<h2>Nuolat kintanti politinio žaidimo lenta – pasitikėjimą prarado ministrai</h2>
<p>Šiai Vyriausybei toli gražu netrūksta saldžių žodžių pačiai apie save. Gaila, kad iš pašaliečių tai tenka retai išgirsti, todėl imamasi girti pačiam save. Kritus TS-LKD partijos reitingams, viešojoje erdvėje kaipmat pasirodė ir senųjų konservatorių bendražygių, politikos mohikanų padrąsinamieji žodžiai. Deja, ir jie panašu reitingų pakelti nebepadėjo.</p>
<p>Liepos mėnesį buvo paviešinta „Delfi“ užsakymu birželio 17-28 dienomis atlikta naujausia visuomenės nuomonės apklausa, kurios metu paaiškėjo, jog politinė arena tam tikra prasme panašėja į šachmatų lentą ir kinta taip greit, kad kartais nė nespėjame susekti, kas laimi, o kas – pralaimi. Dar tuomet buvo praneštos liūdnos žinios konservatoriams – jų reitingai smunka. </p>
<p>Dar gegužės mėnesį už Tėvynės sąjungą būtų balsavę 15,2 proc. respondentų, o štai jau birželį reitingai gerokai nukrito – fiksuota 13,5 proc. balsavusių. Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga užsigarantavo pirmą vietą – iš gegužę buvusių 14,5 proc., „valstiečiai“ dar tuomet pakilo iki 14,8 proc.[1] Tačiau toks „pakilimas“ atvėrė ir daugiau klausimų – ar tai įvyko dėl LVŽS reitingų augimo, ar dėl TS-LKD nuosmukio? Juk konservatorių rezultatas sumenko per 1,7 proc.</p>
<p>Rugsėjo 10-osios mitingo prie Vilniaus Katedros metu buvo reikalaujama, kad iš pareigų būtų nušalinti tie valdžios atstovai ir pareigūnai, kurie inicijavo antikonstitucinių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimą, bei kurių veiksmai šalyje sukėlė krizę.</p>
<p>Tarp tokių buvo minima teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius bei vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.[2]</p>
<p>Dar rugsėjo pradžioje šalies premjerė Ingrida Šimonytė užstojo savo Vyriausybės ministrus, mat teigė suprantanti, kad dirbant dviejų krizių epicentre kritikos nori, nenori, bet sulauksi. Vis dėlto, I. Šimonytė patikino, jog ministrų darbu yra patenkinta ir teigė žinanti, ką ir kiek šie ministrai dirba.[3]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/09-10-mitingas.jpeg" alt="Mitingas Katedros aikštėje" /></p>
<h2>Kas pakels katinui uodegą, jei ne jis pats – Vyriausybė „nevynioja žodžių į vatą“</h2>
<p>Panašu, kad naujausi rezultatai konservatoriams nepatinka, bet užimamos pozicijos – per „šiltos“, kad jas būtų galima taip lengvai užleisti. Todėl ilgai netrukus prasidėjo antra TS-LKD gyrimo lavina – buvęs premjeras Andrius Kubilius netruko pareikšti, kad antra šios Vyriausybės kadencija Lietuvai garantuotų sėkmę. Įdomu, ką gerbiamas europarlamentaras laiko Lietuva – Vyriausybę ar šios šalies gyventojus? Mat iki šiol panašu, kad Vyriausybė išties dirba vardan Lietuvos, ypatingai, kai ši apsiriboja tik „tarp uždarų durų“.</p>
<p>Visgi, pats A. Kubilius neakivaizdžiai sukritikavo savo valdytą Vyriausybę išsireikšdamas, kad premjerė I. Šimonytė ir jos vadovaujama Vyriausybė yra stipriausias ministrų kabinetas per visus 30 metų. Todėl pasak europarlamentaro, esant chaotiškai opozicijai, dabartinė Vyriausybė turinti visas galimybes būti perrinkta ir antrai kadencijai. Kitaip tariant, kol opozicija nepasidalina sostais, šalies premjerė „ploja rankomis“, nes tai tik į naudą – I. Šimonytė juk puikiai supranta frazę „skaldyk ir valdyk“.</p>
<p>A. Kubilius taip pat atsitiktinai ir pajuokavo, esą konservatoriams ypatingai „sekasi su krizėmis“. „Turime specifinę karmą“, – teigė politikas.[4]</p>
<p>Taip pat sekmadienį vyko ir konservatorių suvažiavimas, kurio metu partiečiai bei jų sąjungininkai negailėjo gerų žodžių ir patys sau. Štai Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad tiek dabartinė valdančioji dauguma, tiek dabartinė Vyriausybė yra „geriausia, kas galėjo atsitikti šių išskirtinių iššūkių akivaizdoje“.[6]</p>
