pinigų judėjimui. Pranešimo pateikimo mokestis – viena iš naujausių priemonių, skirtų užtikrinti, kad visi asmenys, dalyvaujantys įmonėse, kurios gali turėti įtakos finansiniams srautams, būtų informuoti apie riziką ir reikalavimus.
