E. Macronas dėlioja taikos įvedimo veiksmų planą su D. Trumpu
JAV mezgant glaudesnį ryšį su Rusija, Europa lieka nuošalyje. Toks JAV, galingiausios pasaulyje valstybės nusisukimas nuo Europos ir Ukrainos sėja baimę pagrindinių ES valstybių vadovų galvose. Tai jau beveik tampa krize ir Prancūzijos prezidentas tikisi probemą išspręsti gilindamas draugystę su Donaldu Trumpu.
Tokią įtampą pagilino faktas, kad pirmadienį JAV balsavo prieš atskirą, Europos remiamą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, smerkiančią Rusijos invaziją į Ukrainą, ir vietoj Europos sąjungininkių palaikė Šiaurės Korėją, Baltarusiją ir kitas su Rusija susijusias šalis.
Europos ir JAV santykiai akivaizdžiai išgyvena krizę, todėl vien tai, kad pavyko išlaikyti tam tikrą stabilumą, kaip pirmadienį Baltuosiuose rūmuose padarė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, gali būti laikoma pasiekimu. Jis pats tikina, kad jų susitikime įžvelgia „didelę pažangą“[1].
E. Macronas su JAV prezidentu turėjo susitikimą Ovaliajame kabinete ir bendrą spaudos konferenciją. Politikai susėdo neformaliam pokalbiui ir negailėdamas pagyrų, liaupsių ir švelnaus įtikinėjimo atsakė į kelis klausimus prieš paskelbdami apie oficialią konferenciją. Tokį E. Macrono žingsnį daugelis pasaulio lyderių dabar laiko veiksmingesniu už tiesmuką D. Trumpo kritiką kitiems politikams ir šalių lyderiams.
E. Macronas sumaniai įveikė tai, kas galėjo būti sudėtinga diena Vašingtone, per daug neišduodamas ir nedarydamas jokių nuolaidų. Jis pabrėžė, kad abi šalys trokšta taikos, ir nors subtiliai pataisė vieną iš D. Trumpo teiginių apie Europos paramą Ukrainai, jis taip pat sutiko, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą[2].
E. Macronas subtiliai nuolaidžiauja D. Trumpui, bet nevengia jo pataisyti?
„Kad suprastumėte, Europa skolina pinigus Ukrainai. Jie atgauna savo pinigus“, sakė D. Trumpas, pradėdamas dėstyti argumentus dėl naujo susitarimo, kuriuo bus siekiama užtikrinti Ukrainos mineralinių išteklių saugumą. Tuo metu E. Macronas ištiesė ranką ir palietė D. Trumpo ranką, kad jį dar gana mandagiai pertrauktų.
„Ne ne ne, tiesą sakant, mes sumokėjome. Mes sumokėjome 60 proc. visos paramos. Taip pat kaip ir JAV: paskolos, garantijos, dotacijos“, patikslino jis, o D. Trumpas pripažindamas nusišypsojo. Tačiau pakomentavo, kad jei kiti tuo tiki, jam tinka ir toks pareiškimas. Jis atsakė: „Jei jūs tuo tikite, man tai netrukdo. Europa atgauna savo pinigus, o mes ne. Bet dabar jau atgausime.“
E. Macronas padarė vieną svarbią nuolaidą: pripažino, kad D. Trumpas buvo teisus siekdamas atkurti tam tikros formos santykius su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Tai smarkiai skiriasi nuo ankstesnės Londono, Paryžiaus ir Berlyno pozicijos, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama V. Putino izoliavimui ir sankcijų Rusijos pramonei bei asmenims įvedimui[3].
„Prezidentas D. Trumpas turi rimtų priežasčių atnaujinti santykius su prezidentu V. Putinu“, sakė E. Macronas, pažymėdamas, kad naujoji JAV administracija atneša pokyčių. Jis pasiūlė, kad Europos šalys, tokios kaip Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, galėtų imtis vadovaujančio vaidmens užtikrinant Ukrainos gerovę ir saugumą po „paliaubų“, galbūt pasitelkiant oro pajėgas ir karius, dislokuotus atokiau nuo fronto linijos.
