Buvęs JAV prezidentas D. Trumpas vėl sulaukė teisinių nemalonumų
Buvęs JAV vadovas, respublikonas Donaldas Trumpas ir toliau neatsikrato teisėsaugos dėmesio. Antradienį politikas atskleidė, kad jam jau trečią kartą bus pateikti baudžiamieji kaltinimai. Šį kartą – dėl jo veiksmų po pralaimėtų 2020 m. prezidento rinkimų, kuriuos jis laiko suklastotais.
Buvęs prezidentas antradienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė žinią apie tai, kad jo teisininkų komanda buvo informuota, jog D. Trumpas tapo specialiojo prokuroro Jacko Smitho „taikiniu“ didžiosios prisiekusiųjų žiuri tyrime, kuriame yra aiškinamasi, apie D. Trumpo vaidmenį, siekiant panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus[1].
„Išprotėjęs Joe Bideno Teisingumo departamento prokuroras Jackas Smithas atsiuntė laišką, kuriame teigiama, kad aš esu didžiosios prisiekusiųjų žiuri sausio 6-osios tyrimo taikinyje“, – sakoma D. Trumpo įraše, paskelbtame jo socialiniame tinkle „Truth Social“[2].
Tokius kaltinimus D. Trumpas kategoriškai atmeta ir „Truth Social“ paskelbtame įraše aiškina „turįs teisę“ prieštarauti rinkimams, kurie, jo įsitikinimu, buvo „pavogti“.
D. Trumpas taip pat tvirtino, kad jis politiniu taikiniu dabar tapo neatsitiktinai: juk sparčiai artėja 2024 m. JAV prezidento rinkimai, o pirminėse apklausose jis ir toliau yra vienas iš lyderių.
Didžiajai prisiekusiųjų žiūri D. Trumpas prisistatyti turės per keturias dienas
D. Trumpo teigimu, jis ir jo advokatai gavo specialiojo prokuroro J. Smitho laišką, kuriame nurodyta, kad buvusiam JAV lyderiui esą duotos „vos keturios dienos“ prisistatyti didžiajai prisiekusiųjų žiuri. Pasak paties D. Trumpo, tai „beveik visada reiškia sulaikymą ir kaltinimų pareiškimą“[3].
Teisingumo departamento nuostatai leidžia prokurorams pranešti tyrimo subjektams, kad jie tapo taikiniu. Dažnai pranešimas apie tai, kad asmuo yra taikinys, yra aiškus ženklas, kad gali būti pareikšti kaltinimai, tačiau gali būti, kad gavėjui galiausiai kaltinimai nebus pateikti.
Tokių pranešimų pateikti neprivaloma, tačiau prokurorai turi teisę savo nuožiūra pranešti subjektams. Nors D. Trumpas konkrečiai nepasakė, kodėl jam buvo liepta prisistatyti didžiajai žiuri, asmenims, gavusiems laišką apie taikinį, paprastai suteikiama galimybė atvykti į didžiąją žiuri ir pateikti įrodymus arba duoti parodymus, jei jie to nori.
Įslaptintų dokumentų bylos atveju D. Trumpas gegužės 19 d. gavo tikslinį laišką iš specialiojo patarėjo biuro. Tada birželio 5 d. jo advokatai susitiko su Teisingumo departamento pareigūnais. Po trijų dienų, birželio 8 d., didžioji prisiekusiųjų žiuri pateikė kaltinamąjį aktą D. Trumpui[4].
Šiuo atveju, JAV žiniasklaida skelbia, kad federalinių prokurorų laiške D. Trumpui aiškiai nurodoma, kad prokurorai daugiausia dėmesio skiria buvusio prezidento veiksmams, susijusiems su tyrimu dėl 2020 m. rinkimų rezultatų panaikinimo.
D. Trumpo teisininkų komanda oficialiai neatsakė į laiške pateiktą kvietimą liudyti didžiajai žiuri, tačiau manoma, kad pats D. Trumpas atsisakys tai daryti.
D. Trumpo patarėjai ir teisininkai antradienio rytą praleido skambindami advokatams ir sąjungininkams, bandydami išsiaiškinti, kas dar, jei kas nors, gavo tokį pat laišką, susijusį su specialiojo patarėjo tyrimu dėl 2020 m. rinkimų. Pasak šaltinių, D. Trumpo patarėjai tikisi gauti geresnių žinių apie tai, ką dar galėtų apimti potenciali baudžiamoji byla.
Dalis respublikonų remia D. Trumpą, tačiau partijos kandidatai rinkimuose šia proga naudojasi
Respublikonai ir kiti ištikimiausi D. Trumpo sąjungininkai, pasirodžius žiniai apie dar vieną bylą buvusio šalies vadovo atžvilgiu, greitai stojo jo pusėn. Vienas pirmųjų solidarumą su D. Trumpu parodė Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy.