<p>V. Čmilytė-Nielsen taip pat sureagavo ir į ekspremjero Sauliaus Skvernelio pasvarstymus dėl dabartinės Vyriausybės „perkrovimo“ ir atskirų ministrų atsistatydinimo. </p>
<blockquote>Aš manau, kad ši valdančioji dauguma, tiek ir Vyriausybė dirba išskirtinai sudėtingomis sąlygomis: yra ir pandemija, ir hibridinės atakos, ir daugelis tokių iššūkių, su kuriais prieš tai dirbusios daugumos ir Vyriausybės nebuvo susidūrusios, – teigė Seimo Pirmininkė, – Todėl aš vertinu darbą gerai ir manau, kad nemažai politinių oponentų pripažįsta, kad tvarkomasi gerai.[6]</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0105-venteviteikaite-3.jpg" alt="Pagyros Vyriausybei" /></p>
<h2>Pokyčius politinėje arenoje visi priima skirtingai – kai kuriems tai tik nauja galimybė</h2>
<p>Tiesa, dėl postų kovojanti I. Šimonytė taip pat nėra „geležinė ledi“, todėl kadaise pusę lūpų netyčia buvo leptelėjusi apie savo pasitraukimą iš posto. Balandžio mėnesį, šalį dar varginant karantino režimui, premjerė prasitarė, jog jei kartais susiklostytų tokia situacija, kad Vyriausybės bei jos priimami sprendimai prarastų Seimo daugumai priklausančių frakcijų paramą, tuomet tektų kelti klausimą, ar ji bei jos vedamas Ministrų Kabinetas gali toliau tęsti savo darbus.[7] </p>
<p>Vis labiau didėjančią nesantaiką ne tik tarp politinių oponentų, bet ir tarp visuomenės narių, pakurstė ir Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri tiesiogine prasme rinkėjų lūkesčius tiesiog „išmetė į šiukšliadėžę“. Ministrė pareiškė, kad visada bus nepatenkintų priimamais sprendimais, todėl ši Vyriausybė ruošiasi ir toliau tęsti savo pradėtus darbus nekeičiant savo trajektorijos. Nepatenkinti visada turintys galimybę savo nuomonę išreikšti kitų rinkimų metu. </p>
<p>„Reikalavimų bus visada ir visokių. Lietuvoje įvyko rinkimai, yra suformuota valdančioji dauguma, mes turime savo programą, prisiėmėme atsakomybę už šią valstybę ir savo darbus tęsime. Bus kiti rinkimai, bus galima išsirinkti kitaip“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė.[8]</p>
<p>Opozicija taip pat sėkmingai „skyla“ – čia vyksta gyvybės ir mirties kova dėl būsimų reitingų. Štai neseniai partijos skilimą išgyvenęs Ramūnas Karbauskis savo vertybių neišsižada – LVŽS ir toliau laikosi pozicijos, kuria pasisako už tradicinę šeimą ir prieš prievartą kovoje su COVID-19 pandemija. Vis dėlto, tokius iššūkius atlaikė ne visi – buvęs ištikimas bendražygis, ekspremjeras S. Skvernelis iš partijos pasitraukė ir su kitais žaliaisiais, pasižymėjusiais liberalesnėmis pažiūromis, įkūrė naująją frakciją „Vardan Lietuvos“. Akivaizdu, kad S. Skvernelis turi rimtų ambicijų.</p>
<p>Savo šanso išbėgti į politinę areną ir patirti „penkių minučių šlovės“ nepraleido ir seniai buvus pamiršta Vilija Blinkevičiūtė. Kalbant apie socialdemokratų iškilimą galime pritaikyti ir kitą posakį – kartais reikia nedaryti nieko, kad kažko pasiekti. Šaliai kovojant su krizėmis, staiga nusileidžia europarlamentarė iš Briuselio, pakritikuoja dabartinius sprendimus, bet tuo pačiu ir nepasiūlo naujų. Tik mėgina visiems įtikti – juk rinkėju gali būti bet kas.</p>
<p>Tiesa, nevalia būtų pamiršti ir lėtai, bet užtikrintai kylančių pasipriešinimo jėgų. Vis daugiau tautos širdžių užkariauja „Nacionalinis susivienijimas“, kuris vis dar stebėtinai bando išlikti nepriklausomas ir nesijungia su greitai augančiu Sveikatos teisės institutu (STI). Politinėje arenoje pastebima ir tylos siena iš „Darbo partijos“ pusės. Kodėl ji tyli?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0102-venteviteikaite-3.jpg" alt="Pokyčiai Lietuvos politinėse partijose" /></p>
