Buvęs JAV vadovas sulaukė naujų kaltinimų
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas ketvirtadienį pats pranešė, kad jam yra pareikšti kaltinimai dėl įslaptintų valstybinių dokumentų, rastų jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje, neteisėto pasisavinimo.
Tai nėra eilinis D. Trumpo skandalas: buvęs Amerikos vadovas tampa pirmuoju prezidentu ir kandidatu artėjančiuose prezidento rinkimuose, kuriam yra pareiškiami federaliniai baudžiamieji kaltinimai, kai jis vykdo kampaniją dėl dar vieno dalyvavimo rinkimuose į Baltuosius rūmus[1].
Be to, buvusiam JAV prezidentui kaltinimai pareikšti jau antrą kartą per mažiau nei du mėnesius: šį kartą, dėl neteisėto įslaptintų dokumentų išnešimo iš Baltųjų rūmų, D. Trumpui baigus savo kadenciją. Anksčiau jis sulaukė kaltinimų dėl verslo dokumentų klastojimo.
Buvusiam JAV vadovui pateiktuose federaliniuose kaltinimuose teigiama, kad pasibaigus jo prezidento kadencijai jis į savo valdas Floridoje pasiėmė šūsnius oficialių, įslaptintų valstybių dokumentų, kurių dalis, buvo pažymėti visiško slaptumo žyma.
Šiuos dokumentus jis slėpė savo „Mar-a-Lago“ viloje ir neperdavė jų valdžios institucijoms. Pagal galiojantį įstatymą, savo darbą Baltuosiuose rūmuose baigiantis prezidentas privalo dokumentus perduoti Nacionaliniam archyvui.
To nepadaręs D. Trumpas, kurio namuose vėliau buvo įvykdyta krata, siekė sutrukdyti Teisingumo departamentui ir FTB dokumentus išvežti. Nepaisant to, JAV teisėsaugos institucijos buvusio šalies vadovo namuose aptiko daugiau kaip 100 įslaptintų dokumentų.
Atsižvelgiant į tai, kad dalis dokumentų buvo priskirti visiško slaptumo žymai, D. Trumpas net gali būti apkaltintas šnipinėjimu. Iš viso, buvęs JAV prezidentas gali sulaukti mažiausiai septynių skirtingų kaltinimų, tarp kurių yra ir tyčinis tyrėjų klaidinimas, sąmokslo kurstymas, trukdymas departamento tyrimui ir tyčinis dokumentų slėpimas[2].
D. Trumpas kalba apie politinį susidorojimą ir tamsią dieną Amerikos istorijoje
Pats buvęs prezidentas D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad jo advokatai buvo informuoti, jog jam yra pareikšti kaltinimai. D. Trumpas atskleidė, kad ateinančio antradienio popietę jis turėtų pasirodyti Majamio federaliniame teisme, kur jam bus oficialiai pateikti kaltinimai.
Pykčio neslepiantis buvęs prezidentas bylą pavadino milžiniška „apgaule“ ir pareiškė, kad tai yra „tamsi diena Jungtinėms Valstijoms, kuri tapo nykstančia šalimi“.
Jis taip pat nepraleido progos dėl savo teisinių nemalonų apkaltinti ir dabartinį JAV prezidentą Joe Bideną; priminta, kad ir dėl jo vyksta analogiškas tyrimas.
Iš tiesų, J. Bidenas baigęs eiti viceprezidento pareigas Baraco Obamos administracijoje, vėliau taip pat pasisavino valstybinių, įslaptintų dokumentų pluoštą.
Po kelių valandų, D. Trumpas į savo šalininkus jau kreipėsi ne žinutėmis, tačiau vaizdo įrašų. Maždaug keturių minučių vaizdo įraše buvęs JAV vadovas ir 2024 m. siekiantis prezidento posto teisėsaugos veiksmus vadino „kišimusi į rinkimus“ ir „raganų medžiokle“. Pasak jo, J. Bidenas pradėjo „karą“ prieš jį, nes rinkėjų apklausose būtent D. Trumpas lenkia” demokratų prezidentą.
O su JAV žiniasklaida bendravę D. Trumpo advokatai patys patvirtino, kad buvusiam prezidentui pateikti septyni kaltinimai yra susiję su dar 1917 m. parengtu JAV Šnipinėjimo įstatymo pažeidimais.