Kartu jis pabrėžė Amerikos paramos svarbą. Tačiau per susitikimą Ovaliajame kabinete E. Macronas neužtikrino jokio JAV įsipareigojimo dėl paramos. O jei jis ir tikėjosi iš D. Trumpo sulaukti bent šiek tiek kritikos, skirtos Rusijos prezidentui, to taip pat nesulaukė.
Tačiau jis gavo užtikrinimą, kad tam tikra prasme Europos balsas grįžo į pokalbį, o tai jį ir kitus Europos vadovus gali šiek tiek paguosti.
D. Trumpas laiko save geriausiu derybininku šioje situacijoje
D. Trumpas pirmadienį vykusioje bendroje spaudos konferencijoje apie saugumo garantijas neužsiminė. Vietoj to jis prisistatė kaip patyręs derybininkas, siekiantis užtikrinti susitarimą. „Kalbėjausi su prezidentu V. Putinu, o mano žmonės nuolat palaiko su juo ryšį, ypač jo komanda, ir jie nori sudaryti sandorį“, sakė jis iš Rytų salėje vykusios konferencijos.
„Tai yra tai, ką aš darau. Aš sudarinėju sandorius. Visas mano gyvenimas susijęs su sandorių sudarymu. Tai viskas, ką aš žinau. Ir galiu pasakyti, kada kas nors yra pasirengęs sudaryti sandorį, o kada ne.“
E. Macronas tikėjosi pasinaudoti savo ilgamečiais santykiais su D. Trumpu ir pasisakyti už Europą ir Ukrainą, ypač po savaitės, kai transatlantiniuose santykiuose tvyrojo didelė įtampa. Atrodė, kad jųdviejų santykiai buvo nuoširdūs, jie keitėsi komplimentais ir šypsenomis, vadino vienas kitą draugais.
D. Trumpas netgi gyrė E. Macroną už tai, kad jam pavyko greitai atstatyti Paryžiaus Notre-Dame katedrą po to, kai gaisras ją beveik sunaikino. E. Macronas taip pat stengėsi pabrėžti sritis, dėl kurių sutariama. Dar kartą patvirtindamas poziciją, kurios laikėsi kelis mėnesius, jis pripažino, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, o ši pozicija sutampa su D. Trumpo požiūriu.
D. Trumpas tikina, kad Europos taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje idėjai pritaria ir V. Putinas
Pasiūlymas leisti Europos kariams padėti su taikos derybomis fronte yra pripažįstama ir JAV prezidento ir Europos lyderių. Pokalbio metu D. Trumpas buvo apie tai paklaustas ir tikino, kad tai yra gera idėja. „Jis su tuo sutiks. Aš jam uždaviau šį klausimą“, sakė D. Trumpas tiesiogiai paklaustas apie V. Putino požiūrį į Europos karių dislokavimą[4].
„Žiūrėkite, jei mes sudarysime šį susitarimą, jis nesiekia daugiau karo. Aš jam konkrečiai uždaviau šį klausimą. Jis dėl to neturi jokių problemų“.
Tikimasi, kad apie šį Europos karių dislokavimo Ukrainoje planą daugiau sužinosime vėliau šią savaitę, kai D. Trumpas susitiks su Didžiosios Britanijos Ministru Pirmininku Keiru Starmeriu.
