Lietuva tęsia paramą Ukrainai – energetikos atkūrimui skiriami dar 4 mln. eurų
Valstybės valdoma energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ pranešė skyrusi 4 mln. eurų į Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą. Šios lėšos bus nukreiptos į prioritetinius Ukrainos energetikos projektus, kurie padės atkurti Rusijos karo metu smarkiai apgadintą infrastruktūrą bei didinti šalies energetinį atsparumą.
Naujasis įnašas yra dalis dar 2022 metais patvirtinto specialaus 12 mln. eurų paramos įsipareigojimo Ukrainai. Iki šiol didžioji šios sumos dalis jau panaudota perduodant energetikos sektoriui reikalingą įrangą, nebenaudojamą grupės įmonių turtą ir teikiant humanitarinę pagalbą per tarptautines organizacijas. Likę 4 mln. eurų bus skirti ilgalaikiams projektams, orientuotiems į Ukrainos energetikos sistemos atkūrimą[1].
„Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno teigimu, energetikos infrastruktūra išlieka viena jautriausių karo paveiktų sričių, todėl ši parama prisidės prie svarbių iniciatyvų, padėsiančių užtikrinti stabilesnį elektros tiekimą ir spartesnį šalies atsigavimą.
Lėšos papildys saulės elektrinių programą Ukrainoje
Planuojama, kad skirta parama bus panaudota tęsiant jau vykdomą programą „Parama Ukrainos energetikos sektoriui įrengiant saulės elektrines“. Projektą įgyvendina viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), o lėšos bus administruojamos per Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą. Šis fondas užtikrina centralizuotą ir skaidrų paramos administravimą, o sprendimus dėl lėšų panaudojimo priima fondo taryba.
Bendrovė pažymi, kad sprendimas dėl finansavimo priimtas glaudžiai bendradarbiaujant su Finansų, Užsienio reikalų ir Energetikos ministerijomis. Taip siekiama sustiprinti valstybės valdomų įmonių indėlį į Ukrainos atstatymo procesus bei prisidėti prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios „Ignitis grupė“ Ukrainai jau yra suteikusi apie 8 mln. eurų vertės paramą. Be finansinių įnašų, bendrovė per „Energy Community“ skyrė humanitarinę pagalbą energetikos infrastruktūrai atkurti, o grupės įmonės perdavė Ukrainai nebenaudojamą elektros energetikos įrangą.
Vienas reikšmingiausių paramos projektų – Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (TE-3) įrangos perdavimas, kuris prisideda prie karo nuniokotos Ukrainos energetikos sistemos atkūrimo.
Lietuva Ukrainos išminavimo fondui jau skyrė 77 mln. eurų
Tuo tarou Lietuva ir toliau aktyviai prisideda prie Ukrainos paramos – į Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Išminavimo koalicijos fondą jau skirta 77 mln. eurų. Tarptautiniai partneriai fonde iš viso sukaupė apie 150 mln. eurų, o už didžiąją dalį šių lėšų jau nupirkta ir Ukrainai perduota išminavimo bei karinė technika.
Per Lvove vykusį koalicijos susitikimą Ukrainą papildė visureigiai, minų detektoriai, šarvuočiai, sunkvežimiai, elektroninės kovos sistemos, išminavimo įranga ir kita frontui bei humanitariniam išminavimui reikalinga technika.
Lietuva išlieka viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų ne tik išminavimo srityje. Vien 2025 metais karinei paramai skirta beveik 232 mln. eurų – lėšos panaudotos ginkluotei, karinei technikai, karių rengimui, investicijoms į Ukrainos gynybos pramonę bei tarptautinėms paramos iniciatyvoms. Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad parama Ukrainai išliks vienu svarbiausių Lietuvos prioritetų ir 2026 metais, kartu tęsiant šalies gynybos stiprinimą.
Ukrainą pasiekė pirmoji 3,2 mlrd. eurų ES paskolos dalis
Praėjusią savaitę Europos Sąjunga paskelbė pradėjusi įgyvendinti didžiausią iki šiol finansinės paramos Ukrainai programą. Šaliai pervesta pirmoji 3,2 mlrd. eurų išmoka pagal naują 90 mlrd. eurų paskolos paketą. Lėšos bus skirtos Ukrainos biudžeto deficitui mažinti, valstybės finansiniam stabilumui užtikrinti ir svarbiausioms viešosioms funkcijoms išlaikyti karo sąlygomis. Tai pirmasis realus finansavimo etapas pagal dvejus metus truksiantį ES paramos mechanizmą.
90 mlrd. eurų paskola Ukrainai bus išmokama etapais 2026–2027 metais. Finansavimas bus naudojamas ne tik biudžeto poreikiams, bet ir šalies gynybai bei energetikos atsparumui stiprinti. Artimiausiu metu tikimasi dar vienos, apie 6 mlrd. eurų sieksiančios išmokos, kuri būtų skirta Ukrainos dronų gamybai. ES pabrėžia, kad lėšų skyrimas susietas su reformų, skaidrumo ir antikorupcinių įsipareigojimų vykdymu.
