D. Trumpo importo „tarifai“: Kinija ir Meksika mokėtų brangiausiai

D. Trumpas planuoja įvesti 10-20 % mokesčius visoms importuojamoms prekėms

Kaip ir per bet kuriuos rinkimus pasaulyje, kai tik naujasis lyderis pradeda eiti pareigas, žmonės yra linkę spėlioti ir abejoti visais per rinkimų kampaniją duotais pažadais. Tai ypač svarbu, kai naujai išrinktas prezidentas žada įvairių permainų, o žmonės jau yra nusivylę ankstesne valdžia.

Šiuo metu JAV valdžią ketina perimti respublikonai. Tai gali pakeisti padėtį pasaulyje, ne tik Amerikoje. JAV veikiantis Federalinis rezervas leidžia pasaulinę rezervinę valiutą, JAV įsikūrę didžiausi bankai ir bendrovės. Dėl JAV dydžio ir įtakos net ir nedideli politikos pokyčiai gali paveikti visą pasaulį^[1].

Donaldas Trampas (Donald Trump) vykdė rinkimų kampaniją, kurios metu pažėrė įvairių pažadų. Jo pareiškimai ir išdėstyti planai ir galėjo lemti jo pergalę Tačiau dabar abejotina ar jam pasiseks. Jis planuoja keisti pagrindines Amerikos ekonomikos sritis, įskaitant prekybą, reguliavimą ir imigraciją.

Jo vykdoma politika gali sutrikdyti prekių, pinigų ir darbuotojų srautus, kurie yra pasaulio ekonomikos varomoji jėga. Tikėtina, kad dėl to visame pasaulyje atsiras laimėtojų, bet ir daug pralaimėtojų. D. Trumpas labai skeptiškai vertina laisvąją prekybą. Kartą jis pasakė: „Gražiausias žodis žodyne yra tarifas“. Jis nori įvesti 10-20 % mokesčius visoms importuojamoms prekėms, o dar didesnius taikyti konkrečioms šalims.

Kinijai ir Meksikai būtų nustatomi didesni importo tarifai

D. Trumpas planuoja įvesti 10-20 % mokesčius visoms importuojamoms prekėms, o dar didesnius tarifus taikyti konkrečioms šalims, pavyzdžiui, Kinijai (iki 60 %) ir Meksikai (25 % daugumai prekių). Jo planuose taip pat numatyta dar labiau pakenkti Kinijos eksportui. J. Bideno administracijos įvesti tarifai tai jau padarė, tačiau D. Trumpo atveju eksportas į JAV gali sumažėti daugiau nei perpus. Dėl to Kinijos BVP sumažėtų vienu procentu.

Šių tarifų keitimas galėtų smarkiai paveikti ir Meksiką. 27 % Meksikos BVP priklauso nuo eksporto į JAV, o net 80 % eksporto būtent ir nukreipta Ameriką. Europa taip pat baiminasi šių pokyčių, nes prognozuojama, kad jos BVP gali sumažėti bent 0,5 proc. Labiausiai turėtų nukentėti Vokietija.

Buvusi JAV prekybos pareigūnė Sarah Bianchi teigia, kad administracija gali pradėti nuo švelnesnių veiksmų, kad išvengtų akcijų rinkos griūties. D. Trumpas taip pat galėtų šiais grasinimais spausti kitas šalis idant sudarytų JAV palankius sandorius. Nepaisant to, įgyvendinus dalį jo pasiūlymų, mokesčiai Amerikoje padidėtų daugiausiai nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio.

Vieninteliai laimėtojai iš šalies sąjungininkių šiuo atveju galėtų būti Didžioji Britanija ir Australija, nes šios šalys gali prašyti mokesčių išimčių. Be to, kiti naftos eksportuotojai galėtų būti apsaugoti nuo muitų dėl JAV energetinės nepriklausomybės.

Kylanti dolerio vertė šiurpina skurdžias šalis ir džiugina investuotojus

D. Trumpas prezidento pareigas perims tik po poros mėnesių, nes inauguracija įvyks tik sausio mėn. Tačiau nuo lapkričio 5 d. dolerio kursas kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu pakilo 3 %. Tikimasi, kad respublikonams kontroliuojant Kongresą jis kils dar aukščiau^[2].

Nepriklausomai nuo to, kas laimėjo rinkimus, vyriausybės išlaidos greičiausiai didės. Tačiau, nesant politinės blokados, deficitas gali augti dar sparčiau. Infliaciją taip pat gali padidinti didesni muitai ir mažesnis darbuotojų skaičius dėl sumažėjusios imigracijos. Tai gali paskatinti Federalinę rezervų sistemą išlaikyti aukštas palūkanų normas, o tai dar labiau sustiprintų dolerį.

