Izraelis sutiko su 60 dienų paliaubų sąlygomis Gazoje — sprendimas priklauso nuo „paskutinio žingsnio“ iš „Hamas“
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Izraelis pritarė „reikalingoms sąlygoms“ 60 dienų paliauboms Gazoje. Pasak jo, galutinį susitarimo variantą „Hamas“ netrukus pristatys Kataro ir Egipto tarpininkai.
„Tikiuosi, kad jie priims šį susitarimą — geriau jau nebus, bus tik blogiau“, rašė D. Trumpas platformoje „Truth Social“.
Prezidentas išreiškė pasitikėjimą, kad premjeras Benjaminas Netanyahu pasirengęs nutraukti karo veiksmus. „Jis nori. Aš jums sakau — jis nori“, teigė D. Trumpas, pažymėdamas, jog susitarimas gali būti pasiektas jau kitą savaitę[1].
Šie pareiškimai nuskambėjo likus vos kelioms dienoms iki planuojamo B. Netanyahu vizito Baltuosiuose rūmuose. Tuo pačiu metu Vašingtone lankėsi Izraelio strateginių reikalų ministras Ronas Dermeris, kuris susitiko su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve’u Witkoffu, valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir viceprezidentu JD Vance’u. R. Dermeris aptarė ne tik galimą paliaubų susitarimą, bet ir padėtį Irane, kuriam neseniai smogė bendros JAV ir Izraelio atakos.
Derybos įstrigusios: Izraelis siekia „visiško Hamas sunaikinimo“, o „Hamas“ reikalauja kariuomenės pasitraukimo
Nors prezidento D. Trumpo pranešimas žymi proveržį, Izraelio pareigūnai kol kas oficialiai nepatvirtino sutikimo su visomis sąlygomis, o „Hamas“ reakcijos dar nesulaukta. Derybos tebėra įstrigusios dėl esminio klausimo: ar paliaubos reikš galutinę karo pabaigą.
B. Netanyahu ir kiti Izraelio vadovai atkakliai kartoja: karas nesibaigs, kol nebus visiškai sunaikinta „Hamas“, išvyti jos lyderiai ir sugriauta visa struktūra. Tuo tarpu „Hamas“ pareiškė esanti pasirengusi paleisti visus likusius įkaitus mainais į visišką Izraelio kariuomenės pasitraukimą ir ilgalaikes paliaubas.
Šiuo metu Gazoje laikoma apie 50 Izraelio įkaitų, manoma, kad gyvi iš jų likę mažiau nei pusė. Praeities paliaubų bandymai baigėsi nesėkmingai. Sausį pradėtas trijų etapų susitarimas neperžengė pirmosios fazės. Kovą, dar iki planuotų derybų, Izraelis atnaujino smūgius Gazoje, aiškindamas tai „prevenciniu veiksmu“ prieš galimas „Hamas“ atakas[2].
Civiliai ir toliau miršta: šimtai tūkstančių bėga, pagalbos organizacijos reikalauja atsakomybės
Nepaisant galimų paliaubų, padėtis Gazoje lieka tragiška. Pasak „Hamas“ valdomo Gazos sveikatos ministerijos, nuo karo pradžios 2023 m. spalį žuvo daugiau nei 56 000 žmonių. Vien per pastarąją savaitę Izraelio smūgiai pražudė dešimtis civilių, įskaitant 20 žmonių, žuvusių kavinėje Gazos pajūryje.
Tuo pat metu Jungtinės Valstijos ir Izraelis tęsia pagalbos veiklą per naujai sukurtą Gazos humanitarinį fondą (GHF), tačiau daugiau nei 170 organizacijų, tarp jų Oxfam ir Save the Children, reikalauja fondą uždaryti. Jos kaltina Izraelio kariuomenę atidarant ugnį į gyventojus, bandančius pasiekti pagalbos punktus. Izraelis tokius kaltinimus neigia.
Pasak JAV pareigūnų, „Hamas“ dar gali smogti mirtinus smūgius, tačiau jos komandinės struktūros yra smarkiai pažeistos. Be to, pagrindinis grupuotės rėmėjas Iranas neseniai patyrė didelę karinę kampaniją, kuri, kaip teigia Vašingtonas ir Tel Avivas, „sunaikino“ Teherano branduolines ambicijas.
Jei susitarimas dėl 60 dienų paliaubų įsigalios, tai būtų pirmas ilgesnio laikotarpio karo sustabdymas nuo 2023 metų rudens. Vis dėlto tiek „Hamas“, tiek Izraelis lieka toli nuo galutinės taikos vizijos: viena pusė reikalauja išėjimo, kita besąlygiško kapituliavimo.