Remiantis šiuo įstatymu, draudžiama neleistinai disponuoti dokumentais, susijusiais su nacionaline gynyba, sąmoningai slėpti tokius dokumentus ir neperduoti jų valstybės pareigūnui ar darbuotojui, įgaliotam juos priimti. Už šio straipsnio pažeidimą gali būti skiriama iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Manoma, kad D. Trumpo nuosavybėje buvo dokumentai, susiję su žvalgybos informacija, pavyzdžiui, užsienio žvalgybos ataskaitos. Dalis dokumentų buvo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptųjų ir pagal sutartis dirbančių agentų bei šnipų informacija. Kiti dokumentai yra susiję su specialios prieigos žvalgybos programomis.
Be to, prieš daugiau nei savaitę JAV žiniasklaidoje buvo atskleistas faktas, kad federaliniai prokurorai gavo dar 2021 m. vasarą darytą garso įrašą, kuriame pats D. Trumpas prisipažįsta turįs kelis slaptus Pentagono dokumentus apie galimą ataką prieš Iraną: teisėsaugos pareigūnų teigimu, toks garso įrašas aiškiai rodo, kad D. Trumpas žinojo, jog į savo namus parsigabena aukščiausio slaptumo dokumentus.
Įtakingiausi respublikonai stoja D. Trumpo pusėn
Vos pasirodžius informacijai apie naujų kaltinimų D. Trumpui pateikimą, jos bendrapartiečiai suskubo pareikšti paramą bei sukritikuoti šį federalinių institucijų bei teisėsaugos žingsnį.
Vienas pirmųjų D. Trumpo pusėn stojo įtakingas respublikonas, Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy, pareiškęs, kad prezidentui J. Bidenui yra nesąžininga apkaltinti pagrindinį jo oponentą 2024 m. prezidento rinkimuose,
„Aš ir visi amerikiečiai, kurie tiki teisine valstybe, esame kartu su prezidentu D. Trumpu ir esame prieš šią didelę neteisybę“, – sakė K. McCarthy[3].
Panašiai kalbėjo Misūrio senatorius Joshas Hawley, kuris teigė, kad scenarijumi, kai valdžioje esantis prezidentas gali tiesiog įkalinti savo politinius oponentus, galima pradėti manyti, kad Amerika nebeegzistuoja.
Ohajo senatorius JD Vance’as kaltinimus D. Trumpui pavadino fiktyviais, o Teksaso senatorius Billas Hagerty palygino JAV su „bananų respublika“.
Įdomu ir tai, kad D. Trumpo pusėn stojo ir jo konkurentas dėl respublikonų nominacijos prezidento rinkimuose, Floridos gubernatorius Ronas DeSantis.
„Federalinės teisėsaugos ginklavimasis kelia mirtiną grėsmę laisvai visuomenei. Kodėl taip uoliai persekiojate Trumpą, bet taip pasyviai sekate Hillary ar Hunterį?“, – susiklosčiusią situaciją kvestionavo politikas.
Skandalas gali būti naudingas D. Trumpo populiarumui
Nors D. Trumpui pateikti kaltinimai nėra menki, dalis JAV politikos apžvalgininkų yra linkę manyti, kad šis skandalas buvusiam prezidentui net gali būti naudingas ir parankus.
Juk dar balandį, D. Trumpas tapo pirmuoju JAV istorijoje prezidentu, kuriam buvo pateikti kaltinimai, o šią situaciją jis išnaudojo atakuodamas demokratus su J. Bidenu priešakyje.
Didelės žalos buvusio JAV lyderio reputacijai kaltinimai nepadarė. Veikiau priešingai, aktyviausi jo šalininkai susitelkė, o jo populiarumas kol kas išlieka nepaveikiamas. Net atrodo, kad kaltinimai padeda D. Trumpui kovoje dėl 2024 m. respublikonų prezidento nominacijos ir prezidento posto.
Rremiantis „FiveThirtyEight“ surinktais respublikon7 pirminių apklausų duomenimis, D. Trumpas pirmauja visose naujausiose apklausose nuo pat kovo mėnesio, o naujausia, birželio 6 d. paskelbta „Morning Consult“ apklausa rodo, kad savo partijoje, buvęs prezidentas net 34 proc. lenkia Floridos gubernatorių R. DeSantį, o bendrose lenktynėse link prezidento posto, keliais procentais lenkia J. Bideną[4].
Be to, kaip ir balandžio mėnesio kaltinamojo akto atveju, net jei D. Trumpas būtų pripažintas kaltu, JAV įstatymai nedraudžia politikui, turinčiam teistumą, kandidatuoti rinkimuose.