Stipresnis doleris yra bloga žinia skurdesnėms šalims. Daugelis jų importuojamų prekių, ypač žaliavų, yra įkainotos doleriais. Stiprėjant dolerio kursui, šis importas brangsta. Šalių, kurių skolos skaičiuojamos doleriais, grąžinimo išlaidos smarkiai padidės.

Tyrimų duomenimis, 10 % pabrangęs doleris per šešis mėnesius 1,9 % sumažina besiformuojančios rinkos ekonomikos produkciją. Poveikis gali tęstis dvejus metus. Aukštos JAV palūkanų normos taip pat pritraukia investicijas iš skurdesnių šalių, todėl jų centriniai bankai priversti didinti palūkanų normas. Tai mažina skolinimąsi ir investicijas, kai šioms šalims labiausiai reikia augimo.

Deportacijos planai gali sužlugdyti Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių ekonomiką

D. Trumpo planai deportuoti milijonus nelegalių imigrantų pakeis migracijos srautus. Labiausiai nukentės Meksika. Tokio kiekio darbuotojų įtraukimas į jos darbo rinką gali užtrukti ne vienerius metus, todėl galimai padidės nedarbas. Deportacijos taip pat sumažins pinigų perlaidas iš JAV į Meksiką, kurios praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 60 mlrd. dolerių - daugiau nei šalies tiesioginės užsienio investicijos. Tai taip pat tokie pokyčiai tikėtina pakenktų Centrinei Amerikai ir Karibų jūros regionui, kurių ekonomikai perlaidos yra gyvybiškai svarbios.

2021 m. Salvadoras, Gvatemala ir Hondūras gavo nuo 6 iki 14 mlrd. dolerių iš JAV atsiųstų pinigų. 2021 m. šios perlaidos sudarė 16-23 proc. šių šalių ekonomikos. Pastaraisiais metais ši procentinė dalis padidėjo, nes vis daugiau žmonių migravo į kitus žemynus. Neaišku, kaip vadovybės pasikeitimas gali paveikti šiuos skaičius.

Naujosios administracijos planai dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigracijos lieka neaiškūs. Birželio mėnesį D. Trumpas pasiūlė, kad Amerikos universitetus baigę studentai galėtų pretenduoti į žaliąsias kortas, suteikiančias teisę nuolat gyventi šalyje. Tačiau ankstesnės kadencijos metu jo administracija sugriežtino apribojimus aukštos kvalifikacijos darbuotojams.

Jei tai pasikartos, gali laimėti kitos šalys. Kvalifikuoti darbuotojai yra labai mobilūs, ir jei JAV bus mažiau svetingos, jie gali persikelti į kitas turtingas, angliškai kalbančias šalis, pavyzdžiui, Australiją ar Didžiąją Britaniją. Pensilvanijos universiteto mokslininkų Saerom Lee ir Brittos Glennon atliktas tyrimas parodė, kad 2013 m. pradėta taikyti Kanados startuolių vizų programa per aštuonerius metus 69 % padidino migrantų, iš JAV persikeliančių į Kanadą, skaičių.

Planai dar nepatvirtinti, tačiau aišku, kad labiausiai nukentėtų Kinija ir Meksika

Meksika susiduria su dideliais iššūkiais tiek prekybos, tiek migracijos srityse, todėl jos ekonomikai kyla rimtas pavojus. Kinija, kuri ir taip kovoja su vidaus problemomis, susidurs su dar daugiau kliūčių, nes D. Trumpo administracija nusitaikys į jos eksportą. Europa taip pat gali pajusti įtampą, nes tarifai ir didėjantys reguliavimo skirtumai silpnina jos ekonomiką.

Tikėtina, kad tik kelios šalys gaus tokios naudos kaip Didžioji Britanija ir Australija. Naftą išgaunančios šalys, kurios anksčiau turėjo sėkmingą prekybos su JAV periodą, gali išvengti tarifų, nes Amerika nuo 2021 m. yra grynoji naftos eksportuotoja. Mažesnės Azijos šalys, daugiausia dėmesio skiriančios eksportui, taip pat gali gauti naudos, nes įmonės perkelia gamybą iš Kinijos į aplinkines šalis.

Išlieka du dideli neaiškumai. Pirma, nenuspėjamas D. Trumpo sprendimų priėmimas. Dėl jo dėmesio varžysis daug grupių - nuo Silicio slėnio lyderių, norinčių paprastesnių imigracijos taisyklių, iki protekcionistų, siekiančių griežtos prekybos politikos. Prezidentas gali taikyti muitus pasirinktinai, siūlydamas išimtis tiems, kurie atitinka jo reikalavimus.

Antra, neaišku, kaip kitos šalys reaguos į D. Trumpo politiką. Kai kurios gali įvesti atsakomuosius muitus, o kitos gali bendradarbiauti sudarant prekybos susitarimus, kad atsvertų JAV veiksmus. Šis neapibrėžtumas dar labiau didina iššūkius, su kuriais dabar susiduria pasaulio ekonomika.