Vėliau per bendrą spaudos konferenciją Rytų salėje D. Trumpas pabrėžė teigiamą savo komandos bendravimą su Rusija. „Prieš man čia atvykstant, su Rusija apskritai nebuvo jokio bendravimo, Rusija neatsakinėjo į skambučius. Jie su niekuo nesikalbėjo, ir žmonės su tuo susitaikė. Tačiau kai čia atvykau, vienas pirmųjų mano skambučių buvo Prezidentui Putinui, ir su mumis buvo elgiamasi labai pagarbiai, ir jie nori užbaigti šį karą, taigi tai yra didelis dalykas.“
Jis pridūrė: „Tikrai tikiu, kad jis nori sudaryti susitarimą. Galiu klysti, bet jis nori sudaryti sandorį.“ JAV prezidentas teigė, kad per pastarąjį mėnesį padarė didesnę pažangą nei per pastaruosius trejus metus. „Manau, kad Emanuelis sutinka su manimi daugeliu svarbiausių klausimų, sakė jis. „Europa turi prisiimti pagrindinį vaidmenį užtikrinant ilgalaikį Ukrainos saugumą“.
Vėliau E. Macronas apibūdino europiečius kaip Ukrainoje veikiančias „užtikrinimo pajėgas“, o amerikiečiai užtikrins „solidarumą“, nors buvo aišku, kad plano konkretumą dar reikia išsiaiškinti. „Norime taikos. Jis nori taikos“, sakė E. Macronas, stovėdamas šalia D. Trumpo.
E. Macronas: „Mes norime taikos greitai, bet nenorime silpno susitarimo“
E. Macronas pripažino, kad jis ir D. Trumpas savo diskusijoje „žengė labai reikšmingus žingsnius į priekį“, tačiau atsargiai vadino Rusiją agresore Ukrainoje ir buvo pastebimai atsargesnis, rinko žodžius. „Šis karas mums visiems kainavo daug pinigų. Už tai atsakinga Rusija, nes agresorė yra Rusija“, sakė E. Macronas[5].
Jis žurnalistams sakė: „Ši taika neturi reikšti Ukrainos pasidavimo. Ji neturi reikšti paliaubų be garantijų. Ši taika turi užtikrinti Ukrainos suverenitetą ir leisti Ukrainai derėtis su kitomis suinteresuotosiomis šalimis.“
Prancūzijos prezidentas pridūrė: „Manau, kad labai svarbu siekti taikos. Tačiau mano stiprioji pusė buvo pasakyti, kad pirmiausia pabandykime pasiekti kažką, ką būtų galima įvertinti ir patikrinti. Norime greitos taikos, bet nenorime silpno susitarimo.“
D. Trumpas apibūdino susitarimą dėl iškasenų kaip „labai artimą“ ir sakė, kad galbūt netrukus susitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, kad užbaigtų susitarimą ir aptartų kitus klausimus. „Jis gali atvykti šią arba kitą savaitę pasirašyti susitarimo, o tai būtų malonu“, sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad jis taip pat kada nors susitiks ir su V. Putinu.
V. Zelenskis anksčiau atmetė JAV reikalavimą, kad Ukraina, norėdama atsilyginti JAV už karo metu suteiktą pagalbą, gautų 500 mlrd. JAV dolerių naudingųjų iškasenų, argumentuodamas tuo, kad JAV nesuteikė beveik tokios sumos ir susitarime nepasiūlė konkrečių saugumo garantijų. Paklaustas, ar Ukraina turėtų būti pasirengusi atiduoti Rusijai teritoriją kaip derybų susitarimo dalį, D. Trumpas atsakė: „Pažiūrėsime“, pažymėdamas, kad derybos dar tik prasideda.
Po vizito pas D. Trumpą duodamas interviu televizijai „Fox News“ E. Macronas sakė, kad paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos „gali būti sudarytos per artimiausias savaites“. Jis taip pat gyrė V. Zelenskio lyderystę ir pabrėžė, kad yra svarbu, jog D. Trumpas susitiktų su Ukrainos prezidentu.
Tuo tarpu V. Putinas pirmadienį nurodė, kad yra atviras Europos dalyvavimui derybose. Interviu per televiziją, apie kurį pranešė agentūra „Agence France-Presse“, Rusijos prezidentas sakė: „Ne tik Europos [šalys], bet ir kitos šalys turi teisę ir gali dalyvauti“.