„Manau, kad Amerikos visuomenė nuo to pavargo. Jie nori turėti vienodą teisingumą, o mintis, kad jie tai naudoja tam, kad persekiotų tuos, kurie politiškai su jais nesutinka, yra neteisinga“, – teigė jis, omenyje turėdamas numanomą demokratų užsakytą politinį persekiojimą[5].
Atstovų Rūmų pirmininkas taip pat pareiškė, kad nors ši situacija jį liūdina, tačiau nestebina.
„Manau, kad Bideno administracijoje, Bideno Amerikoje, galima to tikėtis. Jei pastebėjote, neseniai prezidentas Trumpas pakilo apklausose ir iš tikrųjų aplenkė prezidentą Bideną. Taigi ką jie daro dabar? Apsiginkluoja vyriausybe, persekioja savo oponentą numeris vienas. Tai kartojasi vėl ir vėl“, – teigė K. McCarthy.
Nors dalis respublikonų ir gina D. Trumpą, tačiau kai kurie jo potencialūs partiniai konkurentai 2024 m. prezidento rinkimuose, jau naudojasi šia situacija.
„Nuo pat pradžių sakiau, kad Donaldo Trumpo veiksmai sausio 6 d. turėtų diskvalifikuoti jį nuo galimybės kada nors vėl tapti prezidentu“, – sako vienas iš kandidatų kituose JAV prezidento rinkimuose, respublikonas ir buvęs Arkanzaso gubernatorius Asa Hutchinsonas.
Respublikonų atstovė Nikki Haley, kuri D. Trumpo administracijos laikais dirbo JAV ambasadore Jungtinėse Tautose (JT), taip pat išreiškė nuomonę, kad dabar atėjo metas kitos kartos vadovui.
„Likusi šių pirminių rinkimų dalis bus susijusi su D. Trumpu. Tai bus susiję su ieškiniais, su teismais, su teisėjais, ir tai tiesiog toliau vis labiau atitrauks dėmesį. Negalime toliau užsiimti šia drama. Negalime ir toliau susidurti su negatyvumu“, – sakė N. Haley.
Tuo tarpu vienas realiausių D. Trumpo konkurentų dėl respublikonų partijos nominacijos prezidento rinkimuose, Floridos gubernatorius Ronas DeSantis pareiškė, kad dabartinius įvykius politizuoja FTB ir Teisingumo departamentas, taip bandymi „kriminalizuoti politiką ir skirtumus“.
Tuo tarpu buvęs Naujojo Džersio gubernatorius Chrisas Christie, kuris taip pat siekia respublikonų nominacijos į prezidentus, tviteryje skelbė, kad prieš komentuodamas bylą prieš D. Trumpą nori pamatyti galimą kaltinamąjį aktą, tačiau pasmerkė jo elgesį sausio 6 d. kaip įrodymą, kad D. Trumpui „nerūpi Amerika ir Konstitucija“.
D. Trumpą persekioja teisiniai nemalonumai
Šiais metais D. Trumpui jau du kartus buvo pareikšti kaltinimai. Manhatano apygardos prokuroras Alvinas Braggas kovo mėnesį buvusiam prezidentui pateikė 34 kaltinimus dėl verslo dokumentų klastojimo, o praėjusį mėnesį tas pats J. Smithas apkaltino D. Trumpą 37 kaltinimais įslaptintų dokumentų tyrime[6].
D. Trumpas taip pat tiriamas Džordžijos valstijoje, dėl bandymo kištis į 2020 m. valstijos rinkimų rezultatus. Teismas neseniai atmetė jo advokatų prašymą blokuoti šį tyrimą. Be to, šią savaitę Mičigano generalinė prokurorė Dana Nessel paskelbė apie baudžiamuosius kaltinimus 16 asmenų, kurie pasirašė pažymas, kuriose melagingai skelbiama, kad D. Trumpas laimėjo 2020 m. prezidento rinkimus.
D. Trumpas yra pirmasis buvęs prezidentas, kuriam iškelta baudžiamoji byla. Visose bylose jis neigia padaręs neteisėtus veiksmus ir tvirtina, kad prieš jį vyksta politinis susidorojimas.
O ir baudžiamieji kaltinimai niekaip netrukdo D. Trumpui kandidatuoti į prezidentus ar antrą kadenciją dirbti Baltuosiuose rūmuose. Be to, kol kas neatrodo, kad teisiniai klausimai turėtų įtakos ir D. Trumpo populiarumui tarp respublikonų rinkėjų. Priešingai, po ankstesnių kaltinimų jo apklausų rezultatai tik gerėjo.
