JAV atnaujina branduolinių ginklų bandymus: D. Trumpas teigia, kad metas veikti „lygiai su Rusija ir Kinija“
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV atnaujins branduolinių ginklų bandymus pirmą kartą per trisdešimt metų. Kaip teigė šalies vadovas, šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti, kad Amerika išliktų lygiaverčiu žaidėju pasaulyje, kur kitos galingos valstybės stiprina savo karinius pajėgumus.
„Dabar yra tinkamas metas“, – sakė D. Trumpas žurnalistams lėktuve „Air Force One“, grįždamas į Vašingtoną po susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Pietų Korėjoje. Socialiniame tinkle „Truth Social“ prezidentas vėliau pabrėžė, kad sprendimas tiesiogiai susijęs su kitų šalių veiksmais.
„Dėl kitų valstybių vykdomų bandymų programų aš nurodžiau Karo departamentui pradėti mūsų branduolinių ginklų bandymus lygiomis sąlygomis“, – rašė jis.
D. Trumpo teigimu, procesas prasidės nedelsiant. Baltieji rūmai ir Pentagonas kol kas nepateikė detalesnių komentarų apie bandymų vietą ar pobūdį, tačiau prezidentas pažymėjo, kad vietos bus parinktos vėliau[1].
Sprendimas priimtas augant įtampai su Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja
Šis žingsnis žymi akivaizdų JAV politikos posūkį po daugiau nei tris dešimtmečius taikytos branduolinių bandymų moratoriumo politikos. Paskutinį kartą JAV sprogdino branduolinį užtaisą 1992 metų rugsėjo 23 dieną Nevadoje, o tuometinis prezidentas George’as H. W. Bushas paskelbė bandymų sustabdymą po Šaltojo karo pabaigos.
D. Trumpo sprendimas priimtas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie naujus bandymus, susijusius su atominę energiją naudojančiu povandeniniu dronu ir naujos kartos raketa. Nors šie bandymai neapėmė tiesioginių branduolinių sprogdinimų, jie sukėlė susirūpinimą Vakaruose. Šiaurės Korėja taip pat paskelbė išbandžiusi „jūros–sausumos“ tipo raketą, o Kim Jong Unas pristatė naujas hipergarsines ginklų sistemas.
Pasak D. Trumpo, JAV turi daugiau branduolinių ginklų nei bet kuri kita šalis, Rusija užima antrą vietą, o Kinija yra „tolimoje trečioje pozicijoje, bet ją pasivys per penkerius metus“. JAV prezidentas ne kartą pabrėžė, kad jo tikslas nėra pradėti naują ginklavimosi varžybų etapą, o užtikrinti, kad Amerika išliktų saugi ir pasirengusi atsakyti į bet kokią grėsmę[2].
„Turiu pareigą atnaujinti ir modernizuoti mūsų arsenalą, kad niekas nesuabejotų mūsų gynybos pajėgumais“, – sakė jis.
Branduolinio balanso paieškos: JAV siekia išlaikyti strateginį pranašumą prieš kitas valstybes
D. Trumpo pareiškimas pasirodė likus maždaug šimtui dienų iki naujosios strateginės ginklų mažinimo sutarties (New START) galiojimo pabaigos 2026 metų vasarį. Tai paskutinis išlikęs branduolinių ginklų ribojimo susitarimas tarp JAV ir Rusijos, leidžiantis kiekvienai šaliai dislokuoti ne daugiau kaip 1550 užtaisų.
Tuo metu Rusija 2023 metais oficialiai atšaukė savo įsipareigojimus dėl Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties, kurią dar 1996 metais pasirašė tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas, tačiau Senatas jos niekada neratifikavo. Maskva tada pareiškė, kad imsis bandymų tik tuo atveju, jei tai padarys Vašingtonas. Dabar, kai JAV paskelbė apie bandymų atnaujinimą, galima tikėtis naujos strateginės pusiausvyros paieškų.
Pagal duomenis, JAV šiuo metu turi apie 5225 branduolinius užtaisus, Rusija – apie 5580. Kinijos arsenalas, anot analitinio centro CSIS, per pastaruosius penkerius metus padvigubėjo ir iki 2030 metų gali viršyti tūkstantį vienetų.
JAV Nacionalinis branduolinės mokslo ir istorijos muziejus nurodo, kad, jei prireiktų, Nevados bandymų poligonas galėtų būti vėl aktyvuotas. „Jei bus laikoma būtina, vieta gali būti vėl autorizuota branduoliniams bandymams“, – rašoma institucijos pranešime.
D. Trumpas pabrėžė, kad šis sprendimas nėra provokacija, o atsakas į realius pasaulio pokyčius. „Tai darome todėl, kad kiti jau tai daro“, – sakė jis. Prezidento žodžiais, JAV turi ne tik teisę, bet ir pareigą išlaikyti lygybę jėgų pusiausvyros klausimu. Šis žingsnis, pasak jo, yra būtinas siekiant apginti šalies suverenitetą ir parodyti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos neketina būti priklausomos nuo kitų valstybių gynybos politikos.
